2023 kovo 23 d. ketvirtadienis, 7:01
Reklama  |  facebook

Kodėl Lietuvoje šiuo metu būsto paskolų palūkanos didžiausios euro zonoje

2023-02-06 06:11
Šiuo metu lietuviai ir latviai už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas nei gyventojai kitose euro zonos šalyse. Tačiau už šios nepatrauklios ir daug kam klausimų keliančios statistikos slypi ir daug įdomesni bei svarbesni faktai.
nuotrauka
dr. Nerijus MAČIULIS, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas


Minimos įmonės
Swedbank, AB
Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, praėjusių metų pabaigoje vidutinės visų išduotų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pakilo iki 3,5 proc., kai tuo metu Ispanijoje jos siekė 2,7 proc., euro zonos vidurkis buvo 1,8 proc., o Vokietijoje – vos 1,7 proc. Pabrėžtina, kad čia kalba eina ne tik apie naujai išduodamas, bet visas iki šiol šiose šalyse išduotas būsto paskolas.

Tokie dideli palūkanų normų skirtumai susidarė dėl to, kad skirtingose šalyse gyventojai priima skirtingus sprendimus – fiksuoti ar nefiksuoti būsto paskolų palūkanas. Beveik visos Lietuvoje išduotų būsto paskolų palūkanos yra kintamos, tai yra, susietos su tarpbankinėmis palūkanų normomis Euribor.

Dėl šios priežasties tais laikotarpiais, kai ECB kelia bazines palūkanų normas, gyventojai, turintys paskolas su kintamomis palūkanomis, didėjančią pinigų kainą pajaučia iš karto, o bent keliems metams fiksavusių palūkanas šis pokytis kurį laiką nejaučiamas. Ir priešingai – kai rinkos palūkanų normos krenta, visą naudą akimirksniu pasiima už kintamas palūkanas pasiskolinę gyventojai, o turintys fiksuotas palūkanas paskolų pigimo nejaučia.

Todėl lyginant būsto paskolų kainą tiksliau yra analizuoti ne momentinį vaizdą, o bent ilgesnio laikotarpio vidutines gyventojų mokamas palūkanas. Ir čia paaiškėja daugeliui greičiausiai netikėtas faktas – ECB duomenys rodo, kad Lietuvos būsto paskolų turėtojai per paskutiniuosius 10 metų mokėjo vienas mažiausių palūkanų normų euro zonoje.

Per šį laikotarpį vidutinės būsto paskolų palūkanos Vokietijoje siekė 2,78 proc., Prancūzijoje 2,43 proc., euro zonos vidurkis – 2,42 proc., o Lietuvoje ir Estijoje – tik 1,9 proc. Kitaip sakant, pasirinkę nefiksuoti būsto paskolų palūkanų lietuviai pasiėmė visą žemų palūkanų dešimtmečio naudą, kuria negalėjo pilnai mėgautis, pavyzdžiui, palūkanų normas fiksavę vokiečiai ar prancūzai.

Vis dėlto tai nereiškia, kad pasirinkimas nefiksuoti būsto palūkanų visada yra optimalus. Į palūkanų normų fiksavimą reikia žiūrėti kaip į apsidraudimą nuo netikėtumų – tai ypač aktualu tiems gyventojams, kuriems palūkanų normų padidėjimas gali išbalansuoti šeimos finansus.

Ar lietuvių pasirinkimas nefiksuoti palūkanų yra išskirtinis? Tikrai ne. Labai panaši situacija yra ir kitose Baltijos šalyse, bei, pavyzdžiui, Norvegijoje, Australijoje ar Lenkijoje. Daugiau nei du trečdaliai Švedijoje išduodamų būsto paskolų taip pat susietos su kintamomis palūkanomis.

Tuo metu kitose šalyse populiaresnis palūkanų normų fiksavimas, kuris apima bent dalį būsto paskolos trukmės laikotarpio. Tarp šių šalių yra JAV, JK, Olandija, Prancūzija, kur beveik visų būsto paskolų palūkanos fiksuojamos bent keleriems metams. Čia gyventojai renkasi išlaidų būsto paskolos aptarnavimui stabilumą, net jei tai reiškia, kad kartais reikės mokėti didesnes nei tuometinės rinkos palūkanų normas.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai suteikia galimybę apibrėžtam laikotarpiui užfiksuoti palūkanų normas. Ir nors pernai pradėjus kilti Euribor atsirado daugiau klientų, besidominčių tokia galimybe, beveik nebuvo norinčių ja pasinaudoti. Kodėl?

Dažnai gyventojai galvoja, kad palūkanų normų fiksavimas reiškia, jog bet kuriuo momentu galima pasirinkti tuo metu galiojančio Euribor „užšaldymą“. Tačiau tokios finansų alchemijos nebūna – palūkanų fiksavimas įmanomas ne tuometiniame palūkanų normų lygyje, o ten, kur rinkos prognozuoja jų vidutinį lygį pasirinktame ateities periode. Ir jį parodo išvestiniai finansų instrumentai – palūkanų normų apsikeitimo sandoriai (angl. interest rate swap).

Pavyzdžiui, šiuo metu rinkose susiformavęs lūkestis, kad palūkanų normos vasarą pasieks piką, o kitais metais jos jau pradės mažėti. Todėl kintamą palūkanų normų dalį 5 metų laikotarpiui galima fiksuoti ties maždaug 3 proc. lygiu – arti to, kokia šiuo metu yra 6 mėn. Euribor norma.

Tačiau čia išryškėja dilema, dėl kurios daugelyje šalių palūkanų fiksavimo alternatyva gyventojams neatrodo patraukli. Jei kitais metais ECB sumažins palūkanų normas vienu procentiniu punktu, ir tai yra labai tikėtinas scenarijus − palūkanų normas fiksavęs gyventojas mokės didesnes palūkanas nei rinkos, ir tikriausiai nebus laimingas.

Esant tokioms aplinkybėms, būtume panašioje situacijoje, kokioje dabar esame elektros rinkoje – dalis gyventojų fiksavo elektros kainą gerokai aukštesniame lygyje nei dabartinė rinkos kaina, jaučiasi apgauti ir tikisi kompensacijų iš valstybės biudžeto. Labai tikėtina, kad didelei daliai gyventojų fiksavus palūkanų normas nepatraukliame lygyje, galėtume atsidurti panašioje situacijoje.

Jei perskaitėte iki šios vietos, sužinojote, kad palūkanų normų fiksavimas turi ir privalumų, ir trūkumų, o ECB duomenys rodo, kad lietuviai, nepasirinkę fiksuotų palūkanų normų, pastarąjį dešimtmetį mokėjo vienas mažiausių būsto paskolų palūkanų visoje euro zonoje.

Taip pat sveikinu sužinojus, ką profesorius Aaron Levensetin turėjo omenyje sakydamas, kad statistika dažnai yra kaip bikinis: tai, ką ji parodo – sudomina ir intriguoja, bet tai, ką ji paslepia, yra esmė. 
Statybunaujienos.lt
Žymės  Būsto paskolos




Komentaras

nuotrauka
2023-03-22 05:51
Užsieniečių įdarbinimo klausimai šiandien yra aktualūs daugeliui įmonių, tačiau darbdaviai dažnai ne iki galo įsigilina į juos reglamentuojančių įstatymų nuostatas. Tad kokias klaidas užsieniečius darbinančios įmonės daro dažniausiai ir kaip jų išvengti?
nuotrauka
2023-03-22 05:43
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dažnai sulaukia nemažai įmonių klausimų apie galimybę vykdyti laikinąjį įdarbinimą, t. y. nuomoti darbuotojus. Laikinojo darbo sutartis – darbuotojo (laikinojo darbuotojo) ir darbdavio (laikinojo įdarbinimo įmonės) susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsip...
nuotrauka
2023-03-21 09:54
Nuo būsto paieškos pradžios iki įkurtuvių pabaigos – nemažai žingsnių, tačiau būtent paskolos suteikimo procesas naujakuriams kelia ypač daug klausimų. „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė pastebi, kad ne visi planuojantys kreiptis į banką dėl būsto paskolos žino, koks lai...
nuotrauka
2023-03-14 11:28
Seimui pernai priėmus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimus, susijusius su skirtingomis akcijų klasėmis, tikėtina, kad akcijų opcionai taps vis populiaresni. Tačiau, kaip rodo praktika, jie gali tapti ir ginčų priežastimi.
nuotrauka
2023-03-10 08:34
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną šiais metais minėsime šeštadienį, todėl papildomo laisvadienio darbuotojams šventinei dienai neprireiks, tačiau, nepaisant to, daugeliui vis tiek priklausys trumpesnis darbo laikas išvakarėse. Advokatų kontoros „TGS Baltic" darbo teisės specializacijos grupės...
nuotrauka
2023-03-08 14:59
Vasarį antrinėje nekilnojamo turto (NT) rinkoje Kaune ir Vilniuje didelių pokyčių kainų atžvilgiu nefiksuota, nors tiek įsigijimo, tiek nuomos skirtumai tarp miestų – reikšmingi. Tuo tarpu sostinės pirminėje rinkoje, augant pardavimų skaičiui, jau ne pirmą mėnesį fiksuojamas nežymus suaktyvėjimas. R...
nuotrauka
2023-03-08 09:48
Įprastai būsto paskolos išdavimo procesas užtrunka iki mėnesio, tačiau, neatlikus tam tikrų veiksmų, jis gali užsitęsti ir ilgiau. Kokius namų darbus reikėtų paruošti asmenims, besikreipiantiems dėl būsto paskolos ir norintiems sklandaus ir greito proceso, pasakoja „Luminor“ banko kredito produktų s...
nuotrauka
2023-03-02 09:44
Nuo šių metų visi viešieji pirkimai Lietuvoje turi būti žalieji – tai yra, darantys kuo mažesnį poveikį aplinkai. Nors verslui vis dar kyla nemažai klausimų, kaip atitikti žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus, kita vertus, perkančiųjų organizacijų keliami reikalavimai yra gera proga įsivertinti savo s...
nuotrauka
2023-03-02 05:57
Vasario pirminės būsto rinkos rezultatai Vilniuje maloniai nustebino. Per mėnesį realizuoti 197 būstai (221 nauji ir 24 atšaukti pardavimai). Tai – 86 proc. padidėjimas lyginant su sausio mėnesiu (atitinkamai: 106, 144, 38), nors ir 45 proc. mažiau nei prieš metus (355, 372, 17).
nuotrauka
2023-03-02 05:30
NT paslaugų kompanijos „Citus“ investicijų ir analizės specialistai skaičiuoja, kad per vasario mėnesį sostinėje susitarta dėl 229 naujų būstų (butų ir kotedžų) įsigijimo. Tai yra reikšmingai, beveik 52 proc. daugiau nei per sausį. Kaune rinka pavasariu dar nekvepia, o per praėjusį mėnesį pardavimų ...
nuotrauka
2023-03-01 13:11
Vienos didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ duomenimis, šių metų vasario mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 208 būstai ir fiksuoti 9 sutarčių nutraukimai. 67 būstai parduoti ekonominiame, 114 vidutiniame ir 18 prestižiniame segmente. Nors lėtai besipilda...
nuotrauka
2023-03-01 09:55
Darbo kodeksas numato ne vieną darbo sutarties nutraukimo pagrindą. Pagal Darbo kodekso 53 straipsnio nuostatas darbo sutartis gali pasibaigti net keliais pagrindais. Tačiau dažnai kyla klausimas, o kokiais visgi atvejais darbdavys negali nutraukti darbo sutarties?
nuotrauka
2023-02-28 06:39
Lietuviškas verslas, lietuviški akcininkai, o holdingas „egzotiškoje“ Estijoje – vis dar dažnai pasitaikanti kombinacija. Priežasčių tokiam verslo sprendimui gali būti daug, tačiau svarbu nepamiršti reguliariai įvertinti tokios struktūros pliusus ir minusus, nes pastarieji dažnai gali nusverti svars...
nuotrauka
2023-02-22 09:41
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų sausio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2022 metų gruodžio mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis...
nuotrauka
2023-02-21 14:52
Pasirašydami būsto paskolos sutartį, gyventojai finansiškai įsipareigoja bankui vidutiniškai 25-eriems metams, tad ieškodami palankiausio paskolos pasiūlymo, jie dažnai kreipiasi į kelis bankus. Į ką būtina atkreipti dėmesį lyginant jų paskolų pasiūlymus ir kokia klaida dažniausiai daroma, pasakoja ...
nuotrauka
2023-02-21 10:07
Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą 2023–2025 m. Pagal ją šiemet keliams, jų statybai, remontui ir priežiūrai, įskaitant tiltus, numatyta 543,2 mln. eurų. Tiek pat kaip ir pernai, o realybėje maždaug penktadaliu mažiau dėl infliacijos. Akivaizdu...
nuotrauka
2023-02-20 13:22
Artėjant šiltajam sezonui visi nekantrauja kuo daugiau laiko praleisti gryname ore ir mėgautis ne tik šiltomis dienomis, bet ir vakarais. Naujakuriai, įsigiję nuosavus namus ar kotedžus, jau pradeda planuoti terasų statybas ir smagų laiką jose su šeima ir draugais.
nuotrauka
2023-02-14 10:58
Remiantis „Eurostat“ duomenimis 2022 m. laisvų darbo vietų skaičius Lietuvoje išaugo 10,24 proc., lyginant su 2021 m., o su 2020 m. – padidėjo net 114 proc. Užimtumo tarnybos duomenimis, 60 proc. įmonių teigia galintys įdarbinti apie 20 proc. darbuotojų, peršaši išvada, kad šie skaičiai ateityje tik...
nuotrauka
2023-02-10 13:55
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojai itin santūriai vertina šių metų perspektyvas, rodo 2023 m. NT rinkos Lūkesčių indeksas. Skalėje nuo 0 iki 100 apskaičiuota indekso reikšmė šiems metams siekia 50 punktų. Tai reiškia, kad šiais metais NT rinka bus nejudri, labai atsargi ir tarps ramybės būsenoj...
nuotrauka
2023-02-10 10:25
Lietuvos apdirbamosios pramonės indeksas 2022 m. IV ketvirtį buvo mažiausias nuo jo skaičiavimo pradžios 2015 metais, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pristatomas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas, o apklausti įmonių vadovai teigė, kad jų artimiausios ateities nuotaikas ir lūkesčius...

Statybunaujienos.lt » Komentaras