2026 m. rugpjūčio 20 d. ketvirtadienis, 20:08:47
Reklama  |  facebook

Kompleksiniai inžinerinių sistemų sprendimai – komfortas už optimalią investiciją

2017-09-26 09:30
Inovatyvūs, komfortiški bei energiškai efektyvūs pastatų šildymo, vėsinimo bei vėdinimo sprendimai, kurie ne tik tausoja gamtą, energetinius resursus, bet ir taupo vartotojų pinigus – tokie UAB „TENKO Baltic“ teikiami sprendimai – ne tik individualaus namo, būsto gyventojui, bet ir stambiems užsakovams, investuotojams.
nuotrauka
Norbert TUKAJ, bendrovės „DO ARCHITECTS“ nuotr.


Minimos įmonės
TENKO Baltic, UAB
„Mūsų tikslas – įvairios paskirties pastatuose įdiegti kompleksinius sprendinius, tai reiškia, kad šildymas, vėdinimas, vėsinimas ir šilumos gamyba „kalbėtųsi vienas su kitu“, o ne kiekvienas dirbtų pats sau“, – sako Benas Valma, UAB „TENKO Baltic“ projektų vadovas, akcentuodamas, kad tokia sąveika kuria pridėtinę vertę vartotojui.

UAB „TENKO Baltic“ projektų vadovas Benas Valma

Kuo anksčiau įsijungiama į procesą, tuo efektyvesnių sprendimų atrandama

Rinkoje nemažai problemų kelia du veiksniai: pastato projektinių sprendinių paieška minimaliomis sąnaudomis bei neracionalus taupymas, kuris ilguoju laikotarpiu kainuoja nemažus pinigus. Kaip pastebi B. Valma, yra ir trečias veiksnys – informacijos trūkumas, kai užsakovai tiesiog nežino, kad galima padaryti taip, jog visos sistemos veiktų darniai, dirbdamos sykiu ir taupydamos resursus bei pinigus.

„Todėl mums svarbu kuo anksčiau įsijungti į procesą: išsiaiškinti užsakovo viziją, jo tikslus, lūkesčius. Pagal tai kuriame koncepciją, kuri tiek investiciniu, tiek energiniu požiūriu būtų patraukli, ir aiškiname apie jos naudą“, – sako B. Valma. Ankstyvas įsijungimas į procesą teikia pranašumą, atveria daugiau galimybių efektyviems sprendimams, tačiau „TENKO Baltic“ specialistai iš patirties žino, kad neretai tenka imtis darbo projektą jau įgyvendinant – šiuo atveju jie prisitaiko. Tačiau akcentuoja, kad vis tik inžinerinių sprendimų reikėtų imtis nuo pat pradžių.

„Mes apjungiame visas sistemas, be kurių negali gyvuoti šiuolaikinis pastatas, tai: mechaninis vėdinimas, šildymas, vėsinimas ir šilumos/vėsos gamyba. Požiūris į visas šias sistemas kaip į visumą kuria kompleksinio sprendimo galimybę“, – sako B. Valma.

Kalbėdamas apie šilumos gamybą, specialistas pažymi, kad, pavyzdžiui, renkantis geoterminės energijos šaltinį, galima turėti ir šildymą, ir vėsinimą. Tuomet jau tik nuo pastato vidaus inžinerinių sprendimų priklausys, ar ta pati sistema sugebės panaudoti ir šilumą, ir vėsą.

„Sistemas sujungus į bendrą kompleksą, gaunamas aukštas efektyvumas, aukšta klimato kokybė, komfortas, mažos eksploatacinės ir aptarnavimo sąnaudos, ilgaamžiškumas ir, be abejo, atsinaujinančios energijos naudojimas. Pastarasis dėmuo mūsų laikais yra itin aktualus“, – sako B. Valma.

Atskiros sistemos – ne tik sudėtingai valdomos, bet ir dubliuojasi

Kompleksinis sprendimas teikia neginčijamą pranašumą, tačiau ne visos įmonės gali pasiūlyti tokią galimybę, neretai siūlomi sprendimai, kurie apima tik atskiras sistemas, nejungdami į visumą visų keturių – mechaninio vėdinimo, šildymo, vėsinimo ir šilumos gamybos. Tiek teoriškai, tiek praktiškai galimas ir atskirų dalių diegimas, netgi – tai darant skirtingiems specialistams, įmonėms.

„Būna atvejų, kad klientas, rinkdamasis geoterminį šildymą, nesužino, kad šilumos siurblys vasarą gali patalpas ir vėsinti, todėl papildomai įsirengia kondicionierių. Taip atsiranda dvi sistemos, kurios nesąveikauja viena su kita, tačiau jei galvojant kompleksiškai ir radus būdą kaip vėsą perduoti į patalpas, pavyzdžiui, aktyvuojant konstrukcijas, būtų galima turėti vieną sistemą, kuri komforto ir eksploataciniu požiūriu būtų „visa galva“ aukščiau“, – pateikia pavyzdį „TENKO Baltic“ projektų vadovas.

Daugiabučiai – kaip išvengti šiltnamio?

Daugiabučių kompleksiniai sprendimai turi būti susiję ne tik su fasado apšiltinimu, bet ir su inžinerinių sistemų atnaujinimu. Vien fasado apšiltinimas neduos tokio efekto, koks galimas kartu pakeitus ir šilumos gamybos būdą, pavyzdžiui, pradėjus naudoti atsinaujinančią energiją. Šiuo atveju, pažymi B. Valma, jau galima kalbėti ne tik apie didesnį taupymą, bet ir kur kas greitesnį investicijų atsipirkimą. Kaip vieną iš atsinaujinančių technologijų galima būtų įvardinti mechaninę vėdinimo sistemą su šilumos atgavimu (rekuperatoriumi).

Nors daugiabučiame name įrengti tokią bendrą mechaninę vėdinimo sistemą yra gana sudėtinga, nes dažnai trūksta bendro gyventojų sutarimo bei kai kuriais atvejais ir techninių galimybių, todėl galimas sprendimas – individuali vėdinimo sistema kiekvienam butui. Tokios sistemos gali būti dviejų tipų – centralizuota bei decentralizuota. Jei galimybės neleidžia įsirengti centralizuoto vėdinimo, puiki išeitis gali būti decentralizuotas vėdinimas, kai vėdinimo įrenginiai, turintys panašias technines charakteristikas kaip ir centralizuoto vėdinimo buitiniai rekuperatoriai, įmontuojami gyvenamųjų patalpų lauko sienose.

Tokių rekuperatorių įrengimas būstuose, pastebi specialistas, gali būti įtrauktas į renovacijos projektą, kad vėliau nereikėtų gaišti laiko tokius darbus derinant su pastato administratoriumi, savininkais. Kita vertus, statybininkai iš karto gali padaryti ir rekuperatoriams būtinas skyles.

Toks sprendimas leidžia pasiekti efektyvų šilumos atgavimą, užtikrina oro kaitą, išsprendžia pelėsių ir langų rasojimo problemą. Tai ypač svarbu, nes apšiltintas, bet neturintis efektyvios vėdinimo sistemos pastatas tampa panašus į drėgną šiltnamį.

Kuo šiltesnis pastatas, tuo svarbesnis vėsinimas

Lietuvoje galima statyti tik A ir aukštesnės energinės klasės pastatus, tad vėsinimas tapo itin aktualus. Kaip pastebi B. Valma, neretai suabejojama, ar Lietuvos klimato sąlygomis tai gali turėti didesnės įtakos.

„A klasės pastatai yra labai sandarūs ir jeigu jų langai, ypač didesni, vitrininiai, orientuoti į pietvakarius, vakarus, patalpos smarkiai įkaista, tad vėsinimas tampa ypatingai aktualus. Dar daugiau ir ilgiau reikia vėsinimo, kai langai neuždengti specialiomis žaliuzėmis. Tokiu atveju mes siūlome sprendimą – vėsinimą sujungti su šildymo sistemomis, taip galima tą patį įrenginį naudoti ir šildymui, ir vėsinimui“, – sako bendrovės projektų vadovas.

Sujungus vėsinimą ir šildymą aktyvuojant konstrukcijas, nebereikia išorinių agregatų, kondicionierių, – užtikrinamas visiškas komfortas. Tai ypač aktualu biurų patalpose, kur dirba daug žmonių, nes kondicionieriai paprastai yra nesutarimų priežastimi, kai vieniems kyla diskomfortas dėl šalto oro srovių, o kitiems reikia daugiau vėsos, nes jų darbo vieta kiek toliau nuo kondicionieriaus. Sujungus šildymą su vėsinimu, paprastai nepatenkintų lieka ypač mažai, nes visoje patalpoje temperatūra būna tolygi ir komfortiška.

Eksploatavimas taip pat yra paprastas: praktiškai nereikia priežiūros, nes sistemą sudaro plastikiniai vamzdžiai, kuriais cirkuliuoja vanduo, tad nereikia keisti filtrų, pildyti įrenginių specialiomis dujomis, kitomis medžiagomis. Sistemos gali būti tiek paslėptos konstrukcijose, tiek ir atviros.

„Kalbant apie investicijas, labai svarbu teisingai suprasti, kad mes siūlome sistemas, kurios ir šildo, ir vėsina, todėl neteisinga jų kainos lyginti su tradicinės šildymo sistemos“, – pastebi B. Valma.

„TENKO Baltic“ ieško ir siūlo kompleksinius sprendimus, atsižvelgdama į užsakovo poreikius, nesvarbu, ar tai būtų individualus namas, viešbutis, biurų pastatas, renovuojamas daugiabutis.

Į ką turėtų atkreipti dėmesį individualių namų savininkai:

  • Nepagailėti lėšų sprendimams, kurie kuria puikią namų klimato kokybę. Ypač aukšta kokybė pasiekiama įdiegus kapiliarais klimatizuotas lubas, nes jos šildo ir vėsina. Klimatizuotos lubos šildymo atveju skleidžia šilumos bangas.
  • Kompleksiniai sprendimai, apimantys mechaninį vėdinimą, šildymą, vėsinimą ir šilumos gamybą, yra efektyvūs, eksploatacijos ir aptarnavimo sąnaudos yra minimalios, o pačios sistemos – ilgaamžės.
  • Jeigu nenorite „dirbti namui“, naudokite atsinaujinančią energiją

Ką naudinga žinoti didžiųjų pastatų savininkams:

  • Geras vidaus klimatas turėtų būti pirmoje vietoje, nes jis kuria pastatui pridėtinę vertę, tiek parduodant, tiek nuomojant.
  • Siekiant efektyvumo, būtinas kompleksiškas požiūris į visas sistemas, nes jose slypi galimybių ne tik gaminti šilumą ar vėsinti, bet ir pašildyti baseino vandenį, pasiūlyti kitų galimybių.
  • Naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, reikės mažiau išteklių, tausojama gamta, saugomas klimatas, o eksploatavimas bus pigesnis negu naudojant tradicinius šildymo būdus, šaltinius.
  • Siekiant didžiausio efektyvumo ir mažiausių sąnaudų, sykiu su specialistais reikia ieškoti optimaliausio ir patraukliausio sprendimo. Naudingiausia – projektavimo stadijoje.

Naudinga žinoti architektams:

  • Kalbant apie vidaus pastato sistemas, aktyvuotų konstrukcijų sprendimai puikiai dera prie architektūros.
  • Sprendimai yra ypatingai lankstūs, tad architektai turi laisvę įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus.
  • Sprendimai netrukdo kurti interjero, nes yra nematomi – integruoti į pastato konstrukcijas. 

Bendrovės „TENKO Baltic“ nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-08-20 09:43
Tarandės tunelio statybos darbai jau beveik baigti – įgyvendinta apie 90 proc. rangos darbų. Vis dėlto vairuotojams tuneliu dar teks palaukti: prieš atidarant objektą būtina išspręsti lietaus vandens nuvedimo problemą ir įrengti naują lietaus nuotekų sistemą.
nuotrauka
2026-08-20 08:59
Prastos būklės savivaldybių tiltams ir viadukams gali būti skirta daugiau valstybės finansavimo. Susisiekimo ministerijos siūlymu Vyriausybė pritarė Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo tvarkos pakeitimams, kurie leis lėšas nukreipti ne tik tranzitiniams ar krašto apsaugos poreik...
nuotrauka
2026-08-18 07:33
Lietuvoje sparčiai auganti saulės ir vėjo elektrinių gamyba leidžia pasiekti naujus vietinės elektros gamybos rekordus. Šiemet jau 70 dienų visa šalyje suvartota elektra buvo pagaminta Lietuvoje – tiek pat dienų, kiek užfiksuota per visus praėjusius metus. Vertinant visos elektros sistemos poreikį, ...
nuotrauka
2026-08-12 14:53
Kalnėnuose įgyvendintas nuotekų infrastruktūros plėtros projektas, sudarantis sąlygas naujų gyvenamųjų kvartalų plėtrai ir jų prijungimui prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. „Vilniaus vandenys“ šiame sostinės rajone nutiesė apie 1,1 km savitakinių ir 5,3 km slėginių nuotekų tinklų bei įre...
nuotrauka
2026-08-05 09:18
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pradeda vieno svarbiausių Vilniaus rajono kelių – krašto kelio Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė – atnaujinimą. Artimiausiu metu skirtinguose šio kelio ruožuose bus vykdomi rekonstrukcijos, projektavimo ir rangos darbai, apimantys beveik 9 kilometrus. I...
nuotrauka
2026-08-03 11:45
Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2021–2025 m. Lietuvoje atsinaujinančių šaltinių dalis elektros suvartojime augo sparčiausiai tarp visų Europos Sąjungos valstybių. 2025 m. Lietuva ne tik pasivijo, bet ir aplenkė ES vidurkį – 49,9 proc. Šį proveržį lėmė sparti saulės ir vėjo elektrinių plėtra be...
nuotrauka
2026-07-29 15:55
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ inicijavo magistralinio kelio A5 ruožo nuo 56,83 iki 72,50 km defektų ištyrimo ekspertizę. Sprendimas priimtas po to, kai šių metų pavasarį atliekant garantinę kelio apžiūrą buvo nustatyti statinio defektai. Siekiama objektyviai įvertinti jų atsiradimo pr...
nuotrauka
2026-07-28 13:30
Šią savaitę magistraliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys pradedami dar vieno daugiau kaip 2,2 km ilgio ruožo paprastojo remonto darbai. Juos vykdys UAB „Fegda“, o projektą už beveik 1,9 mln. eurų su PVM planuojama baigti iki šių metų lapkričio pabaigos.
nuotrauka
2026-07-28 08:55
Europoje veikiantis EPC (angl. Engineering, Procurement and Construction, liet. „iki rakto“) rangovas „MT Group“ pasirašė reikšmingos apimties statybos rangos sutartį su „Cobra IS / Sener“ konsorciumu dėl pagrindinės infrastruktūros (angl. Balance of Plant) įgyvendinimo Vokietijos SGD terminale. Str...
nuotrauka
2026-07-23 13:14
Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pradeda Nemenčinės nuotekų valyklos rekonstrukciją. Į projektą bus investuota 15 mln. eurų (be PVM). Modernizavus daugiau kaip keturis dešimtmečius veikiančią valyklą, joje bus įdiegtos pažangios azoto ir fosforo šalinimo technologijos, au...
nuotrauka
2026-07-23 12:45
Daugiau nei šešis dešimtmečius eksploatuotas tiltas per Anykštą Anykščių rajone netrukus bus rekonstruotas iš pagrindų. Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ pradeda rajoninio kelio Nr. 1207 Anykščiai–Burbiškis–Rubikiai 3,638 km esančio tilto rekonstrukciją, kurios vertė siekia beveik 1,8 mln. eu...
nuotrauka
2026-07-23 09:10
Įgyvendinant vieną svarbiausių kelių infrastruktūros projektų Lietuvoje, „Via Lietuva“ gavo statybą leidžiantį dokumentą beveik 12 km ilgio valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcijai. Po rekonstrukcijos intensyviai naudojamas ruožas taps keturių eismo juostų magi...
nuotrauka
2026-07-22 14:03
Lietuva žengia dar vieną svarbų žingsnį stiprindama elektros perdavimo infrastruktūrą ir energetinį saugumą. Vyriausybė pritarė nutarimui pradėti 330 kV elektros perdavimo linijos „Varduva“–Broceni inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimą. Šis sprendimas leidžia pradėti teritorijų planavimo...
nuotrauka
2026-07-21 13:51
Viename svarbiausių šalies magistralinių kelių – A11 Šiauliai–Palanga – netrukus prasidės dar vieno nusidėvėjusio ruožo remontas. Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ Telšių rajone atnaujins beveik 7,3 km ilgio atkarpą, kurioje bus sutvarkyta kelio danga, autobusų stotelės, vandens nuvedimo sist...
nuotrauka
2026-07-21 11:50
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šiemet Klaipėdos apskrities elektros tinklo plėtrai ir modernizavimui skiria 40 mln. eurų. Investicijos leis nutiesti daugiau kaip 280 km kabelinių elektros linijų, pastatyti ir atnaujinti 125 transformatorines. Didžioji dalis lėšų bus skirta naujų klientų pri...
nuotrauka
2026-07-21 10:58
Beveik prieš penkerius metus pradėta laivų šliuzo per Kauno hidroelektrinę (HES) idėja žengė dar vieną svarbų etapą. Parengtas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kuriame įvertintas galimas būsimo statinio poveikis gamtai, gyvenamajai aplinkai, elektros energijos gamybai i...
nuotrauka
2026-07-21 10:17
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ baigė pirmąjį K. Jelskio gatvės rekonstrukcijos etapą Vilniuje, šalia plėtojamo „Sakų“ kvartalo. Kartu įrengta nauja viešoji aikštė su fontanu, poilsio erdvėmis ir komercinėmis zonomis. Į infrastruktūros atnaujinimą bendrovė jau investavo daugiau ka...
nuotrauka
2026-07-20 07:32
AB „Kelių priežiūra“ šiemet visoje Lietuvoje plečia žvyrkelių dulkėtumo mažinimo programą. Darbai jau vykdomi 39 savivaldybėse, o priemonės taikomos prioritetiniuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose prie maždaug 1 200 namų ūkių. Programos tikslas – sumažinti dulkių poveikį gyventojams, pagerinti ...
nuotrauka
2026-07-17 15:14
„Via Lietuva“ tęsia investicijas į laukinių gyvūnų apsaugos infrastruktūrą valstybinės reikšmės keliuose. Šiemet magistraliniuose keliuose bus įrengta apie 90 km apsauginių tvorų, o darbams skirta apie 8 mln. eurų.
nuotrauka
2026-07-13 11:40
Ekonomikos ir inovacijų ministerija aštuoniems savivaldybių projektams skyrė 8,36 mln. eurų finansavimą elektros tinklų infrastruktūros plėtrai. Investicijos bus nukreiptos į laisvųjų ekonominių zonų, pramonės parkų ir kitų investicinių teritorijų aprūpinimą reikiamais elektros pajėgumais. Tikimasi,...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra