2026 m. liepos 6 d. pirmadienis, 0:26:37
Reklama  |  facebook

Kompleksiniai inžinerinių sistemų sprendimai – komfortas už optimalią investiciją

2017-09-26 09:30
Inovatyvūs, komfortiški bei energiškai efektyvūs pastatų šildymo, vėsinimo bei vėdinimo sprendimai, kurie ne tik tausoja gamtą, energetinius resursus, bet ir taupo vartotojų pinigus – tokie UAB „TENKO Baltic“ teikiami sprendimai – ne tik individualaus namo, būsto gyventojui, bet ir stambiems užsakovams, investuotojams.
nuotrauka
Norbert TUKAJ, bendrovės „DO ARCHITECTS“ nuotr.


Minimos įmonės
TENKO Baltic, UAB
„Mūsų tikslas – įvairios paskirties pastatuose įdiegti kompleksinius sprendinius, tai reiškia, kad šildymas, vėdinimas, vėsinimas ir šilumos gamyba „kalbėtųsi vienas su kitu“, o ne kiekvienas dirbtų pats sau“, – sako Benas Valma, UAB „TENKO Baltic“ projektų vadovas, akcentuodamas, kad tokia sąveika kuria pridėtinę vertę vartotojui.

UAB „TENKO Baltic“ projektų vadovas Benas Valma

Kuo anksčiau įsijungiama į procesą, tuo efektyvesnių sprendimų atrandama

Rinkoje nemažai problemų kelia du veiksniai: pastato projektinių sprendinių paieška minimaliomis sąnaudomis bei neracionalus taupymas, kuris ilguoju laikotarpiu kainuoja nemažus pinigus. Kaip pastebi B. Valma, yra ir trečias veiksnys – informacijos trūkumas, kai užsakovai tiesiog nežino, kad galima padaryti taip, jog visos sistemos veiktų darniai, dirbdamos sykiu ir taupydamos resursus bei pinigus.

„Todėl mums svarbu kuo anksčiau įsijungti į procesą: išsiaiškinti užsakovo viziją, jo tikslus, lūkesčius. Pagal tai kuriame koncepciją, kuri tiek investiciniu, tiek energiniu požiūriu būtų patraukli, ir aiškiname apie jos naudą“, – sako B. Valma. Ankstyvas įsijungimas į procesą teikia pranašumą, atveria daugiau galimybių efektyviems sprendimams, tačiau „TENKO Baltic“ specialistai iš patirties žino, kad neretai tenka imtis darbo projektą jau įgyvendinant – šiuo atveju jie prisitaiko. Tačiau akcentuoja, kad vis tik inžinerinių sprendimų reikėtų imtis nuo pat pradžių.

„Mes apjungiame visas sistemas, be kurių negali gyvuoti šiuolaikinis pastatas, tai: mechaninis vėdinimas, šildymas, vėsinimas ir šilumos/vėsos gamyba. Požiūris į visas šias sistemas kaip į visumą kuria kompleksinio sprendimo galimybę“, – sako B. Valma.

Kalbėdamas apie šilumos gamybą, specialistas pažymi, kad, pavyzdžiui, renkantis geoterminės energijos šaltinį, galima turėti ir šildymą, ir vėsinimą. Tuomet jau tik nuo pastato vidaus inžinerinių sprendimų priklausys, ar ta pati sistema sugebės panaudoti ir šilumą, ir vėsą.

„Sistemas sujungus į bendrą kompleksą, gaunamas aukštas efektyvumas, aukšta klimato kokybė, komfortas, mažos eksploatacinės ir aptarnavimo sąnaudos, ilgaamžiškumas ir, be abejo, atsinaujinančios energijos naudojimas. Pastarasis dėmuo mūsų laikais yra itin aktualus“, – sako B. Valma.

Atskiros sistemos – ne tik sudėtingai valdomos, bet ir dubliuojasi

Kompleksinis sprendimas teikia neginčijamą pranašumą, tačiau ne visos įmonės gali pasiūlyti tokią galimybę, neretai siūlomi sprendimai, kurie apima tik atskiras sistemas, nejungdami į visumą visų keturių – mechaninio vėdinimo, šildymo, vėsinimo ir šilumos gamybos. Tiek teoriškai, tiek praktiškai galimas ir atskirų dalių diegimas, netgi – tai darant skirtingiems specialistams, įmonėms.

„Būna atvejų, kad klientas, rinkdamasis geoterminį šildymą, nesužino, kad šilumos siurblys vasarą gali patalpas ir vėsinti, todėl papildomai įsirengia kondicionierių. Taip atsiranda dvi sistemos, kurios nesąveikauja viena su kita, tačiau jei galvojant kompleksiškai ir radus būdą kaip vėsą perduoti į patalpas, pavyzdžiui, aktyvuojant konstrukcijas, būtų galima turėti vieną sistemą, kuri komforto ir eksploataciniu požiūriu būtų „visa galva“ aukščiau“, – pateikia pavyzdį „TENKO Baltic“ projektų vadovas.

Daugiabučiai – kaip išvengti šiltnamio?

Daugiabučių kompleksiniai sprendimai turi būti susiję ne tik su fasado apšiltinimu, bet ir su inžinerinių sistemų atnaujinimu. Vien fasado apšiltinimas neduos tokio efekto, koks galimas kartu pakeitus ir šilumos gamybos būdą, pavyzdžiui, pradėjus naudoti atsinaujinančią energiją. Šiuo atveju, pažymi B. Valma, jau galima kalbėti ne tik apie didesnį taupymą, bet ir kur kas greitesnį investicijų atsipirkimą. Kaip vieną iš atsinaujinančių technologijų galima būtų įvardinti mechaninę vėdinimo sistemą su šilumos atgavimu (rekuperatoriumi).

Nors daugiabučiame name įrengti tokią bendrą mechaninę vėdinimo sistemą yra gana sudėtinga, nes dažnai trūksta bendro gyventojų sutarimo bei kai kuriais atvejais ir techninių galimybių, todėl galimas sprendimas – individuali vėdinimo sistema kiekvienam butui. Tokios sistemos gali būti dviejų tipų – centralizuota bei decentralizuota. Jei galimybės neleidžia įsirengti centralizuoto vėdinimo, puiki išeitis gali būti decentralizuotas vėdinimas, kai vėdinimo įrenginiai, turintys panašias technines charakteristikas kaip ir centralizuoto vėdinimo buitiniai rekuperatoriai, įmontuojami gyvenamųjų patalpų lauko sienose.

Tokių rekuperatorių įrengimas būstuose, pastebi specialistas, gali būti įtrauktas į renovacijos projektą, kad vėliau nereikėtų gaišti laiko tokius darbus derinant su pastato administratoriumi, savininkais. Kita vertus, statybininkai iš karto gali padaryti ir rekuperatoriams būtinas skyles.

Toks sprendimas leidžia pasiekti efektyvų šilumos atgavimą, užtikrina oro kaitą, išsprendžia pelėsių ir langų rasojimo problemą. Tai ypač svarbu, nes apšiltintas, bet neturintis efektyvios vėdinimo sistemos pastatas tampa panašus į drėgną šiltnamį.

Kuo šiltesnis pastatas, tuo svarbesnis vėsinimas

Lietuvoje galima statyti tik A ir aukštesnės energinės klasės pastatus, tad vėsinimas tapo itin aktualus. Kaip pastebi B. Valma, neretai suabejojama, ar Lietuvos klimato sąlygomis tai gali turėti didesnės įtakos.

„A klasės pastatai yra labai sandarūs ir jeigu jų langai, ypač didesni, vitrininiai, orientuoti į pietvakarius, vakarus, patalpos smarkiai įkaista, tad vėsinimas tampa ypatingai aktualus. Dar daugiau ir ilgiau reikia vėsinimo, kai langai neuždengti specialiomis žaliuzėmis. Tokiu atveju mes siūlome sprendimą – vėsinimą sujungti su šildymo sistemomis, taip galima tą patį įrenginį naudoti ir šildymui, ir vėsinimui“, – sako bendrovės projektų vadovas.

Sujungus vėsinimą ir šildymą aktyvuojant konstrukcijas, nebereikia išorinių agregatų, kondicionierių, – užtikrinamas visiškas komfortas. Tai ypač aktualu biurų patalpose, kur dirba daug žmonių, nes kondicionieriai paprastai yra nesutarimų priežastimi, kai vieniems kyla diskomfortas dėl šalto oro srovių, o kitiems reikia daugiau vėsos, nes jų darbo vieta kiek toliau nuo kondicionieriaus. Sujungus šildymą su vėsinimu, paprastai nepatenkintų lieka ypač mažai, nes visoje patalpoje temperatūra būna tolygi ir komfortiška.

Eksploatavimas taip pat yra paprastas: praktiškai nereikia priežiūros, nes sistemą sudaro plastikiniai vamzdžiai, kuriais cirkuliuoja vanduo, tad nereikia keisti filtrų, pildyti įrenginių specialiomis dujomis, kitomis medžiagomis. Sistemos gali būti tiek paslėptos konstrukcijose, tiek ir atviros.

„Kalbant apie investicijas, labai svarbu teisingai suprasti, kad mes siūlome sistemas, kurios ir šildo, ir vėsina, todėl neteisinga jų kainos lyginti su tradicinės šildymo sistemos“, – pastebi B. Valma.

„TENKO Baltic“ ieško ir siūlo kompleksinius sprendimus, atsižvelgdama į užsakovo poreikius, nesvarbu, ar tai būtų individualus namas, viešbutis, biurų pastatas, renovuojamas daugiabutis.

Į ką turėtų atkreipti dėmesį individualių namų savininkai:

  • Nepagailėti lėšų sprendimams, kurie kuria puikią namų klimato kokybę. Ypač aukšta kokybė pasiekiama įdiegus kapiliarais klimatizuotas lubas, nes jos šildo ir vėsina. Klimatizuotos lubos šildymo atveju skleidžia šilumos bangas.
  • Kompleksiniai sprendimai, apimantys mechaninį vėdinimą, šildymą, vėsinimą ir šilumos gamybą, yra efektyvūs, eksploatacijos ir aptarnavimo sąnaudos yra minimalios, o pačios sistemos – ilgaamžės.
  • Jeigu nenorite „dirbti namui“, naudokite atsinaujinančią energiją

Ką naudinga žinoti didžiųjų pastatų savininkams:

  • Geras vidaus klimatas turėtų būti pirmoje vietoje, nes jis kuria pastatui pridėtinę vertę, tiek parduodant, tiek nuomojant.
  • Siekiant efektyvumo, būtinas kompleksiškas požiūris į visas sistemas, nes jose slypi galimybių ne tik gaminti šilumą ar vėsinti, bet ir pašildyti baseino vandenį, pasiūlyti kitų galimybių.
  • Naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, reikės mažiau išteklių, tausojama gamta, saugomas klimatas, o eksploatavimas bus pigesnis negu naudojant tradicinius šildymo būdus, šaltinius.
  • Siekiant didžiausio efektyvumo ir mažiausių sąnaudų, sykiu su specialistais reikia ieškoti optimaliausio ir patraukliausio sprendimo. Naudingiausia – projektavimo stadijoje.

Naudinga žinoti architektams:

  • Kalbant apie vidaus pastato sistemas, aktyvuotų konstrukcijų sprendimai puikiai dera prie architektūros.
  • Sprendimai yra ypatingai lankstūs, tad architektai turi laisvę įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus.
  • Sprendimai netrukdo kurti interjero, nes yra nematomi – integruoti į pastato konstrukcijas. 

Bendrovės „TENKO Baltic“ nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-07-03 14:30
Lietuvoje sparčiai augant elektros gamybai iš atsinaujinančių energijos išteklių, Energetikos ministerija kartu su „Energijos skirstymo operatoriumi“ (ESO) siūlo naują sezoninį elektros persiuntimo tarifą. Planuojama, kad nuo 2027 m. keturių laiko zonų planą pasirinkę gyventojai ir verslas vasaros m...
nuotrauka
2026-07-01 09:53
Anykščių rajone pradėjo veikti Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ įrengtas 25 MW galios ir 65 MWh talpos energijos kaupiklių parkas (BESS). Kartu su 78,5 MW galios Anykščių saulės parku jis sudaro hibridinį energetikos objektą, kuris didins elektros sistemos lankstumą i...
nuotrauka
2026-06-30 09:48
Magistraliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys prasideda dar dviejų viadukų – Vaitkuškio (64,609 km) ir Kurėnų (78,424 km) – rekonstrukcijos darbai. Dėl planuojamų griovimo ir statybos etapų po viadukais esančiuose krašto keliuose bus taikomi laikini eismo ribojimai, todėl vairuotojams rekomenduojama i...
nuotrauka
2026-06-29 13:50
Lietuvos automobilių kelių infrastruktūros atnaujinimas tęsiasi – Kretingos rajone pradedami magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga remonto darbai. Dviem etapais įgyvendinamas daugiau kaip 2,4 mln. eurų vertės projektas pagerins susisiekimą tarp Kretingos, Vydmantų ir Palangos, tačiau vairuotojams...
nuotrauka
2026-06-25 13:35
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ žengė į naują veiklos etapą – pirmą kartą komercinę infrastruktūros vertinimo paslaugą suteikė savivaldybei. Marijampolės savivaldybės užsakymu bendrovė atliko tiltų būklės apžiūrą ir taip pradėjo savivaldybėms skirtų kelių bei inžinerinių statinių vertin...
nuotrauka
2026-06-25 10:38
Vykdant plataus masto kelių infrastruktūros atnaujinimą, valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ 2026–2027 m. pradeda vieno didžiausių pastarųjų metų projektų įgyvendinimą – beveik 38 km ilgio A1 automagistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo rekonstrukciją. Darbus atliks akcinė bendrovė „Kauno tilt...
nuotrauka
2026-06-25 09:23
Nuo 2027 metų Lietuvoje pradėsianti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“ žymi esminį pokytį šalies kelių finansavimo modelyje. Naujoji tvarka numato, kad autobusų ir krovininio transporto valdytojai už naudojimąsi magistraliniais bei krašto keliais mokės pagal faktiškai nuvažiuotą ...
nuotrauka
2026-06-23 10:24
„Via Lietuva“ pradeda plataus masto gyvenviečių infrastruktūros gerinimo programą – 39 Lietuvos savivaldybėse bus atnaujinti 43,4 km valstybinės reikšmės kelių ruožų, kurie miesteliuose atlieka pagrindinių gatvių funkciją. Investicijoms skiriama apie 10 mln. eurų, darbus planuojama užbaigti iki 2026...
nuotrauka
2026-06-23 08:23
Šventosios jūrų uosto atkūrimas pasiekė svarbiausią etapą – Palangos miesto savivaldybė pasirašė pagrindinių infrastruktūros darbų rangos sutartį su tarptautinį konkursą laimėjusia UAB „Tilsta“. Daugiau nei 38 mln. eurų vertės projektas apima molų, krantinių ir kitos būtinosios infrastruktūros staty...
nuotrauka
2026-06-18 13:35
Vilniuje pristatyta Lietuvos geležinkelių tinklo architektūros galimybių studija, kurioje pirmą kartą viename dokumente suformuota viso šalies geležinkelių tinklo ilgalaikė vizija iki 2050 metų ir dar tolimesnei perspektyvai. Nacionaliniu mastu atlikta analizė vertina skirtingus infrastruktūros plėt...
nuotrauka
2026-06-18 10:57
Elektros energijos gamyba iš saulės ir vėjo elektrinių Lietuvoje sparčiai auga, tačiau vien pagaminti žaliąją energiją nebeužtenka. Vis svarbiau tampa gebėjimas ją sukaupti ir panaudoti tada, kai jos labiausiai reikia. Būtent todėl elektros energijos kaupiklių sistemos tampa vienu svarbiausių energe...
nuotrauka
2026-06-18 10:23
Vienas svarbiausių Lietuvos kelių infrastruktūros projektų – magistralės A14 Vilnius–Utena rekonstravimas – sparčiai artėja prie pabaigos. Didžioji dalis darbų jau atlikta, o visą atnaujintą magistralę eismo dalyviai galės įvertinti dar šiais metais. Kol skirtinguose ruožuose vyksta paskutiniai stat...
nuotrauka
2026-06-16 12:01
Vadinamojoje „Auksinio trikampio“ teritorijoje Klaipėdoje, esančioje tarp Tilžės gatvės, Vilniaus plento ir geležinkelio, tęsiami vieni didžiausių pastarųjų metų inžinerinės infrastruktūros darbų. Jau artimiausiomis dienomis projektas pasieks svarbų etapą – dėl paviršinių nuotekų tinklų įrengimo bir...
nuotrauka
2026-06-16 06:59
LTG grupės infrastruktūros bendrovė „LTG Infra“ nusprendė nutraukti rangos darbų sutartį su Italijos bendrove „Rizzani de Eccher“, vykdžiusia „Rail Baltica“ tilto per Nerį statybas. Sprendimas priimtas įvertinus statybų eigą, generalinio rangovo finansinę situaciją bei fiksuotus sutartinių įsipareig...
nuotrauka
2026-06-16 06:44
Klaipėdos rajono savivaldybė pasirašė rangos darbų sutartis dėl dviejų svarbių infrastruktūros projektų – Bičiulių gatvės rekonstravimo Budrikų kaime bei naujo pėsčiųjų tako įrengimo Alyvų ir Aguonų gatvėse Lelių kaime. Bendra investicijų vertė siekia beveik 745 tūkst. eurų. Darbai prasidės jau šią ...
nuotrauka
2026-06-15 11:16
Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pradeda naują strateginės reikšmės projektą sostinėje. Viršuliškių vandentiekio stotyje bus statomas ketvirtasis, 10 tūkst. kubinių metrų talpos požeminis geriamojo vandens rezervuaras, kuris sustiprins vandens tiekimo patikimumą ir miesto atsparumą ekstrem...
nuotrauka
2026-06-15 09:44
Vilniaus vairuotojams ketvirtadienį, birželio 18 dieną, teks susidurti su laikinais eismo ribojimais ties Gariūnų viaduku. „Via Lietuva“ praneša, kad dėl vykdomų viaduko rekonstrukcijos darbų ir naujos konstrukcijos perdangos sijų montavimo A19 kelyje Vilniaus kryptimi bus ribojamas eismas. Vairuoto...
nuotrauka
2026-06-12 10:37
Staigus energijos išteklių ir pagrindinių kelių statybai naudojamų medžiagų brangimas kelia vis didesnį spaudimą kelių sektoriui. Asociacijos „Lietuvos keliai“ duomenimis, kai kurių žaliavų kainos nuo metų pradžios išaugo daugiau nei 40 proc., todėl rangovai įspėja apie didėjančią riziką strateginių...
nuotrauka
2026-06-10 09:56
Lietuvoje tęsiami svarbiausių transporto arterijų atnaujinimo darbai. Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pradeda magistralinio kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (A8) trijų ruožų remontą. Daugiau nei 3 kilometrų ilgio atkarpose bus atnaujinta kelio danga, pertvarkytos sankryžos, įrengti nau...
nuotrauka
2026-06-08 11:10
Rūdninkų poligone penktadienį, birželio 5 d., pasirašyta trišalė sutartis, pagal kurią UAB „Fegda“ savo lėšomis turės iš naujo įrengti 4 kilometrų ilgio betoninio kelio atkarpą, vedančią į poligoną. Sprendimas priimtas siekiant ne tik pašalinti nustatytus defektus, bet ir eliminuoti jų atsiradimo pr...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra