Daugiabučių administravimo paslaugas teikianti įmonė prašė įpareigoti savivaldybės administraciją paskirti ją daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratore. Šį reikalavimą ieškovė grindė daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo rezultatais: 38 balsais pritarta administratore pasirinkti įmonę, o 7 balsais – anksčiau paskirtą administratorių, kurio paskyrimo terminas dar nesibaigė. Iš viso buvo įteikta 80 biuletenių, gauti (grąžinti) 52 biuleteniai. Taigi už naują administratoriaus skyrimą balsavo dauguma balsavime dalyvavusių butų ir kitų patalpų savininkų, tačiau šis balsų skaičius nesudarė 50 procentų visų savininkų.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, o apeliacinės instancijos – tenkino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, rašoma Teismo pranešime, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimą ir pakeitimą, dėl to panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškinį atmesti.

Teisėjų kolegija pažymėjo, jog sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija, ir išimtis iš šios bendrosios taisyklės – jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašą pasirinktu administratoriumi laikomas asmuo, už kurį per butų ir kitų patalpų savininkų pirmąjį balsavimą raštu ar susirinkime balsavo daugiau kaip 50 procentų visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai administratoriaus nepasirenka, savivaldybė administratoriumi skiria daugiausia balsų per butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu ar jų susirinkimą surinkusį asmenį. Būtent šia norma savo reikalavimą byloje grindė ieškovė – įmonė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nurodyta išimtis, kai sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, yra įtvirtinta turint tikslą išvengti netoleruotinų situacijų, kai daugiabučio namo bendro naudojimo objektai yra neprižiūrimi dėl savininkų neveiklumo ar nesant jų bendro sutarimo, nes šios situacijos nekoreliuoja su viešuoju interesu tinkamai eksploatuoti ir išsaugoti daugiabučius namus. Tuo tarpu daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui jau esant paskirtam, tokių netoleruotinų situacijų atsiradimo galimybė yra eliminuota, todėl taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir mažinti įstatymo garantuotą butų ir kitų patalpų savininkų teisių apsaugą nėra teisinio pagrindo.

Butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma gali priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių net nesuėjus terminui, kuriam jis yra paskirtas. Teismas išaiškino, kad toks sprendimas turi būti priimamas butų ir kitų patalpų savininkų balsų paprasta dauguma, kuri apskaičiuojama nuo visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų. Taigi tam, kad jau paskirtas (esamas) bendrojo naudojimo objektų administratorius būtų pakeistas kitu, nepakanka to, jog už administratoriaus pakeitimą, kito (naujo) administratoriaus kandidatūrą balsuoja balsavime raštu ar susirinkime dalyvaujančių savininkų dauguma, jeigu ši dauguma nesudaro visų savininkų paprastos daugumos.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.