Planuojama tiltų rekonstrukcija Kaune, Islandijos plente, neramina Arvydą Bilių - vieną daugiausiai patirties sukaupusį, buvusios Lietuvos tiltų inspekcijos vyriausiąjį inspektorių, kurio teigimu, griauti vieną iš esamų tiltų yra per daug sudėtinga, o viskam išspręsti yra daug pigesnis ir racionalesnis sprendimas.

Griovimui reikalingas atskiras projektas

„Karjeros pradžioje dirbau prie Kleboniškio tilto, dabar pavadinto Alfonso Meškinio vardu, statybos. Tai vizualiai labai panašūs tiltai, tačiau savo konstrukcijų statine schema jie yra visiškai skirtingi. Šiaurinis tiltas, kurį norima griauti, yra sudarytas iš keturių rėmų, viduje sujungtų vadinamaisiais šarnyrais (lankstais, red. past.). Naujesnis tiltas – atkartota sijų konfigūracija sudaro bendrą nekarpytą 346 m ilgio siją, kuri į atramas atremta per sudėtingus judamos sistemos guolius“, – pranešime cituojamas A.Bilius.

Anot specialisto, girdisi kalbos, kad senąjį tiltą norima griauti dėl sijose nustatytų mikro plyšių vidurinėse sijų dalyse. Tačiau tokių mikro plyšių bus visuose tokio tipo tiltuose, pavyzdžiui,  esančiame Vilniuje prie LEU. Jį patikrinus, greičiausiai rastumėte mikro plyšius. Taip pat yra žinomi bei nustatyti plyšiai Nemenčinės tilte per Nerį, Sitkūnų viaduke magistralėje ir jie buvo sėkmingai sutvarkyti, o Nemenčinės tiltas sustiprintas.

Pirmiausia niekas nėra tinkamai įvertinęs senojo A. Meškinio tilto griovimo galimybių. Tam reikia atskiro projekto, nes tiltas yra rėminės sistemos ir griovimas būtų labai sudėtingas, reikalausiantis labai daug lėšų. A. Biliaus nuomone, jei bus nugriautas šis  tiltas ir liks tik vienas, susidarys spūstys, kurios paralyžiuos visą tranzitinį susisiekimą tarp didžiųjų miestų.

„Su studentais siūlome naują sprendimą – naikinti skiriamąją juostą, nuo Muravos iki IX forto sankryžų. Vietoje jos kelią plėsti iki 3 juostų į abi puses, viduryje įrengiant stiprų atitvarą. Tokiu atveju, kelias technine prasme taps B1 kategorijos, miesto magistraline gatve. O prieš tiltą arba už jo skiriamoje juostoje surinkti naują 2 juostų plienbetonio tiltą, kuris, įrengus reikalingas atramas, gelžbetoninės plokštės zonoje būtų sujungiamas su kairiuoju, nekarpytos sistemos tiltu. Tai leistų pradėti remontuoti ir stiprinti esamą rėminės sistemos tiltą. Eismas  ir toliau vyktų  4-iomis juostomis senąja tvarka. Atliktus remonto darbus, plienbetonio tiltas būtų sujungiamas su senuoju rėminės sistemos tiltu išilginiu deformaciniu pjūviu per visą tilto ilgį. Taip atsirastų tilto 6-ios eismo juostos“, – aiškina specialistas.

Tuo pačiu būtų sprendžiamas ir Jonavos g. naujo viaduko pastatymas vidurinėje zonoje, sujungiant jį su kairiuoju naujesniu viaduku. Eismas vyktų analogiškai kaip tiltu. Senasis dešinės juostos viadukas būtų demontuotas ir sustiprinus atramas, būtų pastatytas naujas surenkamos sistemos viadukas, sujungus abu statinius tarpusavyje, atsirastų vienas apie 35 m pločio viadukas su atitvaru viduryje.

A. Bilius su studentais parengė ir daugiau pasiūlymų, kaip gerinti Kauno  tiltų ir viadukų priežiūrą, jų rekonstrukciją. 

Miesto poreikiams siūloma statyti žemą tiltą, kuris sujuntų Panerių ir Jonavos gatves. Jei upę būtų planuojama naudoti laivybai – tiltas galėtų būti pakeliamas. Siūlomas sprendimas leistų gerokai sumažinti darbų apimtis ir išvengti didžiulių pravažumo problemų statybų metų, o norimas griauti tiltas galėtų stovėti iki jiems galimo 80-100 metų eksploatacijos termino pabaigos. Įvertinus transporto srautų pasiskirstymą, reikėtų spręsti, ar visi įvažiavimai į magistralę šiame ruože yra reikalingi“, – tvirtina A. Bilius.

Reikia daugiau priežiūros

Šiuo metu KTK dirbančio dėstytojo A. Biliaus teigimu, Kaune ir visoje Lietuvoje tiltų situacija nėra bloga, tačiau jų priežiūrai dėmesio skiriama per mažai. Anot jo, tiltų priežiūros specialistų trūkumas jaučiamas visose valstybinėse institucijose eksploatuojančiose kelius ir tiltus. 

A. Biliaus nuomone, Aleksoto tilto rekonstrukciją atlikta puikiai. Geras ir inžinieriaus bei mokslininko A. Steponavičiaus projektas.

„Tačiau architektų priimti dizaino sprendimai iš eismo dalyvių atėmė vieną juostą. Dėl įrengtų šviestuvų pritrūko vos keliolikos centimetrų, kad būtų išlaikytos 4-ios eismo juostos. Didėjant automobilių srautams ši juosta būtų labai reikalinga. Žinoma, pralaidumo problema sprendžia naujas M. K. Čiurlionio tiltas, tačiau kam atsisakyti to, ką buvo galima turėti, – klausia tiltų specialistas. – Su naujais tiltais Kaune viskas tvarkoje. Tačiau senesni kelia nemažai susirūpinimo ir jiems reikia tinkamos priežiūros. Didelės problemos yra su Kauno HESO tiltu, kuris yra tik 2 juostų, o šiais laikais automobilių srautams tai yra per mažai. Be to, problemų yra ir su hidroelektrinės pastatu, virš kurio įrengtas tiltas.“