2025 m. liepos 7 d. pirmadienis, 8:56:02
Reklama  |  facebook

Kodėl verslas skeptiškas – ar mokslininkai tikrai gali daugiau nei studijos, o mokslas sunkiai prisileidžia verslą

2018-10-18 13:10
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarba nenuginčijama – juk vienas svarbiausių visos šalies konkurencingumo prioritetų yra būtent inovacijos ir efektyvus technologijų perdavimas, siekiant, kad mokslo ir technologiniai laimėjimai virstų išskirtiniais produktais, paslaugomis ar skirtingų procesų gerinimo varikliais, o genialios mokslo idėjos pasiektų kuo didesnį vartotojų skaičių. Tai ne tik atveria galimybes augti įvairioms industrijoms, teigia KTU šaltiniai, bet ir suteikia progą rezultatyviai varžytis tarptautinėje erdvėje.
nuotrauka
Verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Asociatyvi (unsplash.com) nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
„Šiandien mokslas, nesprendžiantis esamų iššūkių, kurių, beje, yra apstu ir vis daugėja, nebėra vertingas ir aktualus, praranda patrauklumą, neasistuoja visuomenei ir jos poreikiams“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Inovacijų valdymo ir antreprenerystės magistrantūros studijų absolventė Rūta Žmuidzinaitė.

Ji įsitikinusi, kad visgi mokslininkai pagal savo valią ir turėtų likti mokslininkais, o ne tapti projektų rašytojais ar verslininkais, nes mokslas yra jų energijos šaltinis ir aistra. Dėl šios priežasties reikalingi tarpininkai, kurie būtų arti tyrėjų ir tuo pačiu žinotų industrijos poreikius bei vice-versa.

Nuotraukoje – Rūta Žmuidzinaitė (kairėje) ir Sandra Žalgevičienė

„Būtent technologijų perdavimo centrai (angl. Technology Transfer Office, TTO) yra tas tarpininkas tarp mokslo ir verslo“, – tikina R. Žmuidzinaitė, šiuo metu dirbanti Pietryčių Norvegijos universiteto (angl. University of South-Eastern Norway) TTO.

Dažnai sprendimai, rasti, pavyzdžiui, laboratorijose, jose ir lieka, nes arti nėra tų, kurie pažintų sprendimo potencialą ankstyvoje stadijoje ir investuotų įvairius resursus į jo vystymą tam, kad vėliau būtų patenkinti vienokie ar kitokie visuomenės poreikiai. Tuo tarpu verslas dažnai kamuojasi su įvairiais iššūkiais, kuriems sprendimą nesunkiai galėtų pasiūlyti mokslas.

„TTO dėka yra sukuriama terpė akademijai ir verslui bendradarbiauti bei tokiu būdu patenkinti visuomenės interesus. O tam, kad tarpininkavimas vyktų sklandžiai, būtina žinoti, kokie veiksniai tam daro įtaką, kad pastaruosius būtų galima moderuoti“, – sako R. Žmuidzinaitė.

Tyrė Europos technologijų perdavimo centrus

Siekiant išsiaiškinti veiksnius, lemiančius sėkmingą technologijų perdavimą, R. Žmuidzinaitė kartu su bendrakurse Sandra Žalgevičiene atliko tyrimą.

Magistro baigiamajame darbe (vadovė – KTU EVF docentė Lina Užienė) „Factors Influencing the Performance of Technology Transfer Offices“ (liet. Veiksniai, darantys įtaką technologijų perdavimo centrams) aprašytame tyrime KTU absolventės išanalizavo 10 Europos inovatyvių universitetų tinklo (angl. European Consortium of Innovative Universities, ECIU) technologijų perdavimo centrų veiklas, dalijasi KTU. 

„Visi tik ir kalba apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei inovacijas, kaip tai yra gerai. Kiti teigia priešingai – jog Lietuvoje niekas nevyksta. Dėl to pasidarė aktualu ir įdomu pažvelgti ne tik į rezultatus švieslentėse, bet ir į pačius mokslo-verslo bendradarbiavimo procesus, kurie lemia vienokį ar kitokį perdavimo centrų rezultatą“, – pasakoja S. Žalgevičienė.

Tyrimo rezultatai parodė, jog svarbų vaidmenį organizuojant produktyvų technologijų perdavimo centrų darbą lemia organizacinis TTO veiklos modelis bei vystymosi (brandos) stadija. Praktika rodo, kad brandesni TTO centrai ilgainiui praauga universitetų ribas ir aptarnauja didesnio ar mažesnio regiono inovacijų ekosistemą, be to, tampa atsakingi už jo konkurencingumą.

„Labai svarbu suvokti, kad nereikia iš centrų, pvz., esančių Lietuvoje, neturinčių ilgametės patirties, tikėtis, tarkime, Vokietijos TTO rezultatų. Reikia šiam procesui duoti laiko“, – pažymi S. Žalgevičienė.

Remiantis tyrimais yra nustatyta, kad aukšti TTO veiklos rezultatai yra pasiekiami apytiksliai po 10 metų nacionaliniu mastu, o globaliu – tik po 20 metų patirties.

„Tai yra kultūrinis aspektas: pirmiausia turi atsirasti aiškus suvokimas, kam tokie procesai reikalingi, kaip jie veikia bei kokia jų nauda visuomenei. Visa tai turi vykti per nuolatinę komunikaciją žmogus-žmogui“, – sako KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) Technologijų perdavimo specialistė S. Žalgevičienė. 

Esminį vaidmenį, pasak KTU EVF docentės L. Užienės, Lietuvos konkurencingumui artimoje perspektyvoje suvaidins technologijų perdavimo infrastruktūros valdymo sprendimai.

„Nuo to, kiek ir kokių technologijų perdavimo centrų turėsime Lietuvoje, kaip bus organizuotas jų darbas ir pasiekta sinergijos, didele dalimi priklausys ir nacionalinis konkurencingumas“, – įsitikinusi ji.

Potencialas vis dar neišnaudojamas

Lietuvoje TTO vis dar labiau suprantamas ir traktuojamas kaip administracinę veiklą vykdantis vienetas, kai kitose šalyse TTO yra labiau linkę veikti pagal socialinį modelį, pranešime cituojamos KTU alumnės.

„Tai reiškia, kad svarbiausias veiksnys inovacijų ekosistemoje yra žmogus. Tikslas – tiek skatinti mokslininkus dalintis savo kompetencijomis, tiek padėti verslui suvokti, kad universitetai nėra tik studentus ruošiančios institucijos. Taip pat svarbu, kad technologijos, prie kurių dirba mokslininkai, būtų integruojamos visuomenėje, o neužsiliktų stačiuose“, – teigia S. Žalgevičienė.

Pasak R. Žmuidzinaitės, Lietuvoje yra daugybė neišnaudoto potencialo ir akademinėje, ir verslo erdvėje. „Toks bendradarbiavimas Lietuvoje tik prasideda. Suvokimas iš abiejų pusių kasdien auga, tačiau kol kas yra nemažai kliūčių jo brandai pasiekti“.

Nuotraukoje kairėje – KTU EVF doc. Lina Užienė

Tuo tarpu L. Užienė pažymi, kad Lietuvoje į technologijas linkstama investuoti ženkliai vėlesnėje stadijoje, palyginti su užsienio TTO. „Tai lemia ne tik mažesnis pinigų kiekis rinkoje, bet ir kultūrinė investuotojų mąstysena (angl. mindset), kuri Lietuvoje dar turi būti ugdoma“, – atskleidžia ji.

„Mūsų šalyje vis dar trūksta bendro suvokimo apie šį procesą: verslas dažnai skeptiškai žiūri į tai, ar mokslininkai tikrai gali daugiau nei studijos, o mokslas sunkiai prisileidžia verslą. Čia atsiranda ir pasitikėjimo klausimas, o pasitikėjimui reikia laiko“, – antrina S. Žalgevičienė.

Būtent pasitikėjimą KTU alumnės įvardija kaip vieną iš pagrindinių sėkmingą technologijų perdavimą lemiančių veiksnių.
„Žmogus yra lengvai paveikiamas įvairių emocijų bei jausmų, tad bet kurioje situacijoje, susijusioje su technologijų perdavimu, yra svarbu įgyti bei išlaikyti pasitikėjimą: technologijų perdavėjui(-ai) su mokslininku(-e), verslininkui(-ei) su akademijos atstovu(-e), investuotojui(-ai) su technologijų perdavimo atstovu(-e) ar pan.“, – pažymi R. Žmuidzinaitė.

Ko reikia sėkmingam bendradarbiavimui?

Be tarpusavio pasitikėjimo efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą lemia ir skirtingi išoriniai ir vidiniai veiksniai. S. Žalgevičienė, kaip turinčius daugiausiai įtakos veiksnius, išskiria norą ir poreikį bendradarbiauti.

„Esant norui tobulėti ir kurti naujoves, poreikis atsiranda natūraliai, kas ir nulemia šio proceso pradžią“, – tikina ji.

Biurokratiniais saitais mažiau suvaržyti centrai, turintys didesnę autonomijos laisvę veikti, o kartu ir atsakomybę su aiškiai apibrėžtais siektinais veiklos rezultatais, pasiekia geresnių rezultatų. Tokiems centrams yra būtinas pasitikėjimas ir pažangiais lyderystės principais grįsta vadyba.

„Taip pat labai reikšminga nuolatinė komunikacija ir skirtingų kultūrų, t. y. mokslo ir verslo, priėmimas bei suvokimas“, – teigia KTU alumnė.

Kitas aktualus aspektas – bendras tikslas. Šiuo atveju, pasak S. Žalgevičienės, jau yra svarbu integruota, sklandi inovacijų diegimo sistema, suformuota valstybinių institucijų. „Be to, būtina įvertinti ekonomines priemones, kurios skatina ilgalaikį bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo“.

L. Užienė pabrėžia ir technologijų išmanymą, kuris, organizuojant jų perdavimą, yra vienas iš esminių veiksnių, užtikrinančių kelią į sėkmę.

„Technologijų perdavimo centrai turėtų siekti pritraukti dirbti juose specializuotų technologijų profesionalus, o ryšiams su platesne mokslo bendruomene turi būti pasitelkiamos visos priemonės, įgalinančios pasitikėjimo kultūros vystymąsi, bendradarbiavimo tęstinumą, socialinio konteksto palaikym“, – tikina KTU EVF docentė.

Taigi, sėkmingam technologijų perdavimui regione reikalinga tiek aukšto lygio technologinė ir vadybinė kompetencija, tiek technologijų perdavimą įgalinanti infrastruktūra ir politinis palaikymas. Visa tai sąlygoja inovacijų sklaidą, skatina šalies konkurencingumą. Tuo tarpu efektyvus, kryptingas bei ilgalaikis inovacijų diegimas versle didina darbo efektyvumą, eksporto augimą, ūkio plėtrą.

„TTO veikla, mokslo ir verslo bendradarbiavimas – visuomenei gyvybiškai reikalingas procesas. Be jo idėjos ir liktų tik idėjomis, nes nebūtų komercializuojamos ir nekurtų ekonominės naudos“, – patikina KTU alumnė S. Žalgevičienė.

Parengta pagal KTU pranešimą. KTU nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Aktualijos

nuotrauka
2025-07-07 08:29
Nors kasmet gyventojai išrūšiuoja vis daugiau atliekų, klaidų rūšiuojant vis dar netrūksta. Ekspertė paaiškino, kodėl plastiko konteineriuose atsiduriantys plastikiniai žaislai ar buities daiktai nėra perdirbami.
nuotrauka
2025-07-07 07:50
Elektrėnai – raktinis žodis, kuriant Lietuvos ateities energetikos scenarijus. Tuo įsitikinęs energetikos viceministras Arnoldas Pikžirnis, dalyvavęs konferencijoje apie šio miesto ateities scenarijus.
nuotrauka
2025-07-04 09:57
Aplinkos ministerija rengia Socialinio klimato planą – svarbų nacionalinį dokumentą, pagal kurį bus planuojamas Europos Sąjungos Socialinio klimato fondo lėšų panaudojimas Lietuvoje. Šios lėšos bus skirtos padėti tiems gyventojams ir įmonėms, kuriuos gali paveikti pastatų ir kelių transporto sektori...
nuotrauka
2025-07-04 09:48
Šiandien KTU prasideda priėmimo į magistrantūros studijas antrasis etapas. Pasibaigus pirmajam etapui, studijų sutartis pasirašė net 724 stojantieji, o tai yra 18 proc. daugiau nei pernai. Šiais metais daugiausia dėmesio sulaukė informatikos mokslų bei verslo ir viešosios vadybos, elektronikos, elek...
nuotrauka
2025-07-04 09:17
Nuo rugpjūčio 1 d. paslaugos, susijusios su valstybinės žemės valdymu, bus teikiamos ir internetu – per modernizuotą Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Nors bus galima pateikti prašymus dėl valstybinės žemės ir seniau buvusiomis priemonėmis, NŽT kviečia gyventojus pasinaudoti galimybe teikti prašymus ...
nuotrauka
2025-07-03 20:05
Skiriasi šalies statybų sektoriaus įmones vienijančios Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) keliai – LSA taryba liepos 3 d. priėmė sprendimą išstoti iš Lietuvos pramonininkų konfederacijos.
nuotrauka
2025-07-03 15:45
Aplinkos ministerija parengė ir derinimui teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektą „Dėl Valstybinėje žemėje esančių ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir (ar) įrenginių, kurie turi būti griaunami vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, išpirkimo...
nuotrauka
2025-07-03 15:14
Liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje svarstytas klausimas dėl branduolinės energetikos plėtros galimybių Lietuvoje. Pasitarimo metu pritarta Energetikos ministerijoje sudaryti darbo grupę, kurioje numatytas Ignalinos atominės elektrinės dalyvavimas rengiant branduolinės energetikos plėtros ...
nuotrauka
2025-07-03 13:11
Gyventojai, kurie jau yra pasikeitę senus, neefektyvius šilumos gamybos įrenginius į modernius ir aplinkai draugiškus šildymo sprendimus, nuo šių metų liepos 1 d. gali teikti paraiškas valstybės paramai gauti. Lietuvos energetikos agentūra paskelbė naują kvietimą, kuriam skirta 8,5 mln. eurų.
nuotrauka
2025-07-03 10:02
Tęsdama ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainos pokario atsigavimą, Italijos architektų studija „Scandurra Studio" buvo pakviesta pristatyti projektą „Ateities mokykla Ukrainai" 2025 m. Lvivo urbanistiniame forume, kuris vyko birželio 11-13 d.
nuotrauka
2025-07-02 12:49
Krašto apsaugos ministerija pradeda vystyti tipines kuopavietes Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) reikmėms Vilniuje, Ukmergėje, Pasvalyje ir Kelmėje. Pirmojo etapo darbus Vilniuje planuojama užbaigti 2027 metų pradžioje. Kuopavietė – tai mišrios paskirties pastatas su štabu, kareivinėmis, admi...
nuotrauka
2025-07-02 12:31
Energetikos ministerija atliko pakeitimus, kurie gaminantiems vartotojams, besistatantiems saulės elektrines, leis efektyviau išnaudoti gaunamas ESO technines sąlygas, o įsirengus saulės elektrinę, energijos kaupimo įrenginį ar prijungus vartojimo objektą, įmoka už techninių sąlygų parengimą bus grą...
nuotrauka
2025-07-02 09:15
Jau liepos mėnesio pradžioje buitinius elektros energijos vartotojus, pasirinkusius nepriklausomą tiekėją, pasieks atnaujintos sąskaitos už birželio mėnesį – jose bus aiškiai pateikiama informacija ne tik apie galutinę kainą, bet ir apie pigesnius elektros energijos tiekimo planus, kuriuos galima ri...
nuotrauka
2025-07-01 16:27
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įvertino, kaip 2025 m. Lietuvoje vyksta savivaldybių pirkimų centralizacija. Iki šių metų birželio veikė 91 centrinė perkančioji organizacija (CPO), iš jų 85 – įsteigtos savivaldybių tarybų. Jos aptarnauja per 2,5 tūkst. pavaldžių įstaigų.
nuotrauka
2025-07-01 16:19
KTU Studentų miestelis sparčiai modernėja – vykdomi atnaujinimo darbai atspindi universiteto siekį kurti tvarią, inovatyvią ir bendruomenei draugišką aplinką. Nuo žaliųjų erdvių ir sporto infrastruktūros iki apšvietimo – visi šie pokyčiai yra nuoseklūs žingsniai link šiuolaikiško, tarptautinius stan...
nuotrauka
2025-07-01 15:14
Nuo liepos 1 d. daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines – įsigalioja naujas minimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas. Ką šis pokytis reiškia gyventojams, kam bus skiriamos sukauptos lėšos ir ar tai padės pagerinti daugiabučių būklę, pasakoja daugiabučių administravimo ir prieži...
nuotrauka
2025-07-01 11:33
Seimas pritarė grupės parlamentarų Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui ir leido gėlo požeminio vandens gręžinius užregistruoti Žemės gelmių registre iki 2026 m. liepos 31 d.
nuotrauka
2025-07-01 09:32
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo sutarties sąlygos, pagal kurias paslaugos gavėjas privalo sumokėti atlygį net tuo atveju, kai tarpininkas realiai nesuteikė paslaugų, pažeidžia vartotojo teises ir yra nesąžiningos.
nuotrauka
2025-07-01 08:29
Seimas baigė antrąją (pavasario) sesiją, kurioje nuo kovo 10 d. iki birželio 30 d. surengė 50 posėdžių, priėmė 279 teisės aktus, iš jų – beveik 200 įstatymų. Pavasario sesijoje patvirtinta mokesčių sistemos pertvarka, kuria siekiama prisidėti prie tvarių pajamų šaltinių gynybai finansuoti užtikrinim...
nuotrauka
2025-06-30 14:22
Nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalioja Žemės įstatymo pakeitimai, kurie leis valstybinėje žemėje esančių pastatų savininkams paprasčiau ir greičiau sudaryti žemės sklypo nuomos ar panaudos sandorį.

Statybunaujienos.lt » Aktualijos