2022 spalio 1 d. šeštadienis, 12:10
Reklama  |  facebook

Kodėl verslas skeptiškas – ar mokslininkai tikrai gali daugiau nei studijos, o mokslas sunkiai prisileidžia verslą

2018-10-18 13:10
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarba nenuginčijama – juk vienas svarbiausių visos šalies konkurencingumo prioritetų yra būtent inovacijos ir efektyvus technologijų perdavimas, siekiant, kad mokslo ir technologiniai laimėjimai virstų išskirtiniais produktais, paslaugomis ar skirtingų procesų gerinimo varikliais, o genialios mokslo idėjos pasiektų kuo didesnį vartotojų skaičių. Tai ne tik atveria galimybes augti įvairioms industrijoms, teigia KTU šaltiniai, bet ir suteikia progą rezultatyviai varžytis tarptautinėje erdvėje.
nuotrauka
Verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Asociatyvi (unsplash.com) nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
„Šiandien mokslas, nesprendžiantis esamų iššūkių, kurių, beje, yra apstu ir vis daugėja, nebėra vertingas ir aktualus, praranda patrauklumą, neasistuoja visuomenei ir jos poreikiams“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Inovacijų valdymo ir antreprenerystės magistrantūros studijų absolventė Rūta Žmuidzinaitė.

Ji įsitikinusi, kad visgi mokslininkai pagal savo valią ir turėtų likti mokslininkais, o ne tapti projektų rašytojais ar verslininkais, nes mokslas yra jų energijos šaltinis ir aistra. Dėl šios priežasties reikalingi tarpininkai, kurie būtų arti tyrėjų ir tuo pačiu žinotų industrijos poreikius bei vice-versa.

Nuotraukoje – Rūta Žmuidzinaitė (kairėje) ir Sandra Žalgevičienė

„Būtent technologijų perdavimo centrai (angl. Technology Transfer Office, TTO) yra tas tarpininkas tarp mokslo ir verslo“, – tikina R. Žmuidzinaitė, šiuo metu dirbanti Pietryčių Norvegijos universiteto (angl. University of South-Eastern Norway) TTO.

Dažnai sprendimai, rasti, pavyzdžiui, laboratorijose, jose ir lieka, nes arti nėra tų, kurie pažintų sprendimo potencialą ankstyvoje stadijoje ir investuotų įvairius resursus į jo vystymą tam, kad vėliau būtų patenkinti vienokie ar kitokie visuomenės poreikiai. Tuo tarpu verslas dažnai kamuojasi su įvairiais iššūkiais, kuriems sprendimą nesunkiai galėtų pasiūlyti mokslas.

„TTO dėka yra sukuriama terpė akademijai ir verslui bendradarbiauti bei tokiu būdu patenkinti visuomenės interesus. O tam, kad tarpininkavimas vyktų sklandžiai, būtina žinoti, kokie veiksniai tam daro įtaką, kad pastaruosius būtų galima moderuoti“, – sako R. Žmuidzinaitė.

Tyrė Europos technologijų perdavimo centrus

Siekiant išsiaiškinti veiksnius, lemiančius sėkmingą technologijų perdavimą, R. Žmuidzinaitė kartu su bendrakurse Sandra Žalgevičiene atliko tyrimą.

Magistro baigiamajame darbe (vadovė – KTU EVF docentė Lina Užienė) „Factors Influencing the Performance of Technology Transfer Offices“ (liet. Veiksniai, darantys įtaką technologijų perdavimo centrams) aprašytame tyrime KTU absolventės išanalizavo 10 Europos inovatyvių universitetų tinklo (angl. European Consortium of Innovative Universities, ECIU) technologijų perdavimo centrų veiklas, dalijasi KTU. 

„Visi tik ir kalba apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei inovacijas, kaip tai yra gerai. Kiti teigia priešingai – jog Lietuvoje niekas nevyksta. Dėl to pasidarė aktualu ir įdomu pažvelgti ne tik į rezultatus švieslentėse, bet ir į pačius mokslo-verslo bendradarbiavimo procesus, kurie lemia vienokį ar kitokį perdavimo centrų rezultatą“, – pasakoja S. Žalgevičienė.

Tyrimo rezultatai parodė, jog svarbų vaidmenį organizuojant produktyvų technologijų perdavimo centrų darbą lemia organizacinis TTO veiklos modelis bei vystymosi (brandos) stadija. Praktika rodo, kad brandesni TTO centrai ilgainiui praauga universitetų ribas ir aptarnauja didesnio ar mažesnio regiono inovacijų ekosistemą, be to, tampa atsakingi už jo konkurencingumą.

„Labai svarbu suvokti, kad nereikia iš centrų, pvz., esančių Lietuvoje, neturinčių ilgametės patirties, tikėtis, tarkime, Vokietijos TTO rezultatų. Reikia šiam procesui duoti laiko“, – pažymi S. Žalgevičienė.

Remiantis tyrimais yra nustatyta, kad aukšti TTO veiklos rezultatai yra pasiekiami apytiksliai po 10 metų nacionaliniu mastu, o globaliu – tik po 20 metų patirties.

„Tai yra kultūrinis aspektas: pirmiausia turi atsirasti aiškus suvokimas, kam tokie procesai reikalingi, kaip jie veikia bei kokia jų nauda visuomenei. Visa tai turi vykti per nuolatinę komunikaciją žmogus-žmogui“, – sako KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) Technologijų perdavimo specialistė S. Žalgevičienė. 

Esminį vaidmenį, pasak KTU EVF docentės L. Užienės, Lietuvos konkurencingumui artimoje perspektyvoje suvaidins technologijų perdavimo infrastruktūros valdymo sprendimai.

„Nuo to, kiek ir kokių technologijų perdavimo centrų turėsime Lietuvoje, kaip bus organizuotas jų darbas ir pasiekta sinergijos, didele dalimi priklausys ir nacionalinis konkurencingumas“, – įsitikinusi ji.

Potencialas vis dar neišnaudojamas

Lietuvoje TTO vis dar labiau suprantamas ir traktuojamas kaip administracinę veiklą vykdantis vienetas, kai kitose šalyse TTO yra labiau linkę veikti pagal socialinį modelį, pranešime cituojamos KTU alumnės.

„Tai reiškia, kad svarbiausias veiksnys inovacijų ekosistemoje yra žmogus. Tikslas – tiek skatinti mokslininkus dalintis savo kompetencijomis, tiek padėti verslui suvokti, kad universitetai nėra tik studentus ruošiančios institucijos. Taip pat svarbu, kad technologijos, prie kurių dirba mokslininkai, būtų integruojamos visuomenėje, o neužsiliktų stačiuose“, – teigia S. Žalgevičienė.

Pasak R. Žmuidzinaitės, Lietuvoje yra daugybė neišnaudoto potencialo ir akademinėje, ir verslo erdvėje. „Toks bendradarbiavimas Lietuvoje tik prasideda. Suvokimas iš abiejų pusių kasdien auga, tačiau kol kas yra nemažai kliūčių jo brandai pasiekti“.

Nuotraukoje kairėje – KTU EVF doc. Lina Užienė

Tuo tarpu L. Užienė pažymi, kad Lietuvoje į technologijas linkstama investuoti ženkliai vėlesnėje stadijoje, palyginti su užsienio TTO. „Tai lemia ne tik mažesnis pinigų kiekis rinkoje, bet ir kultūrinė investuotojų mąstysena (angl. mindset), kuri Lietuvoje dar turi būti ugdoma“, – atskleidžia ji.

„Mūsų šalyje vis dar trūksta bendro suvokimo apie šį procesą: verslas dažnai skeptiškai žiūri į tai, ar mokslininkai tikrai gali daugiau nei studijos, o mokslas sunkiai prisileidžia verslą. Čia atsiranda ir pasitikėjimo klausimas, o pasitikėjimui reikia laiko“, – antrina S. Žalgevičienė.

Būtent pasitikėjimą KTU alumnės įvardija kaip vieną iš pagrindinių sėkmingą technologijų perdavimą lemiančių veiksnių.
„Žmogus yra lengvai paveikiamas įvairių emocijų bei jausmų, tad bet kurioje situacijoje, susijusioje su technologijų perdavimu, yra svarbu įgyti bei išlaikyti pasitikėjimą: technologijų perdavėjui(-ai) su mokslininku(-e), verslininkui(-ei) su akademijos atstovu(-e), investuotojui(-ai) su technologijų perdavimo atstovu(-e) ar pan.“, – pažymi R. Žmuidzinaitė.

Ko reikia sėkmingam bendradarbiavimui?

Be tarpusavio pasitikėjimo efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą lemia ir skirtingi išoriniai ir vidiniai veiksniai. S. Žalgevičienė, kaip turinčius daugiausiai įtakos veiksnius, išskiria norą ir poreikį bendradarbiauti.

„Esant norui tobulėti ir kurti naujoves, poreikis atsiranda natūraliai, kas ir nulemia šio proceso pradžią“, – tikina ji.

Biurokratiniais saitais mažiau suvaržyti centrai, turintys didesnę autonomijos laisvę veikti, o kartu ir atsakomybę su aiškiai apibrėžtais siektinais veiklos rezultatais, pasiekia geresnių rezultatų. Tokiems centrams yra būtinas pasitikėjimas ir pažangiais lyderystės principais grįsta vadyba.

„Taip pat labai reikšminga nuolatinė komunikacija ir skirtingų kultūrų, t. y. mokslo ir verslo, priėmimas bei suvokimas“, – teigia KTU alumnė.

Kitas aktualus aspektas – bendras tikslas. Šiuo atveju, pasak S. Žalgevičienės, jau yra svarbu integruota, sklandi inovacijų diegimo sistema, suformuota valstybinių institucijų. „Be to, būtina įvertinti ekonomines priemones, kurios skatina ilgalaikį bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo“.

L. Užienė pabrėžia ir technologijų išmanymą, kuris, organizuojant jų perdavimą, yra vienas iš esminių veiksnių, užtikrinančių kelią į sėkmę.

„Technologijų perdavimo centrai turėtų siekti pritraukti dirbti juose specializuotų technologijų profesionalus, o ryšiams su platesne mokslo bendruomene turi būti pasitelkiamos visos priemonės, įgalinančios pasitikėjimo kultūros vystymąsi, bendradarbiavimo tęstinumą, socialinio konteksto palaikym“, – tikina KTU EVF docentė.

Taigi, sėkmingam technologijų perdavimui regione reikalinga tiek aukšto lygio technologinė ir vadybinė kompetencija, tiek technologijų perdavimą įgalinanti infrastruktūra ir politinis palaikymas. Visa tai sąlygoja inovacijų sklaidą, skatina šalies konkurencingumą. Tuo tarpu efektyvus, kryptingas bei ilgalaikis inovacijų diegimas versle didina darbo efektyvumą, eksporto augimą, ūkio plėtrą.

„TTO veikla, mokslo ir verslo bendradarbiavimas – visuomenei gyvybiškai reikalingas procesas. Be jo idėjos ir liktų tik idėjomis, nes nebūtų komercializuojamos ir nekurtų ekonominės naudos“, – patikina KTU alumnė S. Žalgevičienė.

Parengta pagal KTU pranešimą. KTU nuotr. 

Statybunaujienos.lt




Aktualijos

nuotrauka
2022-09-30 15:33
Turto bankas, siekdamas kuo efektyviau panaudoti Šakiuose valdomą administracinį valstybės turtą, įgyvendino visą eilę pokyčių, kurie šiandien leidžia pasidžiaugti rezultatais. Vietoje šešių neefektyviai naudojamų valstybės administracinių pastatų, mieste liks trys – tačiau pilnai užpildyti.
nuotrauka
2022-09-29 14:43
2022 m. LEDVANCE ekspozicija aplankys kelias Europos šalis ir sustos didmeninės prekybos įmonėse bei kitose patogiose vietose, kad pademonstruotų naujausius LEDVANCE gaminius – nuo šviestuvų, lempų, LED modulių, iki elektrinių komponentų ir šviesos valdymo sistemų, skirtų montuotojams ir projektuoto...
nuotrauka
2022-09-29 09:50
Didžiausią įtaką bendram kainų pokyčiui turėjo statybinių medžiagų ir gaminių kainų padidėjimas 1,2 proc., mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainų padidėjimas 0,4 proc., ir vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio sumažėjimas 1,2 proc. Iš statybinių medžiagų ir gaminių daugiausia – 7,7 proc. pa...
nuotrauka
2022-09-28 12:54
Aplinkos ministerija patikslino Vyriausybės nutarimu patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus ir kviečia projektui teikti pastabas ir pasiūlymus.
nuotrauka
2022-09-28 06:46
Nuo spalio 3 d. neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai, norintys pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į netaršius šildymo įrenginius, galės teikti paraiškas paramai gauti.
nuotrauka
2022-09-27 07:47
Pagal Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisykles ir atsižvelgiant į Marijampolės savivaldybės tarybos prašymą, Marijampolės savivaldybei perduodama 10 valstybinės žemės sklypų gatvėms ir vietiniams keliams, komunaliniams inžinerini...
nuotrauka
2022-09-26 11:20
Nuo 2022 m. lapkričio 1 d. ketindami atsiskaityti grynaisiais pinigais turime įsivertinti, ar mūsų mokamos sumos dydis yra leistinas įstatymais, nes net nenorėdami galime tapti įstatymo pažeidėjais, kai neigiamų pasekmių sulaukia tiek grynųjų pinigų mokėtojas, tiek juos priėmęs asmuo.
nuotrauka
2022-09-26 11:00
Vilnius kviečia architektus teikti projektus ir idėjas naujoms ugdymo įstaigoms. „Vilniaus vystymo kompanija“ skelbia architektūros projektų konkursus, kuriuose ieškoma geriausių idėjų vaikų darželiams Šnipiškėse ir Balsiuose bei Pavilnyje ir Perkūnkiemyje planuojamoms statyti progimnazijoms.
nuotrauka
2022-09-26 07:14
Nusėdęs, pakrypęs, skylantis statinys – gal ir nedažna, bet labai sunki liga, galinti pasibaigti ir avarija ar pastato nugriovimu. Baltijos šalyse ir Lenkijoje lietuviško kapitalo bendrovė „Geolift Baltic“ siūlo konstrukcijų stabilizavimą ir pakėlimą geopolimerinėmis injekcijomis – greita ir elegant...
nuotrauka
2022-09-23 09:27
Šalies ekonomistai prognozuoja, kad situacija Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje netrukus stabilizuosis – kainos turėtų išsilyginti, o naujų butų pasiūla pradėti augti. Todėl svajojantiems apie savo nuosavą būstą sąlygos jį įsigyti, ekspertų teigimu, ateityje vėl numatomos palankios. Tačiau n...
nuotrauka
2022-09-22 14:13
Visoje Lietuvoje vykstant viešame masinio vertinimo dokumentų svarstyme visuomenė gali susipažinti su Registrų centro perskaičiuotomis projektinėmis žemės ir statinių vidutinėmis rinkos vertėmis, kurios įsigalios nuo kitų metų sausio. Vidutinės rinkos vertės ne rečiau kaip kas penkerius metus prilyg...
nuotrauka
2022-09-22 06:20
Valstybės įmonė Turto bankas pajūryje skelbia išskirtinį aukcioną – ketinama parduoti nuo jūros 600 m nutolusius beveik 2000 kv. m dydžio poilsio namus. Pradinė kaina aukcione sieks 2 mln. 168 tūkst. eurų. Iš parduoto turto gautos lėšos bus investuojamos į policijos komisariato Klaipėdoje daugiaaukš...
nuotrauka
2022-09-22 06:17
15 tūkstančių sėdimų vietų, stogas virš tribūnų, du didžiuliai ekranai, automatiškai laistoma ir šildoma žalia veja bei aukščiausios kokybės bėgimo takai. Visa tai – tik dalis nuo pamatų atstatyto naujutėlaičio Dariaus ir Girėno stadiono privalumų. Sportininkai ir žiūrovai juos išbandys jau netrukus...
nuotrauka
2022-09-22 06:02
Dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtra nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. km takų, patogesnės ir saugesnės šių eismo dalyvių kelionės, motyvacija iš nuosavo transporto persėsti ant gamtai ir sveikatai draugiškų dviračių ir daugiau nei 300 mln. eurų investicijų šiems tikslams pasiekti. Tokia dviračių Lie...
nuotrauka
2022-09-21 07:01
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) dažnai sulaukia statytojų klausimų, ką privalu žinoti planuojant ir organizuojant statybos darbus, kieno prievolė ir kompetencija prižiūrėti statybos atitiktį statinio projektui ir kontroliuoti st...
nuotrauka
2022-09-20 06:12
Panevėžyje atnaujinamas dar vienas ypatingos reikšmės sporto infrastruktūros objektas - Panevėžio miesto savivaldybė su AB „Panevėžio statybos trestu“ pasirašė daugiafunkcio sporto ir sveikatinimo centro „Aukštaitija“ rangos darbų sutartį.
nuotrauka
2022-09-19 07:21
Vilniuje, Nacionalinio stadiono statybų aikštelėje, specializuota įmonė AB „Detonas“ susprogdino gelžbetonio pamatų bloką. Nepaisant papildomų saugos priemonių, tikėtina, kad iš statybvietės atskriejusi skeveldra išdaužė netoli teritorijos stovėjusio automobilio lango stiklą.
nuotrauka
2022-09-19 06:38
Šiuo metu biudžetinių įstaigų įgyvendinamiems viešųjų pastatų atnaujinimo projektams, kuriems, įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras, nepakanka lėšų projektų tikslams pasiekti dėl padidėjusių statybos darbų rinkos kainų, papildomai skirta 10 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų.
nuotrauka
2022-09-14 12:57
Viena didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „Realco“ vykdo uždarą kviestinį architektūrinį konkursą sklypui Justiniškių g. 126, kur vystys naują ekonominės klasės gyvenamųjų namų kompleksą.
nuotrauka
2022-09-14 06:50
Lietuvos oro uostai baigė vykdyti viešąjį pirkimą, kurio metu atrinktas rangovas, statysiantis naują Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalą. Juo tapo kompanija „Eikos statyba“. Naujasis terminalas bus statomas tarp VIP terminalo su konferencijų centru ir senojo keleivių terminalo. Bendra pir...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos

nuotrauka

Likviduojant istorinę taršą, bus išvalyta virš 6 tūkst. kub. m užteršto grunto

Teritorijos, dėl neatsakingos veiklos sovietmečiu užterštos cheminėmis medžiagomis, po sutvarkymo pamažu virsta poilsio zonomis.
nuotrauka

Pagal universalaus dizaino principus paklotas nestandartinių formų trinkelių grindinys Kulautuvoje

Grindinį žmonės paprastai pastebi tik dviem atvejais: kai už jo užkliūva arba grožėdamiesi negali atitraukti akių. Kauno rajono Kulautuvos miestelio Akacijų alėjoje ir V.Augausko gatvėje pak...