Mano nuomone, rangovai yra ne tik statybininkai, bet ir architektūrinio kūrinio atlikėjai: kai kūrinys atliktas teisingai, su meile, iki detalių atspindi kūrėjo sumanymą, tai atlikėjas taip pat gali pretenduoti į atitinkamą ir nacionalinės meno premijos nominaciją atlikimo kategorijoje. Taigi architektas yra kūrėjas, statybininkas – atlikėjas. Svarbu, kad jie pagautų bendrą projekto dvasią, kai architektas kurdamas atsižvelgia į technologinius niuansus, o statybininkai juos supranta. Svarbu ne pastatyti, o įgyvendinti kūrėjo idėją.

Projektai, kaip ir muzikos kūriniai, ne visi vienodai dideli, sudėtingi, todėl ir atlikėjai nebūtinai turi būti nacionalinio orkestro lygio. Darbų yra visokių, tad reikia ir visokių rangovų. Tikėtina, kad tai suprasdamas rangovas įdomesniems projektams priskiria ir atitinkamo lygio komandą – technologiškai labiau išprususią. Ši tendencija ir matyti pastarojo meto projektuose.

Manau, kad architektų ir statybininkų bendradarbiavimas, sąveika stiprėja, o tai lemia išaugusi jų kvalifikacija. Nemažą vaidmenį vaidina ir vadinamasis atgalinis ryšys, kai statybininkas gali didžiuotis įgyvendintu projektu, kai jis mato, jog stengtis įgyvendinti architekto idėją bendradarbiaujant visiems proceso dalyviams buvo verta. Prasmingas bendradarbiavimas jau ne tik būtinybė, bet ir ateities planai, nes lemia tos pačios komandos norą bendradarbiauti ir kituose projektuose.

Reikia sutikti, kad esama ir įtampų, kurias lemia daugelis priežasčių: mažas biudžetas, užsakovo reikalavimai, kitos aplinkybės. Nors gali būti ir taip, kad žmonės tiesiog nesusikalba dėl asmeninių savybių. Sėkmingą projektą lemia visuma: komanda, gebėjimas klausyti ir girdėti, vienų pasitikėjimas kitais, pagarba kiekvieno darbui, pagaliau – bendro tikslo siekimas.

Užsakovo noras pastatyti kuo pigiau irgi kelia įtampų. Tačiau dideli pinigai nėra būtina gero kūrinio atlikimo sąlyga, puikių rezultatų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis, parenkant tinkamą idėją, atsisakant perteklinių detalių. Stebinančiu gali tapti ir mažo biudžeto projektas, kuris bus funkcionalus ir įkvepiantis, realizuotas pasirenkant kitas detales, susitelkiant į priemones, kurios nekainuoja brangiai – svarbiausia visiems proceso dalyviams – užsakovui, architektui ir rangovui – „groti kaip orkestrui“. Ir tokių pavyzdžių esama. Vienas tokių – labai mažomis valstybės lėšomis įgyvendintas projektas. Proceso dalyviai dėmesį skyrė idėjai, atsisakydami brangių medžiagų, technologijų. Jie susitelkė į erdves, kurios nekainuoja. Tokiu būdu buvo sukurtas visus lūkesčius pranokstantis pastatas.