Kauno senamiestyje „Kauno vandenys“ įgyvendino 1 mln. 300 tūkst. eurų vertės projektą
2022-01-03 10:17
Švenčių išvakarėse bendrovė „Kauno vandenys“ paskelbė apie Kauno senamiesčio, Vilniaus gatvės, požeminių tinklų rekonstrukcija pabaigą. Per 5 mėnesius rekonstruota 800 metrų vandentiekio tinklų, 600 m – buitinių nuotekų ir paklota 1,7 km naujų paviršinių lietaus nuotekų surinkimo tinklų. Seniausioje ir ilgiausioje senamiesčio gatvėje iš pagrindų atnaujinti ne tik nusidėvėję centralizuoto vandentiekio tinklai, bet ir atskirta tarpukaryje statyta mišri nuotekų surinkimo sistema.

„Kauno vandenys“ nuotr.
Vilniaus gatvės buitinių nuotekų kolektorius buvo sumūrytas iš plytų dar Smetonos laikais. Jis daugybę metų tarnavo kaip mišri komunikacijų sistema, į kurią patekdavo ir nuotekos, ir lietaus vanduo. Atnaujinant vandentiekio komunikacijas, pasenę, vietomis sutrūkinėję ar surūdiję vamzdžiai pakeisti naujais prancūziškais kaliojo ketaus ir plastikiniais vamzdžiais, kurie turėtų tarnauti ne mažiau kaip 50 metų.
„Naują lietaus vandens tinklų naudą iškart pajus senamiesčio gyventojai, nes gatvės neužtvindys lietaus vanduo, žiemos metu sumažės gatvės apledėjimas. Lietaus vanduo bėgs į Nemuną, o nuotekos – į nuotekų valyklą“, – apie atliktus rekonstrukcijos darbus kalbėjo pranešime cituojamas „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus.
Mieste didžioji dalis mišrios nuotekų sistemos atskyrimo darbų jau atlikta. Per pastaruosius penkerius metus iš 24,44 km ilgio mišrios nuotekų ir paviršinio lietaus kanalizacijos liko 7,65 km.
„Per šiuos dvejus metus pavyko gana ženkliai pasistūmėti į priekį. Mišri nuotekų surinkimo sistema buvo sutvarkyta senamiestyje, Šv. Gertrūdos, Vilniaus ir Jonavos gatvėse bei Laisvės alėjos atkarpoje nuo Soboro iki Vilniaus gatvės“, – sakė bendrovės technikos direktorius Darius Gražys.
Vienoje seniausių Kauno pėsčiųjų gatvių lygiagrečiai buvo išspręsta dar viena opi problema – kiekvienam besikreipusiam namui buvo įrengti atskiri įvadai, kad esant avarijai galima būtų užsukti vandenį vienam namui, o ne visam kvartalui ar keliems namams kaip buvo iki šiol.
„Senamiestyje daugelyje namų vamzdžiai pakloti rūsiuose, todėl avarijos atveju, jei namas neturėjo atskiro įvado, sovietmečiu namus administravusi Komunalinio ūkio tarnyba vandenį užsukdavo kone visam kvartalui. Gyventojų prašymus mes išgirdome – kiekvienam atsinaujinti pageidavusiam namui įrengti nauji vandens įvadai“, – sakė ilgametę inžinieriaus patirtį turintis D. Gražys.
Lygiagrečiai su šiais darbais buvo rekonstruoti seni ir sulūžę nuotekų šuliniai. Tikimasi, kad jie nekels problemų bent 10−15 metų. Padarytas dar vienas ilgai lauktas ir neišvengiamas darbas – nuo Rotušės aikštės iki Naugardo gatvės paklotas naujas paviršinių nuotekų tinklas, kuris leis prijungti ir naujus Kauno arkikatedros šventoriaus lietaus nuotekų tinklus.
Atlikdama rekonstrukcijos darbus pagrindinėje senamiesčio gatvėje, bendrovė susidūrė su nemažai iššūkių, pareikalavusių papildomos darbo jėgos, materialinių išlaidų bei inovatyvių inžinerinių sprendimų.
„Darbus apsunkino archeologiniai kasinėjimai, gyventojų judėjimas statybvietėje, siauros senamiesčio gatvės ir iššūkiu tapusi požeminė pėsčiųjų perėja, per kurią neardant kietųjų dangų norėta prijungti komunikacijas. Sovietmečiu statytos požeminės perėjos vietoje buvusios komunikacijų linijos buvo iškeltos, padaryta sudėtinga konstrukcija, todėl buvo didžiulis inžinerinis iššūkis, kaip atnaujinti tinklus neardant Birštono ir Šv. Gertrūdos gatvių“, – apie įveiktus iššūkius kalbėjo D. Gražys.
Nepaisant visų darbus lydėjusių iššūkių ir sunkumų, dalijasi darbus atlikusi įmonė, visa, kas buvo suplanuota, pavyko padaryti sėkmingai ir laiku.
Šis projektas „Kauno vandenims“ kainavo apie 1 mln. 300 tūkst. eurų.
„Naują lietaus vandens tinklų naudą iškart pajus senamiesčio gyventojai, nes gatvės neužtvindys lietaus vanduo, žiemos metu sumažės gatvės apledėjimas. Lietaus vanduo bėgs į Nemuną, o nuotekos – į nuotekų valyklą“, – apie atliktus rekonstrukcijos darbus kalbėjo pranešime cituojamas „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Ramūnas Šulskus.
Mieste didžioji dalis mišrios nuotekų sistemos atskyrimo darbų jau atlikta. Per pastaruosius penkerius metus iš 24,44 km ilgio mišrios nuotekų ir paviršinio lietaus kanalizacijos liko 7,65 km.
„Per šiuos dvejus metus pavyko gana ženkliai pasistūmėti į priekį. Mišri nuotekų surinkimo sistema buvo sutvarkyta senamiestyje, Šv. Gertrūdos, Vilniaus ir Jonavos gatvėse bei Laisvės alėjos atkarpoje nuo Soboro iki Vilniaus gatvės“, – sakė bendrovės technikos direktorius Darius Gražys.
Vienoje seniausių Kauno pėsčiųjų gatvių lygiagrečiai buvo išspręsta dar viena opi problema – kiekvienam besikreipusiam namui buvo įrengti atskiri įvadai, kad esant avarijai galima būtų užsukti vandenį vienam namui, o ne visam kvartalui ar keliems namams kaip buvo iki šiol.
„Senamiestyje daugelyje namų vamzdžiai pakloti rūsiuose, todėl avarijos atveju, jei namas neturėjo atskiro įvado, sovietmečiu namus administravusi Komunalinio ūkio tarnyba vandenį užsukdavo kone visam kvartalui. Gyventojų prašymus mes išgirdome – kiekvienam atsinaujinti pageidavusiam namui įrengti nauji vandens įvadai“, – sakė ilgametę inžinieriaus patirtį turintis D. Gražys.
Lygiagrečiai su šiais darbais buvo rekonstruoti seni ir sulūžę nuotekų šuliniai. Tikimasi, kad jie nekels problemų bent 10−15 metų. Padarytas dar vienas ilgai lauktas ir neišvengiamas darbas – nuo Rotušės aikštės iki Naugardo gatvės paklotas naujas paviršinių nuotekų tinklas, kuris leis prijungti ir naujus Kauno arkikatedros šventoriaus lietaus nuotekų tinklus.
Atlikdama rekonstrukcijos darbus pagrindinėje senamiesčio gatvėje, bendrovė susidūrė su nemažai iššūkių, pareikalavusių papildomos darbo jėgos, materialinių išlaidų bei inovatyvių inžinerinių sprendimų.
„Darbus apsunkino archeologiniai kasinėjimai, gyventojų judėjimas statybvietėje, siauros senamiesčio gatvės ir iššūkiu tapusi požeminė pėsčiųjų perėja, per kurią neardant kietųjų dangų norėta prijungti komunikacijas. Sovietmečiu statytos požeminės perėjos vietoje buvusios komunikacijų linijos buvo iškeltos, padaryta sudėtinga konstrukcija, todėl buvo didžiulis inžinerinis iššūkis, kaip atnaujinti tinklus neardant Birštono ir Šv. Gertrūdos gatvių“, – apie įveiktus iššūkius kalbėjo D. Gražys.
Nepaisant visų darbus lydėjusių iššūkių ir sunkumų, dalijasi darbus atlikusi įmonė, visa, kas buvo suplanuota, pavyko padaryti sėkmingai ir laiku.
Šis projektas „Kauno vandenims“ kainavo apie 1 mln. 300 tūkst. eurų.
Infrastruktūra
2022-05-25 10:38
Lankydamasis Alytuje, susisiekimo ministras Marius Skuodis su miesto meru Nerijumi Cesiuliu ir savivaldybės atstovais aptarė regiono kelių tvarkymo ir priežiūros klausimus. Siekiant gerinti valstybei svarbių vietinės reikšmės kelių būklę, susisiekimo komunikacijoms Ulonų, Pulko, Santaikos gatvėse Al...
2022-05-23 13:53
Reaguodama į Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltus pasaulinės energijos rinkos sutrikimus, Europos Komisija pristatė planą RePowerEU, kuriame numato priemones, kaip pertvarkyti Europos energetikos sistemą, kad ji nebebūtų priklausoma nuo Rusijos iškastinio kuro, kuris naudojamas kaip ekonominis ir po...
2022-05-20 09:17
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija paskelbė viešąjį pirkimą magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai („Via Baltica“) ruožo nuo 72,50 km iki 79 km rekonstravimo darbams. Planuojama, kad sėkmingai atlikus viešųjų pirkimų procedūras, sutartis su rangovu būtų sudaryta šių metų III ketvirt...
2022-05-20 05:51
Šnipiškės toliau atsinaujina – tarp Žalgirio iki Lvivo gatvių šiandien šventiškai atidaryta nauja beveik kilometro ilgio Kernavės gatvė. Gatvė įrengta rūpinantis, kad ji būtų patogi, saugi, žalia, gyva, kaimyniška, jauki.
2022-05-19 10:42
Dėl prasidėjusio karo Ukrainoje Europos Sąjunga (ES) pasiryžo dar labiau skatinti žaliosios energijos transformaciją. Tokiu būdu ketinama pasiekti strateginių tikslų - drastiškai sumažinti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, spręsti klimato kaitos problemas ir suvaldyti įsibėgėjusią infl...
2022-05-19 10:15
Vakarų Lietuvoje toliau modernizuojamas kelių tinklas ir išasfaltuojama vis daugiau kelių su žvyro danga. Savo eilės sulaukė ir rajoninis kelias Kretingalė-Plikiai-Smilgynai, kurio dviejų paskutinių dar neasfaltuotų ruožų remontu rūpinsis tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“. Netr...
2022-05-17 15:32
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kviečia Lietuvos mokslo ir verslo bendruomenes susipažinti su pirmąja Baltijos šalyse prie perdavimo tinklo prijungta 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterija ir ją išmėginti.
2022-05-17 10:14
Valstybinius kelius prižiūrinti AB „Kelių priežiūra“ praneša 2022–2025 m. sieksianti užtikrinti atliekamų darbų kokybę ir prisidėti prie saugumo keliuose didinimo.
2022-05-16 14:51
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), išnagrinėjo ginčą tarp vartotojo ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl išduotų saulės elektrinės prijungimo sąlygų ir apskaičiuotos saulės elektrinės prijungimo įmokos pagrįstumo.
2022-05-13 10:18
Susisiekimas su Mažeikiais ir aplink esančiais miesteliais jau greitai taps patogesnis ir saugesnis. Tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ imsis krašto kelio Nr. 164 Mažeikiai-Plungė-Tauragė ruožo nuo 29 km iki 39 km remonto darbų. Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu atl...
2022-05-12 09:40
Susisiekimo ministerija po diskusijų ir pokalbių su savivaldybių atstovais ir visuomene patvirtino optimalią „Rail Balticos“ geležinkelio trasos nuo Kauno (Jiesios) iki Lietuvos-Lenkijos valstybių sienos alternatyvą. Atsižvelgus į gyventojų daugumos nuomonę, pasirinktas trumpiausias ir labiausiai nu...
2022-05-11 07:31
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ paskelbė viešąjį pirkimą 330/110/10 kV Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės transformatorių pastotės rekonstrukcijai atlikti. Šios pastotės atnaujinimas bus vienas didžiausių pastaraisiais metais „Litgrid“ inicijuotų rekonstrukcijos projektų,...
2022-05-10 15:43
Naujosios Vilnios seniūnijoje planuojama Džiaugsmo gatvės rekonstrukcija, dėl kurios sprendinių projektuotojai netrukus kvies gyventojus į viešą konsultaciją.
2022-05-04 14:27
Dalis Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių, švietimo įstaigų, Caritas centrų, rekolekcijų namai jau yra aprūpinami saulės energija iš nutolusių saulės elektrinių.
2022-05-02 07:30
2022 m. gegužės 1 dieną, 12.40 val., kaip ir buvo numatyta, pradėjo veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL. Naująja dujų jungtimi perduoti pirmieji fiziniai ir komerciniai dujų srautai.
2022-04-29 10:08
Balandžio 28 d. Seimas priėmė įstatymų projektus, pagal kuriuos patvirtintos nuostatos dėl atsinaujinančių išteklių energijos (AIE) bei biomasės kuro panaudojimo. Pagal naujus įstatymus, didieji šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai privalės naudoti tik sertifikuotą ir tvarų biokurą.
2022-04-29 09:37
Klaipėdoje pradedama uostamiestį su magistraliniu keliu Klaipėda-Liepoja jungiančios Kelmiškės gatvės rekonstrukcija. Ją už daugiau kaip 2,5 mln. eurų atliks tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“.
2022-04-28 14:36
Elektrėnų savivaldybėje darbą pradėjo savivaldybei priklausanti nutolusi saulės elektrinė, kuri žaliąja elektra aprūpins savivaldybei priklausančias įstaigas: Elektrėnų darželius, mokyklas, socialinės globos centrus, ligoninę, kultūros centrą, biblioteką ir kitas savivaldybės įstaigas.
2022-04-26 07:00
Fiziniams asmenims pratęsiamas prašymų pateikimo terminas iki 15 mėnesių dėl saulės elektrinių išlaidų kompensavimo. Tokį sprendimą Energetikos ministerija priėmė atsižvelgdama ne tik į rekordinį pateiktų paraiškų skaičių, bet ir pandemiją bei geopolitinę situaciją, lėmusias pakitusią saulės elektri...
2022-04-21 06:22
Balandžio 20 d. Čiūdų kaime (Jonavos raj.) įkasus statybos darbus žymintį simbolinį kelio ženklą, oficialiai pradėtos „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros statybos Latvijos sienos link – pradedami tiesti privažiuojamieji keliai.