Kas įvyko III ketvirtį nekilnojamojo turto rinkoje
2022-12-25 07:42
Būsto kainų augimo tempas trečiąjį ketvirtį sumažėjo iki 19,3 proc., o naujesniais Lietuvos banko ir rinkos dalyvių duomenimis, rudenį augimas toliau lėtėjo. Būsto kainos tebėra pervertintos, bet jų atotrūkis nuo fundamentaliųjų verčių per ketvirtį sumažėjo iki 4,1 proc. Parduotų būstų skaičius antrinėje rinkoje, palyginti su vasaros mėnesiais, sumažėjo, pirminėje rinkoje šiek tiek padidėjo, bet išliko istoriškai nedidelis, taip pat daugėjo nutrauktų rezervacijų. Pirmoje metų pusėje spartėjęs nuomos kainų augimas rudens mėnesiais išblėso.
Dovydas PODERYS, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento vyresnysis ekonomistas
Būsto kainų metinis augimo tempas Lietuvoje 2022 m. trečiąjį ketvirtį sumažėjo iki 19,3 proc., bet buvo vienas sparčiausių nuo 2007 m.
Naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, toks metinis kainų augimo tempas buvo 2,8 proc. punkto mažesnis nei prieš ketvirtį (22,1 %). Per ketvirtį būsto kainos padidėjo 3 proc. – tai yra mažiausias pokytis nuo 2020 m. trečiojo ketvirčio. Būsto kainos šalies regionuose per metus padidėjo (17,1 %), tačiau mažiau nei Vilniaus mieste (22 %). Namų kainų augimo tempas Lietuvoje sudarė 16,3 proc. (3,5 proc. p. mažiau nei prieš ketvirtį). Kainos Vilniuje kilo daugiau (22,4 %) nei kitoje Lietuvos dalyje (14,6 %). Butų kainos Lietuvoje per metus paaugo 20,5 proc. (2,4 proc. p. mažiau nei prieš ketvirtį). Vilniuje butų kainos didėjo labiau (21,9 %) nei kitoje Lietuvos dalyje (18,8 %). Naujos statybos būsto kainų metinis augimas trečiąjį ketvirtį sudarė 20,3 proc. (antrąjį – 22,5 %), o senos statybos – 18,8 proc. (antrąjį ketvirtį – 21,9 %).
Naujesni Lietuvos banko ir privačių rinkos dalyvių duomenys rodo, kad 2022 m. rudenį butų kainų augimo tempas lėtėjo (žr. 1 pav.)
Pagal Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą (PSBKI), butai 2022 m. lapkričio mėn. Lietuvoje buvo 18,5 proc. brangesni nei prieš metus. Rugsėjo–lapkričio mėn. kainos per mėnesį vidutiniškai pakilo 0,3 proc. – tai yra reikšmingai mažiau nei vidutiniškai per mėnesį 2021 m. (1,8 %). Pagal UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas (toliau – Ober–Haus) būsto kainų indeksą (OHBI), butai penkiuose didžiausiuose miestuose lapkričio mėn. buvo 20,4 proc. brangesni nei prieš metus. Rugsėjo–lapkričio mėn. kainos vidutiniškai augo 1,2 proc. per mėnesį – 0,5 proc. punkto mažiau nei vidutiniškai per mėnesį 2021 m. Kainos skelbimuose 2 rugsėjo–lapkričio mėn. Lietuvoje vidutiniškai mažėjo 0,2 proc. per mėnesį. Vilniuje metinis kainų augimo tempas lapkričio mėn., pagal PSBKI, sudarė 23,1 proc. (pagal OHBI – 23,1 %), Kaune – 16,3 proc. (17,5 %), Klaipėdoje – 12,2 proc. (16,6 %). UAB „Inreal“ duomenimis, ekonominės klasės butai Vilniaus pirminėje rinkoje lapkričio mėn. buvo 24, vidutinės klasės – 35, prestižinės klasės – 2 proc. brangesni nei prieš metus.
Būsto kainų atotrūkis nuo fundamentaliųjų verčių per 2022 m. trečiąjį ketvirtį sumažėjo ir sudarė 4,1 proc. (žr. 2 pav.)
Toks kainų atotrūkis buvo 5 proc. punktais mažesnis nei prieš metus ir 2,1 proc. punkto mažesnis nei prieš ketvirtį. Atotrūkio sumažėjimą lėmė aukšta infliacija, mažinanti realųjį būsto kainų augimo tempą 2, sumažėjęs atotrūkis tarp pardavimo ir nuomos kainų. Nors įverčių mediana yra mažesnė nei prieš metus, pusės rodiklių įverčiai yra didesni nei prieš metus. Šiuo metu būsto kainos yra mažesnės nei fundamentaliosios vertės tik vertinant kainų ir pajamų santykį, bet, kainų augimui lenkiant atlyginimų augimo tempą, šis rodiklis didėja ir trečiąjį ketvirtį buvo didžiausias nuo 2011 m.
Parduotų būstų skaičius per ketvirtį mažėjo, naujos statybos būstų pardavimai didėjo galimai užbaigiant anksčiau pirminėje rinkoje sudarytus sandorius
Registrų centro duomenimis, 2022 m. rudens mėnesiais būstų parduota 5,6 proc. mažiau nei vasarą, 14,6 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus ir 5,9 proc. mažiau nei prieš pandemiją 2019 m. (žr. 1 pav.). Butų rudenį parduota 4,2 proc. mažiau nei vasarą ir 12,3 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Namų rudenį parduota 8,7 proc. mažiau nei vasarą ir 19,6 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Naujos statybos 3 būstų rudenį parduota 10,9 proc. daugiau nei vasarą ir 6,4 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus4. Senos statybos būstų rudenį parduota 10 proc. mažiau nei vasarą ir 19,8 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus.
Būstų rezervacijų skaičius Vilniaus pirminėje butų rinkoje rudenį išliko susitraukęs, padaugėjo nutrauktų rezervacijų
UAB „Inreal“ duomenimis, 2022 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Vilniuje buvo rezervuoti 368 butai (10,5 % daugiau nei vasarą ir 72,2 % mažiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, žr. 3 pav.). Pasiūlos skaičius pirminėje rinkoje lapkričio mėn. sudarė 4 130 butų – 17,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, bet 17,3 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš pandemiją 2019 m. Be to, UAB „EIKA“ duomenimis, baigti ir baigiami statyti butai 2022 m. trečiąjį ketvirtį sudarė tik 19 proc. pasiūlos. UAB „Inreal“ duomenimis, rudens mėnesiais nutrauktos 184 sutartys, 84 sutartimis daugiau nei vasaros mėnesiais. Palyginimui, per visus pandeminius 2020 m. iš viso buvo nutrauktos 223 sutartys.
Metinis nuomos kainų augimo tempas išlieka spartus, bet rudens mėnesiais kainų augimas išblėso
Remiantis skirtingais duomenų šaltiniais, metinis nuomos kainų augimo tempas 2022 m. lapkričio mėn. siekė 8–29,6 proc. (žr. 4 pav.). Rugsėjo–lapkričio mėn. nuomos kainų pokytis per mėnesį vidutiniškai sudarė –5,1–1,1 proc., o birželio–rugpjūčio mėn. kainos augo 1,3–2,6 proc. per mėnesį.
Pirmąjį šių metų ketvirtį fiksuotas nedidelis sovietmečiu statyto ir nerenovuoto būsto kainos kritimas, tačiau kito nekilnojamojo turto (NT) kaina išliko stabili. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozuoja, kad ekonominio būsto kainos šiemet turėtų stabilizuotis.
Darbo sutarties šalys ir jų atstovai savo interesus derina ir įgyvendina naudodamiesi socialinės partnerystės formomis. Glaudi socialinė partnerystė leidžia patenkinti savo ir atstovaujamų darbuotojų interesus, o tai – ypač svarbu išlaikant bendradarbiavimą svarbiais darbo, socialiniais ir ekonomini...
Trečdalis Lietuvos gyventojų planuoja įsigyti naują būstą dešimties metų laikotarpyje, rodo „Luminor" banko atliktos apklausos* duomenys. Didžiausiu trikdžiu apklaustieji įvardija aukštas nekilnojamo turto kainas, o beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui trūksta santaupų pradiniam būsto paskolos įn...
Reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu vos penktadalis, arba 21 proc., respondentų nurodė, kad norėtų pirkti būstą iš brėžinių. Tyrimą inicijavusios bendrovės „Realco“ ekspertų teigimu, faktiniai pardavimų duomenys rodo kitokią realybę. Būsto pirkimas ankstyvoje statybų stadijoje turi pr...
Ekonomikos iššūkių kupinu laikotarpiu Lietuva išlieka patraukliausia tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektams tarp Baltijos šalių, rodo Europos patrauklumo tyrimas „Europe Attractiveness Survey“, kurį kasmet atlieka profesinių paslaugų bendrovė EY. Jo duomenimis, Lietuva pernai pritraukė 47...
Nors dažniausiai, apie 75 proc., į darbo ginčų komisijas (DGK) kreipiasi darbuotojai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, tačiau antrą vietą pagal DGK nagrinėjamų reikalavimų skaičių užima darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 m. balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 m. kovą buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Li...
Vėluojantys klientų mokėjimai yra problema, dėl kurios įmonės patiria reikšmingų išlaidų. Duomenys rodo, kad Lietuvos įmonėms skolų „vaikymasis“ kasmet atsieina daugiau kaip 1,1 mlrd. eurų. Šiuos praradimus įvertino tarptautinė kreditų valdymo bendrovė „Intrum“, kurios paskelbtoje naujausioje „Europ...
Baigiasi pereinamasis laikotarpis, kuris buvo numatytas darbdaviams prisitaikyti prie Darbo kodekso (DK) 144 str. 8 d. pakeitimo. Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. buvo sumažintas kompensuojamas dydis nuo 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio iki 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ...
Statybos sektorius – rizikingiausias – apie 60 proc. nelegalaus darbo atvejų nustatoma būtent šiame sektoriuje. Kadangi daugybę metų situacija nesikeitė, atsakingų valdžios institucijų iniciatyva 2022 m. balandžio 1 d. startavo skaidriai dirbančiojo ID.
Įmonėms taikomi vis aukštesni aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės standartai. Verslai, vedini savo vertybių ir siekdami būti konkurencingesni bei patrauklesni investuotojams, imasi įgyvendinti aplinkos apsaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. environmental, social, governance – ESG)...
Šiuos metus Lietuvos ekonomika pradėjo būdama techninėje recesijoje. Prarastas dalies apdirbamosios gamybos veiklų kainų konkurencingumas, mažėjusi užsienio paklausa ir griežtinama pinigų politika lėmė, kad antrą ketvirtį iš eilės šalies ekonomikos aktyvumas sumenko. Vis dėlto darbo rinka rodo atspa...
VDI informuoja, kad Darbo kodeksas reglamentuoja šeiminių įsipareigojimų turinčių darbuotojų teisę pasinaudoti tam tikromis garantijomis, kurios darbuotojams leidžia daugiau laiko skirti šeimai bei pailsėti, ir darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus. ...
Darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose n...
Daugiau kaip prieš metus įsigaliojo Žemės įstatymo pakeitimai, kuriais buvo numatytas į valstybės ir savivaldybės biudžetus mokamas atlyginimas už statinių griovimą, statybą ir rekonstrukciją iš valstybės nuomojamuose žemės sklypuose esamų statinių eksploatavimui. Pirmieji įstatymo taikymo metai išr...
Koronaviruso pandemija leido suvokti, kad galima dirbti ir fiziškai nebūnant darbo vietoje, todėl išpopuliarėjo tiek nuotolinis darbas, tiek darbostogos užsienyje, kurias kaip motyvacinę priemonę darbuotojams renkasi vis didesnė dalis Lietuvos darbdavių. Jas organizuojantiems darbdaviams ekspertai p...
Nekilnojamojo turto skelbimuose neretai nurodoma, kad būstas yra ne gyvenamosios, bet, pvz., poilsio paskirties arba įvardijami kaip apartamentai. Pardavėjai aiškina, kad jokie papildomi mokesčiai, įsigijus negyvenamosios paskirties būstą, nebus taikomi. Situaciją komentuoja VMI Teisės departamento ...
Į viešumą iškilus nemalonioms istorijoms apie nekilnojamojo turto (NT) agentūrų susitarimus ir krepšinio klubų suokalbį nemokėti žaidėjams atlyginimų, Konkurencijos taryba nutarė ir šiemet akyliau stebėti darbo rinką. Savo ruožtu, konkurencijos teisės ekspertai atkreipia dėmesį, kad verslui, kurį ji...
Nors dažniausiai (apie 75 proc.) į darbo ginčų komisijas (DGK) kreipiasi darbuotojai dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų, tačiau antrą vietą pagal DGK nagrinėjamų reikalavimų skaičių užima darbo ginčai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. 2022 m. daugiausia kreiptasi dėl atleidimo iš darbo ...
Pernai naujos statybos būstas Baltijos šalyse brango 10-15 proc., augo ir antrinės rinkos būsto kainos. Tačiau įsigyti nekilnojamąjį turtą Latvijoje vis dar yra žymiai pigiau nei Lietuvoje ir Estijoje. „Luminor“ bankas prognozuoja, kad nekilnojamojo turto rinka stabilizavosi, o kainos Baltijos šalys...