2024 vasario 26 d. pirmadienis, 13:03
Reklama  |  facebook

Kodėl Lietuvoje šiuo metu būsto paskolų palūkanos didžiausios euro zonoje

2023-02-06 06:11
Šiuo metu lietuviai ir latviai už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas nei gyventojai kitose euro zonos šalyse. Tačiau už šios nepatrauklios ir daug kam klausimų keliančios statistikos slypi ir daug įdomesni bei svarbesni faktai.
nuotrauka
dr. Nerijus MAČIULIS, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas


Minimos įmonės
Swedbank, AB
Europos Centrinio Banko (ECB) duomenimis, praėjusių metų pabaigoje vidutinės visų išduotų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje pakilo iki 3,5 proc., kai tuo metu Ispanijoje jos siekė 2,7 proc., euro zonos vidurkis buvo 1,8 proc., o Vokietijoje – vos 1,7 proc. Pabrėžtina, kad čia kalba eina ne tik apie naujai išduodamas, bet visas iki šiol šiose šalyse išduotas būsto paskolas.

Tokie dideli palūkanų normų skirtumai susidarė dėl to, kad skirtingose šalyse gyventojai priima skirtingus sprendimus – fiksuoti ar nefiksuoti būsto paskolų palūkanas. Beveik visos Lietuvoje išduotų būsto paskolų palūkanos yra kintamos, tai yra, susietos su tarpbankinėmis palūkanų normomis Euribor.

Dėl šios priežasties tais laikotarpiais, kai ECB kelia bazines palūkanų normas, gyventojai, turintys paskolas su kintamomis palūkanomis, didėjančią pinigų kainą pajaučia iš karto, o bent keliems metams fiksavusių palūkanas šis pokytis kurį laiką nejaučiamas. Ir priešingai – kai rinkos palūkanų normos krenta, visą naudą akimirksniu pasiima už kintamas palūkanas pasiskolinę gyventojai, o turintys fiksuotas palūkanas paskolų pigimo nejaučia.

Todėl lyginant būsto paskolų kainą tiksliau yra analizuoti ne momentinį vaizdą, o bent ilgesnio laikotarpio vidutines gyventojų mokamas palūkanas. Ir čia paaiškėja daugeliui greičiausiai netikėtas faktas – ECB duomenys rodo, kad Lietuvos būsto paskolų turėtojai per paskutiniuosius 10 metų mokėjo vienas mažiausių palūkanų normų euro zonoje.

Per šį laikotarpį vidutinės būsto paskolų palūkanos Vokietijoje siekė 2,78 proc., Prancūzijoje 2,43 proc., euro zonos vidurkis – 2,42 proc., o Lietuvoje ir Estijoje – tik 1,9 proc. Kitaip sakant, pasirinkę nefiksuoti būsto paskolų palūkanų lietuviai pasiėmė visą žemų palūkanų dešimtmečio naudą, kuria negalėjo pilnai mėgautis, pavyzdžiui, palūkanų normas fiksavę vokiečiai ar prancūzai.

Vis dėlto tai nereiškia, kad pasirinkimas nefiksuoti būsto palūkanų visada yra optimalus. Į palūkanų normų fiksavimą reikia žiūrėti kaip į apsidraudimą nuo netikėtumų – tai ypač aktualu tiems gyventojams, kuriems palūkanų normų padidėjimas gali išbalansuoti šeimos finansus.

Ar lietuvių pasirinkimas nefiksuoti palūkanų yra išskirtinis? Tikrai ne. Labai panaši situacija yra ir kitose Baltijos šalyse, bei, pavyzdžiui, Norvegijoje, Australijoje ar Lenkijoje. Daugiau nei du trečdaliai Švedijoje išduodamų būsto paskolų taip pat susietos su kintamomis palūkanomis.

Tuo metu kitose šalyse populiaresnis palūkanų normų fiksavimas, kuris apima bent dalį būsto paskolos trukmės laikotarpio. Tarp šių šalių yra JAV, JK, Olandija, Prancūzija, kur beveik visų būsto paskolų palūkanos fiksuojamos bent keleriems metams. Čia gyventojai renkasi išlaidų būsto paskolos aptarnavimui stabilumą, net jei tai reiškia, kad kartais reikės mokėti didesnes nei tuometinės rinkos palūkanų normas.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai suteikia galimybę apibrėžtam laikotarpiui užfiksuoti palūkanų normas. Ir nors pernai pradėjus kilti Euribor atsirado daugiau klientų, besidominčių tokia galimybe, beveik nebuvo norinčių ja pasinaudoti. Kodėl?

Dažnai gyventojai galvoja, kad palūkanų normų fiksavimas reiškia, jog bet kuriuo momentu galima pasirinkti tuo metu galiojančio Euribor „užšaldymą“. Tačiau tokios finansų alchemijos nebūna – palūkanų fiksavimas įmanomas ne tuometiniame palūkanų normų lygyje, o ten, kur rinkos prognozuoja jų vidutinį lygį pasirinktame ateities periode. Ir jį parodo išvestiniai finansų instrumentai – palūkanų normų apsikeitimo sandoriai (angl. interest rate swap).

Pavyzdžiui, šiuo metu rinkose susiformavęs lūkestis, kad palūkanų normos vasarą pasieks piką, o kitais metais jos jau pradės mažėti. Todėl kintamą palūkanų normų dalį 5 metų laikotarpiui galima fiksuoti ties maždaug 3 proc. lygiu – arti to, kokia šiuo metu yra 6 mėn. Euribor norma.

Tačiau čia išryškėja dilema, dėl kurios daugelyje šalių palūkanų fiksavimo alternatyva gyventojams neatrodo patraukli. Jei kitais metais ECB sumažins palūkanų normas vienu procentiniu punktu, ir tai yra labai tikėtinas scenarijus − palūkanų normas fiksavęs gyventojas mokės didesnes palūkanas nei rinkos, ir tikriausiai nebus laimingas.

Esant tokioms aplinkybėms, būtume panašioje situacijoje, kokioje dabar esame elektros rinkoje – dalis gyventojų fiksavo elektros kainą gerokai aukštesniame lygyje nei dabartinė rinkos kaina, jaučiasi apgauti ir tikisi kompensacijų iš valstybės biudžeto. Labai tikėtina, kad didelei daliai gyventojų fiksavus palūkanų normas nepatraukliame lygyje, galėtume atsidurti panašioje situacijoje.

Jei perskaitėte iki šios vietos, sužinojote, kad palūkanų normų fiksavimas turi ir privalumų, ir trūkumų, o ECB duomenys rodo, kad lietuviai, nepasirinkę fiksuotų palūkanų normų, pastarąjį dešimtmetį mokėjo vienas mažiausių būsto paskolų palūkanų visoje euro zonoje.

Taip pat sveikinu sužinojus, ką profesorius Aaron Levensetin turėjo omenyje sakydamas, kad statistika dažnai yra kaip bikinis: tai, ką ji parodo – sudomina ir intriguoja, bet tai, ką ji paslepia, yra esmė. 
Statybunaujienos.lt
Žymės  Būsto paskolos



Komentaras

nuotrauka
2024-02-26 09:27
Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nurodomos keturios pagrindinės priežastys.
nuotrauka
2024-02-21 15:12
Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) didžiajai daliai visuomenės yra terra incognita – kažkur girdėta, bet niekad nečiupinėta. Ir nekeista – iki šiol jie didžiąja dalimi buvo taikomi daliai didžiųjų įmonių kaip kovos su klimato kaita priemonė. Tačiau žaidimo taisyklės keičiasi – vos po poros metų net ...
nuotrauka
2024-02-21 08:50
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdaviai privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais yra draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabi...
nuotrauka
2024-02-20 12:03
Pirmojo būsto įsigijimas – dažnai labai maloni, bet ir varginanti patirtis. Jei būstas perkamas su paskola, tai tampa kur kas ilgesniu ir sudėtingesniu procesu. Kadangi namai – nepigus pirkinys, labai svarbu žinoti keletą taisyklių, kurių laikantis mažėja tikimybė nusipirkti ne tai, ko iš tikrųjų no...
nuotrauka
2024-02-15 12:44
Kiekvienas žmogus nuosavybės teise gali įgyti norimus daiktus: perkame butą, automobilio stovėjimo vietą ar kitą nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisės forma būna nurodyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau nuosavybės teisė, priklausomai nuo situacijos, gali turėti tam tikrų išimčių, kuria...
nuotrauka
2024-02-09 09:43
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir administracijos direktorių Adomą Bužinską, reikalaudamas informacijos apie sustabdytų statybos darbų, sutarties kainos indeksavimo ir statybos darbų pabaigimo termino nukėlimo teisėtumą.
nuotrauka
2024-02-08 19:53
Vadovaujantis Darbo kodekso 112–113 str., darbuotojas turi dirbti pagal darbo sutartyje sulygtą darbo laiko normą ir režimą. VDI atkreipia dėmesį, kad darbo laiko norma nustato, kiek valandų darbuotojas privalo dirbti per apskaitinį laikotarpį, pvz., savaitę, o darbo laiko režimas lemia, kaip šios v...
nuotrauka
2024-02-01 09:37
Darbo kodekse numatoma, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra ma...
nuotrauka
2024-01-31 09:12
Pastaruoju metu būsto įperkamumas Lietuvoje mažėjo ir viešojoje erdvėje buvo daug diskusijų bei skambių, net apokaliptinių antraščių. Tačiau, ką jis iš tiesų reiškia būsto pirkėjams, koks jis buvo anksčiau, kokius faktorius reikia vertinti ieškant sprendimo, ar būstą pirkti, informacijos nėra daug. ...
nuotrauka
2024-01-30 10:27
Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį nusprendė nekeisti nė vienos iš trijų pagrindinių palūkanų normų. Jos lieka rekordiškai didelės. Žinoma, verslo tai nedžiugina, nes prieiga prie pinigų irgi išlieka rekordiškai bloga (Lietuvoje ypač, bet nesaldu ir mūsų kaimynėms, ir vis...
nuotrauka
2024-01-25 10:57
Sausio 23 d. Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai dar kartą susitiko su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybe dėl žemės įsigijimo ribojimo įstatymo. Ūkininkai jau seniai teigia, kad galiojantis įstatymas neveikia; pasak jų, verslininkai išmoko rasti landas ir taip savo rankose sukaupė žemių plotus viršij...
nuotrauka
2024-01-24 06:08
Iki šiol Lietuvoje susiklosčiusi praktika pasikeitė: nekilnojamas turtas jo pirkėjui dažnu atveju buvo parduodamas su daline apdaila, t. y. įregistravus 85 proc. statinio baigtumą. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatyta, kad sandorius dėl nekilnojamo tur...
nuotrauka
2024-01-16 09:27
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų gruodžio mėnesio reikšmė paaugo 0,5%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėn...
nuotrauka
2024-01-10 06:45
Kiekvienais metais gyventojams teikiant metines pajamų deklaracijas yra grąžinamos žymios sumos gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau nemaža dalis gyventojų savo metines pajamų deklaracijas pateikia šių neišanalizavę ir sutinka su VMI automatiškai parengtais skaičiavimais ir tarsi dalyvauja loteri...
nuotrauka
2024-01-09 16:05
Neskausmingas JAV darbo rinkos atšalimas, sėkmė kovojant su infliacija ir lūkesčiai dėl kitų centrinio banko bazinių palūkanų normų sprendimų buvo pagrindiniai motyvai, užbaigę praėjusius metus pasaulio ekonomikoje. Tad kokio palūkanų normų sumažėjimo galime tikėtis šiemet ir ką rodo infliacijos pro...
nuotrauka
2024-01-08 09:18
2023 metus nekilnojamojo turto (NT) rinkoje galėtume pavadinti besitęsiančio neapibrėžtumo, atsargių vilčių, persiorientavimo ir alternatyvių sprendimų paieškų metais. Ryškiausia praeitų metų tema NT rinkoje – būsto įperkamumas, kuris pasiekė rekordines žemumas.
nuotrauka
2024-01-03 14:09
Po 2022 m. riedėjimo nuo kalno, 2023 m. būsto rinka pasižymėjo seniai matytu stabilumu: per 2023-iuosius Vilniuje buvo parduoti 2302 butai (2022 m. – 2252 butai), paskutinio ketvirčio rezultatai metų kontekste taip pat neišsiskyrė – buvo realizuoti 549 nauji butai (2023 m. III ketv. – 533 butai).
nuotrauka
2023-12-28 13:21
Parduotų būstų skaičius rudenį toliau mažėjo, naujos statybos būstų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė labiau nei senos statybos būstų. Nors pardavimų skaičius sumažėjo, pinigų suma, išleidžiama būstui įsigyti, vis dar yra didelė dėl išaugusių kainų. O pakilus palūkanų normoms i...
nuotrauka
2023-12-28 11:59
Vadovaujantis Europos parlamento ir tarybos direktyva, valstybės narės turi užtikrinti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. biologinės atliekos būtų atskiriamos ir perdirbamos jų susidarymo vietoje, arba surenkamos atskirai ir nemaišomos su kitų tipų atliekomis.
nuotrauka
2023-12-20 10:36
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų lapkričio mėnesio reikšmė paaugo 0,1% (2023 metų spalio mėnesį buvo fiksuojamas 0,1% sumažėjimas). Bendras bu...

Statybunaujienos.lt » Komentaras