Konferencijoje „Statybos viešųjų pirkimų tvarumas. Kompetencijos ir jų vertinimas. Buildupskillslt2030“ buvo aptariama bendros informacinės sistemos (IS) idėja. Nors ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) bendruomenė, ir Aplinkos ministerija, ir Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), ir Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) tokiai idėjai pritaria, kyla daug klausimų, kas turėtų tokią sistemą sukurti ir valdyti.

„Viešųjų pirkimų procese dažnai susiduriame su perkančiųjų organizacijų pateikiamomis netiksliomis pirkimo sąlygomis, skirtingai dalyvaujančių pusių interpretuojamais kriterijais. Sprendimas – kuo labiau standartizuoti visus procesus, kad neliktų vietos interpretacijoms, konfliktams. Statybos viešieji pirkimai tvariais taps tik tuomet, kai pirkimo objektą, pirkimo sąlygas ir reikalavimus būsimiems rangovams visi supras vienodai, – akcentuoja LSA prezidentas Dalius Gedvilas. – Ir tam reikia aiškių, visiems vienodai suprantamų kriterijų, turi būti iš anksto aišku, kokių tiekėjo – įmonės ir specialistų – kompetencijų ieško perkančioji organizacija, užsakovas.“

LSA siūlo rangovus skirstyti į lygius pagal jų pajėgumą

Viena iš problemų, su kuria susiduria viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios statybos įmonės – tiekėjo kvalifikaciją įrodantys dokumentai: jų reikalaujama kaskart, dalyvaujant skirtinguose pirkimuose. LSA atkreipia dėmesį, kad įmonės siekia būti atestuotais rangovais, tad analogiškus duomenis pateikia atestuojančiai institucijai. Todėl LSA siūlo sujungti atestavimo kvalifikacijos reikalavimus ir kvalifikacijos reikalavimus viešiesiems pirkimams ir sukurti dinaminę rangovų kvalifikavimo IS, kurios valdytoja galėtų būti SSVA.

LSA prezidentas

Dalius Gedvilas 

Ypatingojo statinio statybos rangovų kvalifikaciją siūloma skirstyti į 4 lygius pagal techninį ir profesinį, finansinį ir ekonominį pajėgumus bei bendruosius reikalavimus (ar nepradėtos bankroto procedūros, sumokėti mokesčiai ir pan.). Rangovas pateikia informaciją, pagal kurią jis atestuojamas ir priskiriamas vienam iš lygių. Informacija atnaujinama nustatytu periodiškumu ir, pvz., viešųjų pirkimų, sutarties vykdymo metu. Dalis informacijos atsinaujintų automatiškai dėl sąsajų su valstybės duomenų bazėmis. Vykstant viešajam pirkimui, perkančioji organizacija nustato konkrečiame jos objekte reikalingą rangovo kvalifikacijos lygį, o informaciją apie rangovą gauna iš šios sistemos. Kad tokia sistema veiktų efektyviai, pažymi D.Gedvilas, reikalinga sąsaja su valstybės duomenų bazėmis: Juridinių asmenų ir gyventojų registrais, SODRA, VMI, IS „Infostatyba“. LSA jau turi sukūrusi efektyviai veikiantį kompetencijų registrą STATREG.

„Konferencijos tikslas – pasitari dėl vizijos, išsiaiškinti, ar galima sukurti valstybinę dinaminę IS, kuri užtikrintų kompetentingą rangovų atranką, siekiant kokybiškai įgyvendinti projektus. LSA siekia pokyčio, aiškindamasi, kiek tai būtų svarbu perkančiosioms organizacijoms, užsakovams. Išdiskutavę ir susitarę, galėtume sukurti sistemą, kuri įneštų teigiamų pokyčių į viešuosius pirkimus“, – sakė D.Gedvilas. LSA vadovas akcentavo, kad asocijuotas statybos sektorius siekia įteisinti privalomą standartizuotą rangos sutartį, standartizuotus kvalifikacinius ir ekonominio naudingumo kriterijus, kurie viešuosius pirkimus padarytų skaidresnius, sumažintų administracinę naštą tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms.

CPO LT: atsiradus IS, darbuotojai kurtų aukštesnę pridėtinę vertę

VPT parengtą standartinę rangos sutartį CPO LT vykdomuose pirkimuose taiko nuo 2022 m. Išimtis – moduliai dėl Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų ir Negyvenamųjų pastatų rangos darbų, nes jie buvo sukurti dar iki minimos standartinės sutarties. Naujai kuriamuose Kelių remonto, Vamzdynų tiesimo darbų moduliuose ši sutartis bus taikoma.

CPO LT direktorė

Neringa Andrijauskienė 

„CPO pritaria sutarčių standartizavimui valstybės mastu, nes tai duoda daug didesnį pridėtinį efektą tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms“, – sakė Neringa Andrijauskienė, CPO LT direktorė. Reaguodama į LSA iniciatyvą sukurti dinaminę rangovų kvalifikavimo IS, kurios valdytoja galėtų būti SSVA, ji pasidalino skaičiais: dviejuose moduliuose yra 269 kvalifikuoti rangovai. Tai reiškia dideles darbo sąnaudas, kai reikia tikrinti, ir nuolat pertikrinti kiekvieno jų kvalifikaciją. Todėl CPO LT vadovė pritarė idėjai sukurti bendrą dinaminę rangovų kvalifikavimo IS: „Jeigu tokia sistema būtų sukurta ir tinkamai reglamentuota, nei CPO, nei kitai perkančiajai organizacijai neturėtų kilti pasitikėjimo SSVA vertinimu klausimas. Mielai tokia sistema naudotumėmės, o darbuotojai, vertinantys tiekėjų kvalifikaciją, galėtų atlikti aukštesnės pridėtinės vertės darbus.“

VPT vadovas

Darius Vedrickas  

VPT vadovas Darius Vedrickas suabejojo, ar visapusišką tiekėjų kvalifikacijos vertinimą galėtų vykdyti SSVA, kurios kompetencija yra tik atestavimas. Tiekėjų kvalifikavimo sistema ir vertinimas apima ir finansinius aspektus, tiekėjų pašalinimo pagrindus ir pan. Todėl bendros IS savininkė, jo nuomone, turėtų būti VPT – su galimybe gauti duomenis iš tokių institucijų kaip SSVA, VMI ir pan.

„Pamirštama, kad tiekėjų kvalifikacija ir teisė verstis tam tikra veikla, finansinis, ekonominis ir kiti pajėgumai yra svarbūs ne tik vykdant viešųjų pirkimų procedūras, bet ir sutarties vykdymo metu. IS turėtų būti tokia, kad perkančiosios organizacijos kiekvieną rytą galėtų pasitikrinti duomenis apie tiekėją“, – sakė D.Vedrickas.

Valstybė kratosi rangovų reitingavimo

SSVA direktorius Aidas Vaičiulis konferencijoje pristatė baigiamą kurti SSVIS – Statybos sektoriaus vystymo informacinę sistemą ir sektoriui svarbius pokyčius, kurių vienas – pernai statinio kvalifikacijos atestatų peržiūros periodiškumas pakeistas iš vienerių į penkerius metus.

SSVA direktorius
Aidas Vaičiulis

Tai tapo įmanoma į sistemą įjungiant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, VMI, Registrų centro, SODROS, Valstybinės darbo inspekcijos ir IS „Infostatyba“ duomenis, kurie leidžia kontroliuoti pokyčius įmonėse. Ši sistema, kurią planuojama paleisti jau pavasarį, kaip sakė A.Vaičiulis, galėtų tapti LSA bendruomenės siūlomos IS sistemos dalimi, tačiau valstybė negali imtis rangovų reitingavo, nes tai būtų konkurencijos pažeidimas: valstybė tik suformuoja minimalias sąlygas, kad procesai vyktų skaidriai. O tokios IS, SSVA vadovo nuomone, galėtų imtis privatus subjektas, kuris surenka duomenis iš visų būtinų sistemų.

Valstybės rūpestis yra sauga, kurios siekiama per statybos dalyvių atestavimą, todėl Aplinkos ministerija, kaip kalbėjo aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė, formuoja bendrąją politiką, bet nelinkusi imtis atsakomybės sukurti minimą IS: „Gerai, kai idėjos ateina iš sektoriaus, bet ministerijai svarbu matyti platesnį kontekstą, išgirsti visas suinteresuotas puses. Viešasis sektorius turi užtikrinti higieninį minimumą, jam svarbu objektai ir aplinka, bet ne perpatikrinti keliolika tūkstančių rinkos žaidėjų.“

Kas lemia statybos verslo riziką?

Bankai statybos įmones priskiria prie rizikingų verslų. Kaip sakė Vilniaus universiteto prof. Jelena Stankevičienė, statybos sektoriuje fiksuojamas vienas iš didžiausių bankrutuojančių įmonių skaičius.

Vilniaus universiteto

prof. Jelena Stankevičienė

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, praėjusių metų I–III ketv. tokių įmonių buvo 162 arba 21,1 % nuo visų bankrutuojančių įmonių. Antra, pelningų įmonių dalis statybos sektoriuje 2022 m. sudarė tik 69,5 %. Trečia, įsiskolinimo koeficientas statybos sektoriuje 2022 m. siekė 0,58, o bendrojo mokumo rodiklis – 0,7. Šie skaičiai, kaip aiškino prof. J.Stankevičienė, yra mažiau lyginant iš viso įmonėse pagal visas ekonominės veiklos rūšis – 0,96. Tai reiškia, kad statybos įmonės patiria santykinai aukštesnę finansinę riziką – jų bankroto grėsmė yra didesnė.

„Todėl vienas iš aktualiausių sektoriui klausimų yra viešieji pirkimai ir su tuo susijęs tiekėjų finansinių ir ekonominių pajėgumų vertinimas, – aiškino prof. J.Stankevičienė.– Remiantis CPO nustatomais Standartiniais kvalifikacijos ir kitais reikalavimais tiekėjams, įmonių finansinis ir ekonominis pajėgumas vertinamas atsižvelgiant į metines veiklos pajamas bei vertinami 3 finansinės būklės rodikliai: bendrojo (pastovaus) mokumo, einamojo likvidumo ir kritinio likvidumo koeficientai. Bendrojo mokumo koeficiento siūlomi vertinimo rėžiai – 0,5–2, o minėti 2022 m. duomenys rodo, kad statybos įmonėse jis buvo 0,7. Tad nustačius pageidautiną reikšmę bent 1, nė viena statybos įmonė negalėtų dalyvauti konkurse.“

Aplinkos viceministrė

Daiva Veličkaitė-Matusevičė

Finansinį įmonės pajėgumą lemia pelnas, savalaikis atsiskaitymas už darbą. Valstybinių institucijų atstovai sutinka, kad tai yra svarbu, tačiau to reglamentuoti nemato galimybių. Komentuodamas dėl minimalios pelno normos, kurios rangovas galėtų prašyti, kad galėtų tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, VPT vadovas D.Vedrickas suabejojo tokia galimybe: tam tektų klausti pelno maržos, kurią įvertinti Tarnybai būtų perteklinis, daug resursų kainuojantis darbas.

„Statybos tikslas – užtikrinti gyventojų gyvybę, sveikatą, aplinkos, kraštovaizdžio, paveldo apsaugą, visuomenės svarbius elementus. Tik tiek valstybė ir kišasi į verslo santykius, kad užtikrintų minimalų kokybinį reikalavimą. Bet ne valstybės užduotis reguliuoti verslo tarpusavio santykius“, – kalbėjo aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė-Matusevičė, pripažindama, kad verslo pelningumas yra svarbus, bet tai nėra valstybės reguliavimo sritis.

Teisė siūlomiems pokyčiams netrukdo, reikia tik valios

Taigi Statybos sektorius siekia viešųjų pirkimų tvarumo, aiškaus, visiems vienodai suprantamo kompetencijų vertinimo. Tam siūlo kuo labiau standartizuoti procesus, sukurti dinaminę rangovų kvalifikavimo IS. Šių idėjų įgyvendinimas sudarytų sąlygas minimizuoti statybos verslo rizikas, mažinti biurokratinę naštą įmonėms.

Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“

advokatas dr. Karolis Kačerauskas 

Kaip sakė dr. Karolis Kačerauskas iš advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“, teisė suteikia nemažai lankstumo: leidžia pirkti individualiai, kiekviena perkančioji organizacija gali nusistatyti savo kriterijus, bet teisė, siekiant didesnio efektyvumo, taip pat leidžia ir standartizuoti procesus. Jo žodžiais, tai labiau ne teisės, o vadybos uždavinys, kad procesai vyktų efektyviai, mažiausiomis sąnaudomis tiekėjams, perkančiosioms organizacijoms.

Suinteresuotos šalys bus pakviestos pasirašyti konferencijos deklaraciją, kurios esmė – susitelkti ir pradėti įgyvendinti teigiamus pokyčius, kurie viešųjų pirkimų, kvalifikavimo procesus darytų skaidresnius, aiškesnius, kuo labiau standartizuotus.

Konferencija, kurią organizavo LSA, VPT ir Aplinkos ministerija, yra sudėtinė „BuildUpSkillsLT2030 ES“ projekto dalis. Projekto partneriai: VšĮ Skaitmeninė statyba, Regioninis inovacijų vadybos centras, Kauno technologijos universitetas, VILNIUS TECH, SSVA. 

Projekto organizatoriai: 

 

 

 

Projekto partneriai: 

LSA / Alekso Jauniaus nuotr. 

Medžiaga parengta pagal LSA užsakymą. Turinys apmokėtas