Taip pat susiduriama su situacijomis, kai tiekėjų pasiūlymai vertinami kaip neatitinkantys reikalavimų, neįtvirtintų pirkimo sąlygose, bet išplaukančių iš specialiųjų teisės normų.

Spręsdami ginčus, teismai taip pat pirmenybę teikdavo specialių teisės normų taikymui, o ne viešųjų pirkimų sąlygoms, pirkimo sąlygos nebūdavo pripažįstamos neaiškiomis, o techninės specifikacijos reikalavimai būdavo sistemiškai aiškinami su kitų teisės aktų nuostatomis.

Tačiau naujausioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tokia situacija sukuria prielaidas perkančiųjų organizacijų piktnaudžiavimui ar pernelyg didelei diskrecijai vertinant tiekėjų pajėgumą pagal iš anksto neišviešintus reikalavimus, taip pat apsunkina kitų valstybių narių tiekėjų padėtį, kuriems sudėtinga žinoti Lietuvos Respublikos įstatymus, teismų praktiką. Šioje byloje Kasacinis teismas pakeitė ankstesnę praktiką dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 34 straipsnio (Kandidatų ir dalyvių teisė verstis veikla) ir suformulavo tokias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles:

• tiekėjų pasiūlymai turi būti vertinami išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo;
• jeigu viešojo pirkimo dokumentuose aiškiai nenurodyta, kokios konkrečios teisės turėjimą tiekėjas turi įrodyti perkančiajai organizacijai ir / ar kokius konkrečius atestatus ar kitus įrodymus reikėtų jai pateikti, bet dėl pirkimo objekto apibrėžties pirkimo sąlygose ir specialiųjų teisės aktų taikymo tokie dokumentai būtini vykdant viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjui ištaisyti pasiūlymo trūkumus;
• tokiu atveju pasiūlymo trūkumo (jei jį lėmė išimtinai pirkimo sąlygos) ištaisymas suprantamas ne tik kaip trūkstamo teisės verstis veikla įrodančio dokumento (atestato) pateikimas, bet ir leidimas tiekėjui viešojo pirkimo sutarties vykdymui pasitelkti naujus subjektus – partnerius, subrangovus, jei jis pats negali ar neturi teisės atlikti tam tikrų darbų (teikti paslaugų);
• jeigu teisme paaiškėja, kad perkančioji organizacija, neleisdama tiekėjui ištaisyti pirmiau nurodyto trūkumo, jo pasiūlymą atmetė (arba pripažino tinkamu), teismas privalo savo iniciatyva tokį perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti neteisėtu ir panaikinti bei įpareigoti ją iš naujo įvertinti ūkio subjekto pasiūlymą, prieš tai jam leidžiant per protingą laiką ištaisyti dėl pirkimo sąlygų turinio atsiradusį pasiūlymo trūkumą.

Kasacinis teismas taip pat pabrėžė, kad perkančioji organizacija gali tik tikrinti tiekėjų teisę verstis veikla, kaip nustatyta kituose teisės aktuose, bet negali sukurti naujų reikalavimų – nei šios teisės susiaurinti, nei praplatinti.

Taigi, jei pagal galiojančius įstatymus neypatingų statinių statybos darbams vykdyti nereikia įgyti specialiosios teisės, perkančioji organizacija negali reikalauti iš tiekėjų įrodyti šios teisės turėjimą. O tais atvejais, kai tiekėjo veiklos vykdymui reikalingi sertifikatai ar atestatai, perkančioji organizacija privalo patikrinti tik tai, ar turima teisė verstis šia veikla atitinka galiojantį reglamentavimą, bet negali iškelti papildomų reikalavimų tiekėjui ar jo personalui.