2021 liepos 31 d. šeštadienis, 8:48
Reklama  |  facebook

Klimato kaita: pokyčiai, kurių be atsinaujinančių energijos šaltinių nesustabdysime

2019-06-25 12:22
Pastarieji penkeri metai pasaulyje – karščiausi nuo 1880 m. Tikriausiai dažnas mūsų jau spėjo pajusti klimato pokyčius. Štai Lietuvoje tiek praeitų, tiek jau ir šių metų vasara stebina karščiu ir sausra.
nuotrauka
Aistis RADAVIČIUS, Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos direktorius


Šiandien klimato pokyčius galime jausti ir matyti patys – nė nereikia skaityti sudėtingų mokslininkų ataskaitų. Nepaisant to, dauguma valstybių vis dar vangiai reaguoja į šią globalią problemą. Vienas pagrindinių įrankių, kaip stabdyti pokyčius, galėtų būti spartesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra.

Klimato pokyčiai Lietuvoje – orų ekstremumai

Remiantis Lietuvos klimato specialistų surinktais duomenimis, 2018 m. vasara šalyje tęsėsi net 137 dienas, arba maždaug keturis su puse mėnesio. Tai – beveik dviem mėnesiais ilgiau negu lietuviui įprastos trukmės vasara. Tiesa, iš kelių pastarųjų metų negalima vienareikšmiškai teigti, kai tai – nenuginčijami klimato kaitos pokyčiai. Vis dėlto šiandien jau galima pastebėti, kad būtent orų ekstremumai – karščio bangos, besitęsiančios liūtys ir sausros – ištinka vis dažniau ir jų intensyvumas stiprėja, o tai – jau sietina su besikeičiančiu klimatu.

Konkrečiai Lietuvoje pokyčiai lemia daugiau kritulių, kurie netolygiai pasiskirsto įvairiais sezonais. Prisiminkime šių metų žiemą, kai pūgos paralyžiuodavo miestų gyvenimus. Šiandien tapo įprasta, kad daugiau kritulių iškrenta per trumpesnį laiką, o lietingus periodus keičia sausesni ir karštesni orai – klimatas tiesiog tampa ekstremalesnis. Jeigu žiemą kanda 30 laipsnių šaltis, vasarą svilina 35 laipsniai karščio, tai – daugiau nei 60 laipsnių amplitudė. Taip pat vis dažniau pasitaiko atvejų, kai vos per vieną naktį galime stebėti keliolika laipsnių pakitusią temperatūrą. Visa tai – nėra įprastas reiškinys mūsų vidutinių platumų klimato juostai.

Praeitais metais pasaulyje fiksuota 0,83°C aukštesnė temperatūra nei įprastinė. NASA mokslininkų skaičiavimais, 2018-ieji buvo šilčiausi metai per visą tokių duomenų rinkimo istoriją. Nuo 1880 m. vidutinė temperatūra pasaulyje pakilo 1°C ir tokį pokytį nulėmė išaugęs į atmosferą patenkančio anglies dioksido (CO2) ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Šiltesnis oras sukelia stipresnes audras, tirpdo ledynus, kurių gėlas vanduo patenka į vandenynus ir mažina jų druskingumą. Būtent dėl šios priežasties vandenynai atspindi mažiau saulės radiacijos – tuomet šyla vanduo. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos įkalina šiltą orą Žemės atmosferoje, o kylanti temperatūra pradeda uždarą ciklą, kuris ir yra vadinimas šiltnamio efektu.

Pokyčių ištakos – energetika ir transportas

Mokslininkai neabejoja, kad per pastaruosius 150 metų būtent žmonių veikla ir sugeneravo didžiąją dalį šių dujų. Įvairių aplinkosaugos organizacijų duomenimis, didžiausi CO2, kuris sudaro tris ketvirtadalius visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šaltiniai – iškastinio kuro deginimas elektros ir šilumos gamybai bei transporto sektorius. Būtent todėl pasaulio valstybėms laikas sutelkti visą savo dėmesį į ekonomikos dekarbonizaciją – kaip įmanoma labiau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius visuose ekonomikos sektoriuose: energetikos, žemės ūkio, transporto taip pat ir namų ūkių.

Prisitaikymas prie klimato kaitos ir to padarinių mažinimas turi tapti prioritetiniu politinės darbotvarkės klausimu, tokiu pat svarbiu kaip socialinė apsauga, švietimas, nacionalinis saugumas ar užimtumas. Siekiant sumažinti neigiamus padarinius, visų pirma reikia pašalinti juos keliančias priežastis – šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Vienas iš būdų – energija iš atsinaujinančių šaltinių. Žalioji energetika padėtų net tik sumažinti elektros gamybos procese išsiskiriančių dujų kiekį, bet ir prisidėtų prie transporto, pramonės ir namų ūkių elektrifikacijos.

Šiai dienai 91 pasaulio šalyje yra instaliuota daugiau nei 519 GW galios vėjo jėgainių ir, kadangi vėjo energetika tampa pigiausiu energijos šaltiniu, prognozuojama, kad šis skaičius toliau augs. Skaičiuojama, kad 2011-2016 metais vėjas Europos Sąjungoje padėjo sutaupyti daugiau nei 819 mln. tonų CO2, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pagerinti oro kokybę.

Kodėl vėjo energetika sutaupo anglies dvideginio kiekius? Nes priešingai, nei deginant anglį ir dujas, gaminant elektros energiją vėjo jėgainės CO2 tiesiog neišskiria. Žinoma, CO2 išsiskiria jėgainės gamybos procese, transportavimo ir įrengimo metu, tačiau yra paskaičiuota, kad tipinis vėjo jėgainės projektas jau po pusmečio ar kiek mažiau „atidirba“ savo gamybai panaudotą anglies dioksido kiekį, o vėliau visą elektrinės gyvavimo laikotarpį (20-25 metus) daugiau anglies dioksido nebeišskiria.

Vienas iš kaitos sprendimų – vėjo energetika

Nepaisant vis dar juntamo didžiųjų pasaulio valstybių ir tam tikrų sektorių pasyvumo, Europa gali pasigirti ryškų pokytį kuriančiomis iniciatyvomis ir praktiškai veikiančiais bendrais šalių susitarimais, kurių tikslas – elektros rinką grįsti atsinaujinančiais šaltiniais. Iš kitos pusės – kontinentui daug prasčiau sekasi mažinti taršą transporto srityje. Norint pasiekti iš tiesų apčiuopiamų rezultatų, energija iš atsinaujinančių šaltinių turi tapti neatsiejama nuo šių daugiausiai taršos generuojančių pramonės šakų.

Vėjo energetikos organizacijas vienijanti „WindEurope“ asociacija yra paskaičiavusi, kad iki 2050 metų elektros dalis bendrame suvartojamos energijos kiekyje gali nuo 24 proc. išaugti iki 62 proc. Atitinkamai, jeigu ši elektros dalis bus iš atsinaujinančių šaltinių, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį Europos energetikoje galėtume sumažinti 90 proc. Toks kardinalus pokytis ne tik leistų žymiai sumažinti klimato taršą, bet ir pagerintų oro kokybę, smarkiai sumenkintų Europos priklausomybę nuo brangaus iškastinio kuro importo, kas, savo ruožtu, prisidėtų prie Europos energetinio saugumo. 
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-23 10:51
Transporto priemonių sekimas, darbo kompiuterio stebėsena, tikrinimas, su kuo darbuotojas bendrauja elektroniniu paštu (ir ką siunčia), telefoninių pokalbių įrašymas ir t.t. Visa tai patenka į darbuotojų stebėsenos sąvoką.
nuotrauka
2021-07-23 10:12
Pastaruoju metu netylančios verslininkų kalbos apie staiga darbuotojus apėmusį tingulį bei norą gyventi tik iš pašalpų, varo į neviltį. Jau nusibodo kalbėti, kad socialines pašalpas gauna vos keli procentai Lietuvos žmonių, jų dydis nesiekia nė pusantro šimto eurų, o nedarbo išmoką traktuoti kaip pa...
nuotrauka
2021-07-23 09:43
Bene aktualiausias šiandien daugelį įmonių vadovų kamuojančių klausimų – ar dar ilgai laikysis tokios istoriškai didelės žaliavų kainos ir kada žaliavų tiekimas taps stabilus. Dėl smarkiai pabrangusių energetinių išteklių, metalų ir medienos didėja ne tik įmonių gaminamos produkcijos ar teikiamų pas...
nuotrauka
2021-07-14 11:16
Tvarumo banga Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, neišvengiamai kyla. Tai, kas dabar vyksta tvarumo atžvilgiu, tėra tik ilgo kelio pradžia, o tvarumo bangai besiruošiantys verslai jau dabar įgauna konkurencinio pranašumo.
nuotrauka
2021-07-14 06:00
Prezidentas pasirašė LR statybos įstatymo pataisas, įteisinančias statybininkų tapatybės identifikavimo kodą. Pataisomis bus sukuriamos naujos prievolės užsakovams, rangovams bei pačius statybos darbus vykdantiems fiziniams asmenims.
nuotrauka
2021-07-09 09:10
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų birželio mėnesio reikšmė išaugo 2,0% (2021 metų gegužę buvo fiksuojamas 2,7% augimas). Bendras butų kainų lyg...
nuotrauka
2021-07-08 09:40
Remiantis Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) duomenimis, 2020 m. viso pasaulio gamyklose veikė apie 2,7 mln. industrinių robotų, o per pastarąjį dešimtmetį jų panaudojimas vidutiniškai augo apie 14 % per metus. Pandemija šiuos automatizacijos procesus netgi paspartino – tiek Lietuvos, tiek pas...
nuotrauka
2021-07-01 13:35
Advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vadovaujantysis partneris Laurynas Staniulis atkreipia dėmesį, jog Seimo priimti Darbo kodekso 139 str. pakeitimai toliau didins statybos darbų kaštus ir juos padengti turės klientai, kurių didžiąją dalį Lietuvoje sudaro eiliniai piliečiai – naujos statybos būs...
nuotrauka
2021-07-01 10:51
Po rekordinio pirmojo metų ketvirčio, kai naujo būsto pirkėjai Vilniuje įsigijo net 2664 butus, antrąjį 2021 metų ketvirtį šis rodiklis krito 40 proc. ir siekė 1561 butą.
nuotrauka
2021-07-01 09:14
SEB banko užsakymu birželį atlikta apklausa parodė, kad du trečdaliai (67 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų galvoja, jog būsto kaina per artimiausius dvylika mėnesių augs, beveik dešimtadalis (8 proc.) mano, kad būstas pigs, 18 proc. nesitiki pokyčių, o likę 7 proc. šiuo klausimu neturi nuomonės.
nuotrauka
2021-06-23 14:55
Pastaruoju metu apie būsto rinką diskutuojama daugiausia per pardavimų prizmę – perka viską, todėl vos spėjama pardavinėti vilniečiams butus ar kotedžus. Būsto kainas didina didžiulė paklausa, pasiūlos trūkumas. Na, o statybos nespėja patiekti rinkai pakankamo naujų projektų ir būstų skaičiaus, todė...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-21 16:15
Š. m. birželio 22 d. Seime planuojama svarstyti Darbo kodekso (DK) pakeitimus, kurie sukurs subsidiarią rangovo atsakomybę už darbo užmokestį ne tik darbuotojo komandiravimo atveju, bet ir visais subrangos atvejais.
nuotrauka
2021-06-18 07:39
„Čia nieko asmeniško, čia tik verslas“ – šią filmuose nuvalkiotą frazę tenka dažnai išgirsti ir realiame pasaulyje. Ją tariantis verslininkas turbūt jaučiasi demonstruojantis nuoširdumą ir atvirumą. Tačiau iš tiesų tokios klišėmis tapusios frazės verslininkui trumpuoju laikotarpiu suteikia patogią i...
nuotrauka
2021-06-16 11:15
Suaktyvėjusios statybos neabejotinai lemia ir didesnę gamtai daromą įtaką. Ekspertai pastebi, kad lietuviai, rinkdamiesi būstą tampa vis atidesni, bet ekologijos klausimams neskiria labai daug dėmesio.
nuotrauka
2021-06-16 08:18
Nors nekilnojamojo turto sandorių per metus užregistruota daugiau, statybų sektoriaus lengvesni laikai nelaukia: specialistų vertinimu, tai vienas labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiųjų sektorių, nuolat skelbiama apie žaliavų trūkumą ir dėl to sustojusius darbus, darbuotojų stoką bei išaugusias st...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-11 15:04
Birželio 11 d. įvyko Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) Lietuvos įgūdžių strategijos pristatymas. Jos metu buvo pristatyti Nacionalinės įgūdžių strategijos projekto rezultatai ir ekspertinės rekomendacijos, kaip reikėtų tobulinti Lietuvos kvalifikacijos kėlimo, ugdymo ir mok...
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...

Statybunaujienos.lt » Komentaras