2023 lapkričio 30 d. ketvirtadienis, 10:27
Reklama  |  facebook

Kodėl verslas skeptiškas – ar mokslininkai tikrai gali daugiau nei studijos, o mokslas sunkiai prisileidžia verslą

2018-10-18 13:10
Mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarba nenuginčijama – juk vienas svarbiausių visos šalies konkurencingumo prioritetų yra būtent inovacijos ir efektyvus technologijų perdavimas, siekiant, kad mokslo ir technologiniai laimėjimai virstų išskirtiniais produktais, paslaugomis ar skirtingų procesų gerinimo varikliais, o genialios mokslo idėjos pasiektų kuo didesnį vartotojų skaičių. Tai ne tik atveria galimybes augti įvairioms industrijoms, teigia KTU šaltiniai, bet ir suteikia progą rezultatyviai varžytis tarptautinėje erdvėje.
nuotrauka
Verslo ir mokslo bendradarbiavimas. Asociatyvi (unsplash.com) nuotr.


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
„Šiandien mokslas, nesprendžiantis esamų iššūkių, kurių, beje, yra apstu ir vis daugėja, nebėra vertingas ir aktualus, praranda patrauklumą, neasistuoja visuomenei ir jos poreikiams“, – teigia Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Inovacijų valdymo ir antreprenerystės magistrantūros studijų absolventė Rūta Žmuidzinaitė.

Ji įsitikinusi, kad visgi mokslininkai pagal savo valią ir turėtų likti mokslininkais, o ne tapti projektų rašytojais ar verslininkais, nes mokslas yra jų energijos šaltinis ir aistra. Dėl šios priežasties reikalingi tarpininkai, kurie būtų arti tyrėjų ir tuo pačiu žinotų industrijos poreikius bei vice-versa.

Nuotraukoje – Rūta Žmuidzinaitė (kairėje) ir Sandra Žalgevičienė

„Būtent technologijų perdavimo centrai (angl. Technology Transfer Office, TTO) yra tas tarpininkas tarp mokslo ir verslo“, – tikina R. Žmuidzinaitė, šiuo metu dirbanti Pietryčių Norvegijos universiteto (angl. University of South-Eastern Norway) TTO.

Dažnai sprendimai, rasti, pavyzdžiui, laboratorijose, jose ir lieka, nes arti nėra tų, kurie pažintų sprendimo potencialą ankstyvoje stadijoje ir investuotų įvairius resursus į jo vystymą tam, kad vėliau būtų patenkinti vienokie ar kitokie visuomenės poreikiai. Tuo tarpu verslas dažnai kamuojasi su įvairiais iššūkiais, kuriems sprendimą nesunkiai galėtų pasiūlyti mokslas.

„TTO dėka yra sukuriama terpė akademijai ir verslui bendradarbiauti bei tokiu būdu patenkinti visuomenės interesus. O tam, kad tarpininkavimas vyktų sklandžiai, būtina žinoti, kokie veiksniai tam daro įtaką, kad pastaruosius būtų galima moderuoti“, – sako R. Žmuidzinaitė.

Tyrė Europos technologijų perdavimo centrus

Siekiant išsiaiškinti veiksnius, lemiančius sėkmingą technologijų perdavimą, R. Žmuidzinaitė kartu su bendrakurse Sandra Žalgevičiene atliko tyrimą.

Magistro baigiamajame darbe (vadovė – KTU EVF docentė Lina Užienė) „Factors Influencing the Performance of Technology Transfer Offices“ (liet. Veiksniai, darantys įtaką technologijų perdavimo centrams) aprašytame tyrime KTU absolventės išanalizavo 10 Europos inovatyvių universitetų tinklo (angl. European Consortium of Innovative Universities, ECIU) technologijų perdavimo centrų veiklas, dalijasi KTU. 

„Visi tik ir kalba apie mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei inovacijas, kaip tai yra gerai. Kiti teigia priešingai – jog Lietuvoje niekas nevyksta. Dėl to pasidarė aktualu ir įdomu pažvelgti ne tik į rezultatus švieslentėse, bet ir į pačius mokslo-verslo bendradarbiavimo procesus, kurie lemia vienokį ar kitokį perdavimo centrų rezultatą“, – pasakoja S. Žalgevičienė.

Tyrimo rezultatai parodė, jog svarbų vaidmenį organizuojant produktyvų technologijų perdavimo centrų darbą lemia organizacinis TTO veiklos modelis bei vystymosi (brandos) stadija. Praktika rodo, kad brandesni TTO centrai ilgainiui praauga universitetų ribas ir aptarnauja didesnio ar mažesnio regiono inovacijų ekosistemą, be to, tampa atsakingi už jo konkurencingumą.

„Labai svarbu suvokti, kad nereikia iš centrų, pvz., esančių Lietuvoje, neturinčių ilgametės patirties, tikėtis, tarkime, Vokietijos TTO rezultatų. Reikia šiam procesui duoti laiko“, – pažymi S. Žalgevičienė.

Remiantis tyrimais yra nustatyta, kad aukšti TTO veiklos rezultatai yra pasiekiami apytiksliai po 10 metų nacionaliniu mastu, o globaliu – tik po 20 metų patirties.

„Tai yra kultūrinis aspektas: pirmiausia turi atsirasti aiškus suvokimas, kam tokie procesai reikalingi, kaip jie veikia bei kokia jų nauda visuomenei. Visa tai turi vykti per nuolatinę komunikaciją žmogus-žmogui“, – sako KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC) Technologijų perdavimo specialistė S. Žalgevičienė. 

Esminį vaidmenį, pasak KTU EVF docentės L. Užienės, Lietuvos konkurencingumui artimoje perspektyvoje suvaidins technologijų perdavimo infrastruktūros valdymo sprendimai.

„Nuo to, kiek ir kokių technologijų perdavimo centrų turėsime Lietuvoje, kaip bus organizuotas jų darbas ir pasiekta sinergijos, didele dalimi priklausys ir nacionalinis konkurencingumas“, – įsitikinusi ji.

Potencialas vis dar neišnaudojamas

Lietuvoje TTO vis dar labiau suprantamas ir traktuojamas kaip administracinę veiklą vykdantis vienetas, kai kitose šalyse TTO yra labiau linkę veikti pagal socialinį modelį, pranešime cituojamos KTU alumnės.

„Tai reiškia, kad svarbiausias veiksnys inovacijų ekosistemoje yra žmogus. Tikslas – tiek skatinti mokslininkus dalintis savo kompetencijomis, tiek padėti verslui suvokti, kad universitetai nėra tik studentus ruošiančios institucijos. Taip pat svarbu, kad technologijos, prie kurių dirba mokslininkai, būtų integruojamos visuomenėje, o neužsiliktų stačiuose“, – teigia S. Žalgevičienė.

Pasak R. Žmuidzinaitės, Lietuvoje yra daugybė neišnaudoto potencialo ir akademinėje, ir verslo erdvėje. „Toks bendradarbiavimas Lietuvoje tik prasideda. Suvokimas iš abiejų pusių kasdien auga, tačiau kol kas yra nemažai kliūčių jo brandai pasiekti“.

Nuotraukoje kairėje – KTU EVF doc. Lina Užienė

Tuo tarpu L. Užienė pažymi, kad Lietuvoje į technologijas linkstama investuoti ženkliai vėlesnėje stadijoje, palyginti su užsienio TTO. „Tai lemia ne tik mažesnis pinigų kiekis rinkoje, bet ir kultūrinė investuotojų mąstysena (angl. mindset), kuri Lietuvoje dar turi būti ugdoma“, – atskleidžia ji.

„Mūsų šalyje vis dar trūksta bendro suvokimo apie šį procesą: verslas dažnai skeptiškai žiūri į tai, ar mokslininkai tikrai gali daugiau nei studijos, o mokslas sunkiai prisileidžia verslą. Čia atsiranda ir pasitikėjimo klausimas, o pasitikėjimui reikia laiko“, – antrina S. Žalgevičienė.

Būtent pasitikėjimą KTU alumnės įvardija kaip vieną iš pagrindinių sėkmingą technologijų perdavimą lemiančių veiksnių.
„Žmogus yra lengvai paveikiamas įvairių emocijų bei jausmų, tad bet kurioje situacijoje, susijusioje su technologijų perdavimu, yra svarbu įgyti bei išlaikyti pasitikėjimą: technologijų perdavėjui(-ai) su mokslininku(-e), verslininkui(-ei) su akademijos atstovu(-e), investuotojui(-ai) su technologijų perdavimo atstovu(-e) ar pan.“, – pažymi R. Žmuidzinaitė.

Ko reikia sėkmingam bendradarbiavimui?

Be tarpusavio pasitikėjimo efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą lemia ir skirtingi išoriniai ir vidiniai veiksniai. S. Žalgevičienė, kaip turinčius daugiausiai įtakos veiksnius, išskiria norą ir poreikį bendradarbiauti.

„Esant norui tobulėti ir kurti naujoves, poreikis atsiranda natūraliai, kas ir nulemia šio proceso pradžią“, – tikina ji.

Biurokratiniais saitais mažiau suvaržyti centrai, turintys didesnę autonomijos laisvę veikti, o kartu ir atsakomybę su aiškiai apibrėžtais siektinais veiklos rezultatais, pasiekia geresnių rezultatų. Tokiems centrams yra būtinas pasitikėjimas ir pažangiais lyderystės principais grįsta vadyba.

„Taip pat labai reikšminga nuolatinė komunikacija ir skirtingų kultūrų, t. y. mokslo ir verslo, priėmimas bei suvokimas“, – teigia KTU alumnė.

Kitas aktualus aspektas – bendras tikslas. Šiuo atveju, pasak S. Žalgevičienės, jau yra svarbu integruota, sklandi inovacijų diegimo sistema, suformuota valstybinių institucijų. „Be to, būtina įvertinti ekonomines priemones, kurios skatina ilgalaikį bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo“.

L. Užienė pabrėžia ir technologijų išmanymą, kuris, organizuojant jų perdavimą, yra vienas iš esminių veiksnių, užtikrinančių kelią į sėkmę.

„Technologijų perdavimo centrai turėtų siekti pritraukti dirbti juose specializuotų technologijų profesionalus, o ryšiams su platesne mokslo bendruomene turi būti pasitelkiamos visos priemonės, įgalinančios pasitikėjimo kultūros vystymąsi, bendradarbiavimo tęstinumą, socialinio konteksto palaikym“, – tikina KTU EVF docentė.

Taigi, sėkmingam technologijų perdavimui regione reikalinga tiek aukšto lygio technologinė ir vadybinė kompetencija, tiek technologijų perdavimą įgalinanti infrastruktūra ir politinis palaikymas. Visa tai sąlygoja inovacijų sklaidą, skatina šalies konkurencingumą. Tuo tarpu efektyvus, kryptingas bei ilgalaikis inovacijų diegimas versle didina darbo efektyvumą, eksporto augimą, ūkio plėtrą.

„TTO veikla, mokslo ir verslo bendradarbiavimas – visuomenei gyvybiškai reikalingas procesas. Be jo idėjos ir liktų tik idėjomis, nes nebūtų komercializuojamos ir nekurtų ekonominės naudos“, – patikina KTU alumnė S. Žalgevičienė.

Parengta pagal KTU pranešimą. KTU nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Aktualijos

nuotrauka
2023-11-30 09:55
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (KPD) įgyvendina projektą „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“.
nuotrauka
2023-11-30 09:47
Vienas iš pagrindinių kriterijų renkantis naują būstą ar ketinantiems perplanuoti pagal savo poreikius jau turimą – patogiai išdėstytos erdvės. Tačiau, siekdami didesnio komforto, būsto savininkai neretai pamiršta pasitikrinti, ar tokie darbai daugiabučiame name galimi ir kokie leidimai tam reikalin...
nuotrauka
2023-11-30 09:29
Nepaisant įvairių per pastaruosius pusantrų metų patirtų iššūkių, Lietuvos gyventojų noras turėti nuosavą būstą nemažėja, tačiau jam besiskolinantys žmonės pasikeitė. 2022–2023 metų „Luminor" banko duomenys rodo, kad būstą su paskola dažniau perka vyresni gyventojai, pastebimi skirtumai ir tarp besi...
nuotrauka
2023-11-30 09:14
Siekiant taikliau ir efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, labiau skatinti savivaldybes prisidėti finansiškai prie valstybės teikiamos jaunų šeimų įsigyti būstus paskatos, keičiamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam įstaty...
nuotrauka
2023-11-29 13:30
VĮ Turto bankui bus suteikta iki 57,5 mln. eurų valstybės perskolinama paskola iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB). Šios paskolos lėšos bus naudojamos viešųjų pastatų modernizavimui.
nuotrauka
2023-11-29 13:25
Iki Kalėdų liko mažiau nei mėnuo, todėl neišvengiamai pradedame galvoti apie dovanas artimiesiems, Kalėdų eglutės puošybą, jaukias dekoracijas. Namų dekoratorė Karolina Kandrotė siūlo nepamiršti ir kalėdinio stalo dekoro – pasirinkti tinkamas spalvas, medžiagas ir šventiškai paserviruoti.
nuotrauka
2023-11-29 12:41
Kultūros infrastruktūros objektų savininkai ir valdytojai kviečiami teikti projektų įgyvendinimo planus ir pretenduoti į paramą objektui atnaujinti.
nuotrauka
2023-11-29 12:26
Kauno apygardos teismas paskelbė sprendimą, kuriuo patenkino Kauno apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį ir pripažino negaliojančiomis penkių žemės sklypų Druskininkų savivaldybėje pirkimo-pardavimo sutartis. Taikyta restitucija.
nuotrauka
2023-11-29 10:49
40 šeimų, laukiančių socialinių būstų, jau įsikūrė naujuose namuose. Baigtas įgyvendinti socialinio būsto adresu Rambyno g. 14A, Klaipėda, projektas. Naujos statybos gyvenamasis namas jau yra visiškai apgyvendintas.
nuotrauka
2023-11-29 10:05
Siekiant kuo efektyviau prižiūrėti Panevėžio miesto savivaldybės įstaigų nekilnojamąjį turtą, sukurti ir administruoti sporto salių ar kitų erdvių rezervavimo sistemą, ieškoti būdų pritraukti investicijas į administruojamus objektus šią vasarą buvo įsteigta biudžetinė įstaiga – Panevėžio nekilnojamo...
nuotrauka
2023-11-29 09:57
Kaip tvariai su minimaliai neigiamu aplinkai poveikiu gaminti energiją iš atsinaujinančių šaltinių: saulės, vėjo ir vandens? Kaip išsisukti nenaudojant iškastinio kuro? Šiuos ir kitus klausimus praėjusią savaitę kėlė šalies inžinerinė bendruomenė Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociaci...
nuotrauka
2023-11-28 12:36
Šiuos metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) planuoja baigti su rekordiniu suremontuotų kelių kilometrų skaičiumi. Iki metų pabaigos numatyta sutvarkyti iki 380 km kelių, tai yra beveik 42 proc. daugiau, nei praėjusiais, 2022-aisiais, kai šalyje buvo sutvarkyta 220 km kelių. Taip pat plan...
nuotrauka
2023-11-28 12:23
Tęsdamas ilgalaikį bendradarbiavimą, „Luminor" bankas suteikė 10,4 mln. eurų ilgalaikę paskolą vienai didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Baltijos šalyse „Sirin Development", plėtojančiai A klasės logistikos parką „Rumbula" Rygoje. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 t...
nuotrauka
2023-11-28 12:14
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos ir finansinių nusikalstamų schemų Vilniaus regiono atliekų tvarkymo srityje, susijusių su stambaus masto kyšininkavimu, papirkimu, prekyba poveikiu, piktnaudžia...
nuotrauka
2023-11-28 11:58
Neseniai užbaigtas, daugiau nei 6 mln. eurų kainavęs naujausias Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas – tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“. Mokslininkų poreikius atliepiančios aukšto lygio laboratorijos, poilsio ir susitikimų erdvės bei įvairūs technologiniai spr...
nuotrauka
2023-11-28 09:42
Vėstant orams gyventojams vėl pradeda kilti klausimai dėl šildymo – norima, kad kambariuose būtų komfortiška temperatūra, tačiau baiminamasi didesnių sąskaitų. Įtaką sąskaitų dydžiui daro ne tik šilumos suvartojimas, kurį lemia lauko oro temperatūra, drėgmė, vėjo stiprumas, pastato energetinis efekt...
nuotrauka
2023-11-28 09:37
Rusijai tęsiant karą prieš Ukrainą, Lietuvoje netyla svarstymai apie šalies saugumui būtinos infrastruktūros pokyčius. Vienas jų – nuo šių metų sausio įsigaliojęs reikalavimas įrengti priedangas ar slėptuves naujos statybos viešosios paskirties objektuose ir aukštesniuose nei penkių aukštų daugiabuč...
nuotrauka
2023-11-27 14:36
Konkurencijos taryba pakartotinai atkreipė Seimo narių dėmesį, kad Konkurencijos įstatymo (KĮ) pataisos turėtų reikšmingų neigiamų pasekmių institucijos veiklos efektyvumui ir ūkio subjektų atgrasymui nuo konkurencijos teisės pažeidimų. Taip pat siūloma atsisakyti planuojamo Asociacijų įstatymo (AĮ)...
nuotrauka
2023-11-27 12:09
Įsigijus nebaigtos statybos statinį atsiveria galimybės statybas užbaigti ir statinį įsirengti pagal savo poreikius. Tačiau naujajam savininkui, norinčiam tapti statytoju ir tęsti statybą, svarbu žinoti ne tik statytojui keliamus reikalavimus, bet ir kada privaloma persiregistruoti statybos leidimą.
nuotrauka
2023-11-27 11:57
Valstybė kasmet paveldi iki 400 nekilnojamojo turto objektų, kurių neišreiškia noro perimti velionio įpėdiniai arba tokių nėra. Tokių objektų Turto bankas kasmet parduota už 2-3 mln. eurų, tačiau paveldėto turto administravimo kaštai dengiami iš valstybės biudžeto. Pasak Turto banko atstovų, Lietuvo...

Statybunaujienos.lt » Aktualijos