Kauno tarpukario progresą menantį pastatą Radvilėnų plente architektūros žinovai neoficialiai pakrikštiję „Kauno modernizmo perlu“, kuris yra pripažintas ne tik Lietuvos, tačiau ir Europos mastu.

KTU Infrastruktūros vystymo skyriaus vadovas Gražvydas Visockas primena, kad daugiau kaip prieš aštuonis dešimtmečius iškilusiam pastatui, jo elementams kadaise buvo pritaikyti neeilinės architektūros ir inžineriniai sprendiniai, todėl ypatingą statusą jis išlaikė laiko ir besikeičiančių valdžių tėkmėje.

Dar 1973 m. pastatui suteiktas architektūros paminklo statusas, o 2005 m. pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe. 2008 m. paskelbtas kultūros paminklu, o 2015 metais, kaip vienas geriausių Kauno tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių, pastatas įvertintas Europos paveldo ženklu.

Siekiant išsaugoti šį objektą ir pritaikyti jį visuomenės poreikiams, ieškota lėšų būtiniausiems darbams. KTU buvo parengtas investicijų projektas „Kultūros paveldo paminklo pritaikymas viešajai paslaugai“, kuriam suteiktas ES struktūrinių fondų finansavimas*. Bendra projekto vertė siekia 1 504 329,08 eurų, finansuojama suma iš ES struktūrinių fondų – 1 186 915,64 eurų.

Pradžia – nuo unikalių langų

G. Visockas pasakoja, kad pastato tvarkybos ir statybos darbai suplanuoti atsižvelgiant į sezono specifiką ir naudotojų poreikius, todėl pirmasis pastato atnaujinimo etapas startuoja nuo langų, lauko durų keitimo ir restauravimo.

„Remonto darbams parinktos šiuolaikinės medžiagos, gaminiai ir technologijos, tačiau jie dera su autentiškomis medžiagomis ir autorių architektūriniais sprendiniais“, – teigia jis.

Anot A korpuso atnaujinimo projekto eksperto, dauguma langų gaminami atskirais segmentais ir montuojami juostomis. „Langams numatyta pritaikyti restauruotą geltono metalo furnitūrą, kuri išimta iš buvusių langų“, – priduria G. Visockas, pabrėždamas, kad gaminant remontui reikalingas detales ir atliekant darbus taikomos specialios paveldosaugos technologijos.

„Pastato juostiniai bei kampiniai langai iš tiesų unikalūs – jie ne tik pastatui suteikia unikalų veidą, bet taip pat yra funkcionalūs“, – antrina KTU Projektų vystymo centro vadovė Agnė Valatkienė, paaiškindama architektūrinį sumanymą. Pasirodo, neįprasti juostiniai langai skirti tam, kad įvykus sprogimui bandymų metu oro banga išneštų tik langus, o ne sieną.

Unikalūs langai, kaip ir visas pastatas, buvo suprojektuoti iškilaus Lietuvos architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, kai tarpukaryje nuspręsta statyti ir įrengti Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimo laboratoriją. Pasaulinę modernizmo idėją atspindintis, tačiau savitus nacionalinės kultūros bruožus išlaikęs pastatas duris atvėrė dar 1935 metais. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Lietuvos kariuomenė buvo panaikinta, todėl 1940 m. Tyrimų laboratorija perleista tuometinio Kauno universiteto žinion.

Pastate nestigo inovacijų ir įdomių sprendimų. Be pagrindinio laboratorinio korpuso, buvo suprojektuotas administracijos pastatas, metalo, medžio apdirbimo ir stiklapūčių dirbtuvės, dujų generatorius, vandentiekio stotis, sandėliai, priešlėktuvinė ir priešcheminė slėptuvės, biblioteka.

Po pagrindiniu pastatu suprojektuotas rūsys, užimantis kiek didesnį plotą nei antžeminis tūris, jame buvo įrengtos laboratorijos. Tyrimų laboratorijos kompleksas buvo geriausias Baltijos šalyse ir vienas geriausių Rytų Europoje.

Pagrindinė laboratorijos aparatūra buvo užsakyta Prancūzijoje, mikroskopai, spektrografas, fotometrai, precizinė elektros matavimo aparatūra pirkta Vokietijoje.

Laboratorija turėjo nemažai unikalių įrengimų, pavyzdžiui, traukos spintas su keraminiais ventiliatoriais, leidusiais išvengti susidarančių dujų ir garų susimaišymo, o kartu ir sprogimų ventiliacijos sistemose; specialią šarvuotą traukos spintą sprogstamosioms medžiagoms tyrinėti; iš Islandijos atkeliavusius emaliuotus Volviko lavos laboratorinius stalus.

„Jau pradėjome rinkti medžiagą būsimai ekspozicijai, ją sisteminti. Domimės pastato istorija, renkame įdomius faktus, siekiame, kad ekskursijos, kurios bus vykdomos atlikus darbus, būtų kuo patrauklesnės visuomenei“, – apie ketinimus atverti modernizmo perlą miestiečiams kalba A. Valatkienė.

„Džiaugiamės, kad turime puikią progą atnaujinti šio modernizmo architektūros paminklo veidą ir tikimės sulaukti daug lankytojų“, – priduria ji.