2021 rugsėjo 26 d. sekmadienis, 18:22
Reklama  |  facebook

Kaip parenkama vieta vėjo elektrinėms: palankus vėjas – dar ne viskas

2020-10-22 13:25
Lietuvai siekiant jau po kelių dešimtmečių visą reikalingą elektros energiją gaminti iš atsinaujinančių šaltinių, itin reikšmingą vaidmenį vaidins vėjo energetika. Sąlygos vystyti šią energetikos rūšį mūsų šalyje iš tiesų palankios – vėjo elektrines galima statyti beveik visoje Lietuvos teritorijoje.
nuotrauka
Portalo Statybunaujienos.lt („Baltic Engineers“) archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos vėjo elektrinių asociacija,

Taigi kaip projektų vystytojai nusprendžia, kur iškils naujas vėjo elektrinių parkas? Kaip jie išmatuoja vėjo kryptį ir greitį?

Geras sąlygas vėjo energetikos projektams plėtoti nulemia tai, kad Lietuva – lygumų šalis. Čia nėra natūralių barjerų, kurie galėtų užstoti vėją, nėra didelių skirtumų tarp sąlygų šalies šiaurėje, pietuose, rytuose ir vakaruose. Nors didžioji dalis vėjo elektrinių parkų mūsų šalyje kol kas veikia netoli jūros, pasitelkiant naujausias vėjo turbinas juos galima statyti kone visoje Lietuvos teritorijoje.

„Didžiausias Lietuvoje vėjo elektrinių parkas veikia Pagėgių savivaldybėje. Jame yra 30 jėgainių, kurių bendra galia sudaro 73,5 MW. Vieta jam parinkta dėl vadinamojo „marių koridoriaus", reiškinio, dėl kurio ši vietovė pasižymi stipresniais vėjais nei vidutiniškai Lietuvoje. Tačiau lygiai taip pat sėkmingai vėjo elektrinių parkai gali veikti ir kitose šalies vietose. Pavyzdžiui, vienas efektyviausių vėjo elektrinių parkų pastatytas netoli Anykščių. Jame esančios trys jėgainės yra aukščiausios Lietuvoje – aukščiausiame vertikaliame mentės taške pasiekiamas 180 metrų aukštis. Būtent dėl išaugusio vėjo elektrinių dydžio, jos gali būti statomos beveik bet kur. Tuo pačiu tai reiškia, kad reikia mažiau elektrinių tam pačiam energijos kiekiui pagaminti", – pranešime cituojamas Aistis Radavičius, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius.

Nors sąlygos vėjo energetikai vystyti Lietuvoje palankios, kaip rašoma pranešime, sprendimas, kurioje vietoje turėtų iškilti vėjo elektrinių parkas, kompleksinis ir sudėtingas. Projektus plėtojančios bendrovės turi įsigilinti į daugybę informacijos ir įvertinti skirtingus aspektus – nuo vėjo greičio konkrečioje teritorijoje ir galimybės prisijungti prie elektros tinklų iki vietos kraštovaizdžio ir kultūros paveldo objektų apsaugos zonų. Tai reiškia, kad vieta, kurioje iškils vėjo elektrinių parkas, suderinama su tokiomis institucijomis kaip savivaldybės, kariuomenė, Aplinkos apsaugos agentūra, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras bei Kultūros paveldo departamentas. Taip pat vyksta pristatymai vietos bendruomenėms, o po jų planai dažnai būna koreguojami ir derinami prie bendruomenių išsakomų poreikių.

Kas ir kaip išmatuoja vėjo greitį?

Konkrečios teritorijos vėjuotumas – vienas svarbiausių aspektų, nulemiančių, kur bus statomas vėjo elektrinių parkas. Vėjo stiprumą nulemia ir tokie veiksniai, kaip žemės paviršiaus šiurkštumas konkrečioje teritorijoje, įvairių želdinių ar aukštų pastatų kiekis. Dėl šios priežasties vėjo elektrinių parkus racionalu vystyti ten, kur itin aukštų pastatų kiekis yra minimalus.

Vėjo greičiui ir krypčiai išmatuoti skirtos specialios technologijos ir programinė įranga. Vienas iš pavyzdžių – LiDAR (angl. – Light Detection and Ranging) technologija, kuri yra paremta lazerio veikimo spinduliais. Ši technologija gali padėti įvertinti vėjo parametrus ir tinkamai sureguliuoti vėjo jėgainę. Tuo metu Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos narė kompanija „WindSim" jau daugiau nei dvidešimt metų vykdo vėjo sąlygų simuliacijas įvairiose šalyse. Vėjo energijos išteklių simuliacijas ji atlieka pasitelkdama specialią CFD (angl. Computational Fluid Dynamics) technologiją, leidžiančią įvertinti vėjo resursus tiek sausumoje, tiek ir jūroje.

Speciali programinė įranga, leidžia modeliuoti, kur ir net kokiame aukštyje palankiausia montuoti vėjo jėgaines. Į analizę įtraukiami tiek duomenys apie vietovės vėjuotumą, reljefą, atstumą iki elektros tinklų ar gyvenamųjų pastatų, tiek ir potencialūs aplinkosaugos bei teisiniai apribojimai.

Pasitelkus CFD modeliavimą galima įvertinti ir vėjo kokybę – atliekant matavimus simuliuojamos sąlygos, kuriomis turbinos suksis visą savo veikimo laiką. Atsižvelgiama tiek į vėjo parametrus tokius kaip vidutinis greitis ar galimos turbulencijos, tiek ir projekto vystytojo ateities statybų planus. Surinkus didelį įvairių duomenų kiekį, apskaičiuojama ir numatoma, kiek elektros energijos per metus pagamins vėjo jėgainių parkas.

Vėjo elektrinių parkai dažniausiai planuojami netoliese, iki 10 kilometrų atstumu, nuo 35 kV-110kV-330kV elektros perdavimo linijų. Jos privalo turėti pakankamų pajėgumų būsimai vėjo elektrinių parko apkrovai priimti.

Vietos bendruomenės ir jų veikla

Kaip pastebi Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos vadovas, parenkant vietą, kurioje galėtų iškilti vėjo elektrinių parkas vystytojams privalu atsižvelgti į vietos bendruomenes – gyventojų tankį, jų vykdomą veiklą ir pan.

„Vėjo elektrinėms įrengti paprastai parenkamos retai apgyvendintos teritorijos, kuriose dominuoja agrarinio pobūdžio kraštovaizdis bei žemės ūkio paskirties žemės. Vadovaujantis Specialiosios žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, turi būti išlaikyti tam tikri atstumai nuo vėjo elektrinės iki gyvenamųjų pastatų. Šių atstumų dydžius patvirtina visuomenės sveikatos specialistai", – aiškina A. Radavičius.

Jis pastebi, kad vėjo elektrinės dažnai statomos žemės ūkio paskirties žemėje. Vykdant elektros energijos gamybos veiklą, aplink vėjo jėgaines reikia pakeisti žemės paskirtį į inžinerinės infrastruktūros, tačiau žemės savininkai toliau gali joje ūkininkauti, gaudami papildomas pajamas iš žemės nuomos. Kaip rodo ilgametė Lietuvos bei kitų šalių patirtis, vėjo energetika ir žemės ūkis gali būti sklandžiai vystomi toje pačioje teritorijoje.

Kraštovaizdžio ir kultūros paveldo svarba

Kiti kriterijai, nulemiantys, kur galėtų iškilti vėjo elektrinių parkas, kaip rašoma pranešime, – konkrečios vietovės kraštovaizdis, biologinė įvairovė, joje esantys kultūros paveldo objektai bei jų apsaugos zonos.

Kuo įvairesnis ir ryškesnis konkrečios vietovės kraštovaizdis, tuo jis svarbesnis bendram Lietuvos kraštovaizdžio identitetui. Tad planuojant, kokiose vietovėse galėtų būti potencialiai vystomi vėjo elektrinių parkai, remiamasi Lietuvos kraštovaizdžio įvairovės studija, kurią 2006 m. atliko Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedra. Atsižvelgiama ir į tokius kriterijus, kaip vietovės rekreacinis potencialas.

Biologinės įvairovės, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių, „Natura 2000" teritorijų vertinimas atliekamas remiantis toje vietovėje vykdytais tyrimais ir veikiančiose duomenų bazėse, tokiose kaip geoportal.lt, VENBIS ir kt. skelbiama informacija. Tai leidžia identifikuoti biologinės įvairovės apsaugai svarbias teritorijas ir parengti jų apsaugos priemones.

Be to, vėjo elektrinių parkai įprastai plėtojami tose vietovėse, kuriose yra minimalus kultūros paveldo objektų skaičius. Taip siekiama maksimaliai sumažinti arba išvengti fizinio ar vizualinio poveikio šiems objektams.
Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2021-09-21 10:06
Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant Kruonio hidroelektrinės, penktadalį visos šalyje suvartotos energijos pagamino saulės, vandens ir vėjo jėgainės. Pastarosioms atiteko liūto dalis – vėjo turbinos pagamino 13 proc. Lietuvoje ...
nuotrauka
2021-09-21 07:22
UAB „INSTITA“ įgyvendino unikalų projektą Lietuvoje. Pirmą kartą vandens valymo įrenginiai buvo pastatyti ežero dalyje. Šis projektas, įgyvendintas bendrovės „Dzūkijos vandenys“ užsakymu, Alytaus miestui yra itin svarbus gamtosauginiu požiūriu.
nuotrauka
2021-09-17 08:44
Energetikos ministras Dainius Kreivys apsilankė vėjo jėgainių parke: tai „E energija“ grupės vystomas 68,9 MW galingumo parkas Telšių rajone, Tryškių seniūnijoje. Pernai liepą pradėtame statyti parke žalios elektros gamybą bandomuoju režimu jau pradėjo pirmoji vėjo jėgainė. Pilną galią parkas turėtų...
nuotrauka
2021-09-16 14:14
Rudenį sostinė pasitiko atnaujinusi 6 tiltus ir viadukus, kurie tapo patogesni pėstiesiems, turintiems individualių poreikių, bei tėvams su vežimėliais. Dar vienam tiltui, kuris po rekonstrukcijos bus pritaikytas dviratininkams ir pėstiesiems, atlikta ekspertizė, o darbai bus pradėti jau kitąmet.
nuotrauka
2021-09-16 10:04
Vilniaus rajone įsibėgėja privažiuojamojo kelio prie Nemenčinės miesto remonto darbai. Daugiau nei kilometro valstybinės reikšmės rajoninio kelio ruožo rekonstrukcija patikėta darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovei „YIT Lietuva“. Darbų vertė siekia beveik 291 tūkst. eurų.
nuotrauka
2021-09-14 12:59
Valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (Kelių direkcija) baigė įgyvendinti projektą, pagal kurį privažiuojamasis kelias prie Kryžių kalno nuo kelio Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas buvo vykdomi rekonstravimo, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką, darbai.
nuotrauka
2021-09-10 05:45
Susisiekimo ministerija Seimo rudens sesijai teikia devynių teisės aktų paketus. Vieni iš svarbiausių – pertvarkyti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų administravimo sistemą, įteisinti inovatyvią eSIM technologiją, taip pat numatomos Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir Ryš...
nuotrauka
2021-09-09 09:58
Vakarų Lietuvoje tęsiami kelių infrastruktūros modernizavimo darbai. Klaipėdos rajono kelyje Klaipėda-Radailiai-Kretinga darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ atliks tilto per Eketės upę rekonstrukciją. Tilto, kuris šiuo metu yra avarinės būklės, rekonstrukcijos darbai kai...
nuotrauka
2021-09-08 16:55
Vilniuje rengiamasi remontuoti beveik prieš pusšimtį metų, 1972-aisiais, statytą Valakampių tiltą. Atliekant kasmetę tiltų patikrą nustatyta, kad laikas sustiprinti tilto perdangą. Iki tol, kol tiltas bus suremontuotas, jo apkrovos valdomos perorganizuojant eismą – pirmoji eismo juosta laikinai skir...
nuotrauka
2021-09-08 16:48
Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos pateiktam Elektros energetikos įstatymo ir lydinčiųjų įstatymų pakeitimo projektų paketui, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliamos Europos Sąjungos (ES) Švarios energijos paketo nuostatos.
nuotrauka
2021-09-07 07:47
„Litgrid“ pradės vienos svarbiausių Vilniaus regiono pastočių rekonstrukciją. Visuotiniame „Litgrid“ akcininkų susirinkime pritarta sudaryti Nemenčinėje esančios Neries transformatorių pastotės rekonstravimo projektavimo ir rangos darbų sutartį su pirkimą laimėjusia bendrove „Žilinskis ir Co“.
nuotrauka
2021-09-06 16:19
Individualių namų ir daugiabučių gyventojai, kurie būstą šildo dyzeliu, anglimi ar durpių briketais, bet nori atsisakyti neefektyviai naudojančių šilumą, orą teršiančių šildymo įrenginių ir prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų, jau gali pasinaudoti subsidijomis.
nuotrauka
2021-09-06 06:55
Beveik 36 km ilgio dviračių tako Kuršių nerijoje ruožą planuojama rekonstruoti per kelerius metus – tai bus didžiausias visų Lietuvoje per artimiausius kelerius metus numatomų dviračių takų rekonstrukcijos projektų.
nuotrauka
2021-09-06 06:25
Panevėžio rajone daugėja fotovoltinių elektrinių, įrengtų ant visuomeninės paskirties pastatų. Birželio pradžioje pradėjo veikti 30 kW galios fotovoltinė elektrinė ant Raguvos gimnazijos stogo, o rugpjūčio 26 dienos posėdyje Panevėžio rajono savivaldybės taryba pritarė Klimato kaitos programos proje...
nuotrauka
2021-08-31 09:57
Vasaros pradžioje prasidėjęs intensyvus vadinamojo Kauno pilies žiedo ir jo prieigų kapitalinis remontas sparčiai artėja pabaigos link. Kaip ir buvo planuota, dar pirmąją rudens dieną eismas bus paleistas pačioje žiedinėje sankryžoje ir P. Vileišio tiltu.
nuotrauka
2021-08-27 07:22
Kultūros paveldo departamentui leidus atlikti archeologinius tyrimus, jau kitą savaitę prasidės darbai Klaipėdos senamiestyje esančioje Sukilėlių gatvėje. Ją atnaujins viešųjų pirkimų konkursus laimėjusi UAB VVARFF.
nuotrauka
2021-08-27 07:15
Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupė „EPSO-G“ prognozuoja, kad per dešimtmetį šalies energetikos sektorius pasikeis iš esmės: bus užbaigta energetinių jungčių su Vakarų Europa statyba, gamybos pajėgumus reikšmingai papildys atsinaujinančios energijos šaltiniai, įskaitant vėjo parkus Baltijos jū...
nuotrauka
2021-08-27 06:59
Susisiekimo ministras Marius Skuodis paskelbė apie pradedamą kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus ruožo tarp Kauno ir Prienų rekonstrukcijos projektą. Šio ruožo rekonstrukcija pagerins eismo sąlygas kasdien juo važiuojantiems 11,5 tūkst. vairuotojų, užtikrins saugesnį eismą ir 90 km/val. leistiną gre...
nuotrauka
2021-08-18 10:53
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ jau įgyvendino 90 proc. dujotiekių jungties su Lenkija GIPL statybos darbų, suvirino visą Lietuvos teritorijoje besidriekiantį 165 kilometrų vamzdyną ir atliko atsparumo bandymus.
nuotrauka
2021-08-18 10:34
UAB Merko statyba pasirašė sutartį su UAB „Potentia industriae“, priklausančia Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijai „European Energy“, dėl vėjo jėgainių parko statybos Jonavos rajone. Sutarties vertė – daugiau kaip 4 mln. eurų.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra