„Kaupiamosios lėšos nėra administratoriaus pelnas ar administravimo mokestis. Tai konkretaus namo ateities darbams skirta suma, kurios minimalų dydį nustato valstybė. Mūsų pareiga – taikyti privalomą minimumą ir aiškiai paaiškinti gyventojams, kodėl sąskaitose atsiranda pokyčiai", – sako „Civinity“ pranešime cituojamas plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas.

Kas pasikeitė?

2025 m. gegužės 7 d. priimtu Vyriausybės nutarimu buvo pakeista kaupiamųjų lėšų skaičiavimo tvarka ir nustatyti didesni privalomi minimalūs dydžiai daugiabučiams.

Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujas minimalus tarifas, todėl ankstesni mažesni tarifai nebegali būti taikomi. Dėl to nuo 2026 m. sausio 1 d. kai kuriems namams kaupiamosios lėšos perskaičiuojamos iki naujo privalomo minimumo – 0,1025 Eur už kv. m (vietoje iki tol taikyto, pavyzdžiui, 0,0923 Eur už kv. m).

Svarbu: jei namas jau kaupia daugiau nei nustatytas minimalus dydis, pokyčio sąskaitoje gali ir nebūti – minimalus tarifas yra „apatinė riba".

Kokias sumas tai reiškia gyventojams?

Santykinis pokytis dažniausiai nėra didelis, tačiau jį pajus dauguma, nes kaupiamosios lėšos skaičiuojamos pagal būsto plotą.

Kaupiamosios lėšos skaičiuojamos paprastai: mėnesio įmoka = tarifas (Eur/kv. m) × buto plotas (kv. m). Tai reiškia, kad kiekvienam kvadratiniam metrui mėnesio įmoka didėja 1,02 cento. Taigi, 40 kv. m ploto butui kasmėnesinis įmoka išaugs 0,41 Eur, 50 kv. m ploto butui – apie 0,51 Eur, 60 kv. m – apie 0,62 Eur, 80 kv. m – 0,82 Eur.

„Gyventojams svarbiausia suprasti principą: tarifas yra eurai už kvadratinį metrą, o galutinė suma priklauso nuo buto ploto. Todėl pokytis vienam bus kelios dešimtys centų, kitam – kiek daugiau, bet jis visais atvejais apskaičiuojamas pagal tą pačią formulę", – pabrėžia „Civinity" plėtros projektų vadovas.

Šios lėšos kaupiamos konkretaus namo reikmėms: stogo, vamzdynų, fasado, laiptinių ir kitų bendrojo naudojimo elementų remontui ar atnaujinimui. Kitaip tariant, tai – namo „finansinė pagalvė", padedanti planuoti darbus iš anksto ir sumažinti riziką, kad staiga prireiks didelių įnašų.

2026 m. liepos 1 d. – data, kuri gali turėti didesnę įtaką

Gyventojams verta įsidėmėti dar vieną terminą: nuo 2026 m. liepos 1 d. kaupiamosios lėšos gali didėti papildomai, jei daugiabutis neturės patvirtinto ilgalaikio remonto plano ir, jei pastato techninė būklė bus įvertinta ne kaip gera.

Šiais atvejais valstybės nustatytam minimaliam tarifui, priklausomai nuo pastato būklės, gali būti taikomi koeficientai:

• Gera būklė – tarifas lieka bazinis;
• Vidutinė būklė – tarifas gali didėti 2 kartus;
• Bloga būklė – tarifas gali didėti 3 kartus;
• Labai bloga būklė – tarifas gali didėti 4 kartus.

Praktiškai, jei bazinis tarifas yra 0,1025 Eur/kv. m, pagal pastato būklę 50 kv. m butui mėnesinė įmoka sudarytų apie 5,13 Eur, 10,25 Eur, 15,38 Eur arba 20,50 Eur.

„Didžiausia rizika gyventojams – ne sausio pokytis, o 2026 m. liepos terminas. Laiku patvirtintas ilgalaikis planas padeda išvengti situacijų, kai tarifas gali šoktelėti kelis kartus vien dėl to, kad namas neturi aiškaus priežiūros ir atnaujinimo „žemėlapio", – pabrėžia A. Soikinas.

Gera žinia renovuotiems ir naujiems namams

Pagal numatytą tvarką renovaciją baigusiems ar naujiems daugiabučiams 5 metų laikotarpiui gali būti taikomas 50 proc. mažesnis tarifas. Ši lengvata gali būti patvirtinta atsižvelgiant, kad tokie pastatai artimiausiu laikotarpiu paprastai turi mažesnį neatidėliotinų darbų poreikį.

Kas yra ilgalaikis remonto planas ir kas jį parengia?

Ilgalaikis remonto planas – tai dokumentas, kuriame numatoma, ką ir kada name reikės tvarkyti, kiek tai preliminariai kainuos ir kokia darbų seka būtų racionaliausia. Paprastai planuojama kelerių metų perspektyvoje (pavyzdžiui, 5 metams), kad gyventojai galėtų priimti sprendimus remdamiesi aiškia logika, o ne „gesindami gaisrus".

Ilgalaikį planą gali parengti namo administratorius (turintis visus namo duomenis), samdyti techninės priežiūros specialistai arba bendrijos pirmininkas, pasitelkęs techninės priežiūros specialistų pagalbą – visais atvejais planas turi būti patvirtintas gyventojų daugumos sprendimu.

Ką privalo apimti planas? Esminiai elementai – planuojami remonto ar atnaujinimo darbai (pavyzdžiui, stogas, vamzdynai, fasadas), darbų prioritetai, preliminarios kainos ir terminai.

Kur kaupiama informacija apie pastato būklę?

Pastato techninę būklę periodiškai vertinti privalo pastato administratoriaus arba namo samdytas techninis inžinierius. Jis su būklės ataskaitomis turi supažinti ir gyventojus (arba jų atstovus).

Techninės būklės vertinimai ir informacija apie pavojingus defektus fiksuojami PDBIS – Pastatų duomenų banko informacinėje sistemoje. Kai specialistas nustato pastato būklę ar pavojingus defektus, duomenys įkeliami į sistemą ir tampa matomi savivaldybėms bei kitoms institucijoms.

Tai reiškia, kad pastato būklės vertinimas ir jo „statusas" nėra subjektyvus – jis remiasi specialistų įrašais ir oficialiai fiksuojama informacija.

Ką gyventojai gali padaryti dabar?

Kad būtų išvengta didesnių įmokų ateityje ir namo priežiūra vyktų planingai, gyventojams verta:

• pasitikrinti, koks kaupiamųjų lėšų tarifas taikomas jų name ir ar jis nėra mažesnis už privalomą minimumą;
• pasidomėti, ar namas turi patvirtintą ilgalaikį remonto planą;
• aktyviai dalyvauti sprendimų priėmime – susirinkimuose ar balsavimuose, kai teikiami planai tvirtinimui;
• įsivertinti, ar namo būklė ir planuojami darbai atitinka realius poreikius, kad kaupiamos lėšos būtų naudojamos tikslingai.

„Mūsų tikslas – kad gyventojai suprastų ne tik kiek, bet ir kodėl kaupiamos šios lėšos. Kai sprendimai dėl namo remonto priimami laiku ir remiantis aiškiu planu, gyventojai išlošia dvigubai – mažėja netikėtumų sąskaitose ir didėja namo vertė bei komfortas", – sako „Civinity" plėtros projektų vadovas Andrius Soikinas.

„Civinity" primena, kad kaupiamosios lėšos – tai ilgalaikės namo priežiūros dalis, o aiškus planas ir gyventojų įsitraukimas padeda ne tik išvengti staigių finansinių šuolių, bet ir užtikrina, kad pastatas būtų prižiūrimas atsakingai, efektyviai ir skaidriai.

Trumpai

• Nuo 2026 m. sausio 1 d. taikomas valstybės nustatytas minimalus tarifas – 0,1025 Eur/kv. m (jei iki šiol buvo mažesnis). Tai ne naujas didinimas, o 2025 m. patvirtinto minimumo taikymas.
• Mėnesio įmoka skaičiuojama paprastai: tarifas (Eur/kv. m) × buto plotas (kv. m).
• Skirtumas – tai 1,02 cento už 1 kv. m per mėnesį.

Nuo 2026 m. liepos 1 d. įmokos gali augti papildomai, jei nėra patvirtinto ilgalaikio remonto plano ir namo būklė įvertinta kaip prasta – gali būti taikomi 2–4 kartų koeficientai.