Statybos projektavimo institutuose dirbusio Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) fotografijos darbuose daugiausia įamžinta skirtingų Kauno rajonų architektūra ir urbanistinė kaita XX a. šeštajame-aštuntajame dešimtmetyje. Tačiau taip pat juose regime gatvėse pulsuojantį kasdienį gyvenimą, ideologijos diktatą, autoriaus socialinį ir meninį jautrumą stebimiems reginiams.

Fiksuodamas naująsias statybas S. Lukošius kruopščiai įamžino dviejų miestų susidūrimą: senosios Laikinosios sostinės ir naujai statomo socialistinio pramoninio Kauno.

Kaunas tuo metu vis dar buvo šalies architektų kalvė, o šių, stačiusių miestą, branduolį sudarė jauniausioji tarpukarinių architektų karta. Dėl to įžvalgesnė akis čia gali pastebėti ir kur kas subtilesnių miesto kaitos reiškinių – fotografo įamžintuose statomuose individualių namų kvartaluose, administraciniuose pastatuose ir netgi kai kuriuose socrealistiniuose daugiabučiuose jaučiamas tarpukario architektūrinių tradicijų tęstinumas. 

„Parodos pavadinimas – tai užuomina, kad atrinktos fotografijos skatina žiūrovą atsitraukti nuo kasdienės nušlifuotos realybės, kurios stabilumu ir tikrumu esame įsitikinę, panardina į netolimą praeitį, kurioje mūsų miestas staiga ima atrodyti keistas ir neatpažįstamas. Kartais vaizdai palieka svetimos, neaiškios, užburiančios erdvės, tarsi sklendžiančios beorėje, saulės nutviekstoje erdvėje, įspūdį. Žmonės juda šioje miesto koordinačių sistemoje tiesėmis ir kreivėmis, kol galiausiai išblykšta iki kontūrų ir įklimpsta fotoemulsijoje. Žvelgdami į juos galime įvertinti ir savo žemiškųjų vaidmenų laikinumą”, - pasakoja Kauno miesto muziejaus muziejininkė Sigita Žemaitytė.

Parodos atidarymo renginio pradžia: 17 val. (Parodos atidarymo metu savo įžvalgomis dalinsis architektūrologas Paulius Tautvydas Laurinaitis)

Paroda Kauno rotušėje veiks iki balandžio 6 d.