2026 m. gegužės 16 d. šeštadienis, 9:45:42
Reklama  |  facebook

Kompleksiniai inžinerinių sistemų sprendimai – komfortas už optimalią investiciją

2017-09-26 09:30
Inovatyvūs, komfortiški bei energiškai efektyvūs pastatų šildymo, vėsinimo bei vėdinimo sprendimai, kurie ne tik tausoja gamtą, energetinius resursus, bet ir taupo vartotojų pinigus – tokie UAB „TENKO Baltic“ teikiami sprendimai – ne tik individualaus namo, būsto gyventojui, bet ir stambiems užsakovams, investuotojams.
nuotrauka
Norbert TUKAJ, bendrovės „DO ARCHITECTS“ nuotr.


Minimos įmonės
TENKO Baltic, UAB
„Mūsų tikslas – įvairios paskirties pastatuose įdiegti kompleksinius sprendinius, tai reiškia, kad šildymas, vėdinimas, vėsinimas ir šilumos gamyba „kalbėtųsi vienas su kitu“, o ne kiekvienas dirbtų pats sau“, – sako Benas Valma, UAB „TENKO Baltic“ projektų vadovas, akcentuodamas, kad tokia sąveika kuria pridėtinę vertę vartotojui.

UAB „TENKO Baltic“ projektų vadovas Benas Valma

Kuo anksčiau įsijungiama į procesą, tuo efektyvesnių sprendimų atrandama

Rinkoje nemažai problemų kelia du veiksniai: pastato projektinių sprendinių paieška minimaliomis sąnaudomis bei neracionalus taupymas, kuris ilguoju laikotarpiu kainuoja nemažus pinigus. Kaip pastebi B. Valma, yra ir trečias veiksnys – informacijos trūkumas, kai užsakovai tiesiog nežino, kad galima padaryti taip, jog visos sistemos veiktų darniai, dirbdamos sykiu ir taupydamos resursus bei pinigus.

„Todėl mums svarbu kuo anksčiau įsijungti į procesą: išsiaiškinti užsakovo viziją, jo tikslus, lūkesčius. Pagal tai kuriame koncepciją, kuri tiek investiciniu, tiek energiniu požiūriu būtų patraukli, ir aiškiname apie jos naudą“, – sako B. Valma. Ankstyvas įsijungimas į procesą teikia pranašumą, atveria daugiau galimybių efektyviems sprendimams, tačiau „TENKO Baltic“ specialistai iš patirties žino, kad neretai tenka imtis darbo projektą jau įgyvendinant – šiuo atveju jie prisitaiko. Tačiau akcentuoja, kad vis tik inžinerinių sprendimų reikėtų imtis nuo pat pradžių.

„Mes apjungiame visas sistemas, be kurių negali gyvuoti šiuolaikinis pastatas, tai: mechaninis vėdinimas, šildymas, vėsinimas ir šilumos/vėsos gamyba. Požiūris į visas šias sistemas kaip į visumą kuria kompleksinio sprendimo galimybę“, – sako B. Valma.

Kalbėdamas apie šilumos gamybą, specialistas pažymi, kad, pavyzdžiui, renkantis geoterminės energijos šaltinį, galima turėti ir šildymą, ir vėsinimą. Tuomet jau tik nuo pastato vidaus inžinerinių sprendimų priklausys, ar ta pati sistema sugebės panaudoti ir šilumą, ir vėsą.

„Sistemas sujungus į bendrą kompleksą, gaunamas aukštas efektyvumas, aukšta klimato kokybė, komfortas, mažos eksploatacinės ir aptarnavimo sąnaudos, ilgaamžiškumas ir, be abejo, atsinaujinančios energijos naudojimas. Pastarasis dėmuo mūsų laikais yra itin aktualus“, – sako B. Valma.

Atskiros sistemos – ne tik sudėtingai valdomos, bet ir dubliuojasi

Kompleksinis sprendimas teikia neginčijamą pranašumą, tačiau ne visos įmonės gali pasiūlyti tokią galimybę, neretai siūlomi sprendimai, kurie apima tik atskiras sistemas, nejungdami į visumą visų keturių – mechaninio vėdinimo, šildymo, vėsinimo ir šilumos gamybos. Tiek teoriškai, tiek praktiškai galimas ir atskirų dalių diegimas, netgi – tai darant skirtingiems specialistams, įmonėms.

„Būna atvejų, kad klientas, rinkdamasis geoterminį šildymą, nesužino, kad šilumos siurblys vasarą gali patalpas ir vėsinti, todėl papildomai įsirengia kondicionierių. Taip atsiranda dvi sistemos, kurios nesąveikauja viena su kita, tačiau jei galvojant kompleksiškai ir radus būdą kaip vėsą perduoti į patalpas, pavyzdžiui, aktyvuojant konstrukcijas, būtų galima turėti vieną sistemą, kuri komforto ir eksploataciniu požiūriu būtų „visa galva“ aukščiau“, – pateikia pavyzdį „TENKO Baltic“ projektų vadovas.

Daugiabučiai – kaip išvengti šiltnamio?

Daugiabučių kompleksiniai sprendimai turi būti susiję ne tik su fasado apšiltinimu, bet ir su inžinerinių sistemų atnaujinimu. Vien fasado apšiltinimas neduos tokio efekto, koks galimas kartu pakeitus ir šilumos gamybos būdą, pavyzdžiui, pradėjus naudoti atsinaujinančią energiją. Šiuo atveju, pažymi B. Valma, jau galima kalbėti ne tik apie didesnį taupymą, bet ir kur kas greitesnį investicijų atsipirkimą. Kaip vieną iš atsinaujinančių technologijų galima būtų įvardinti mechaninę vėdinimo sistemą su šilumos atgavimu (rekuperatoriumi).

Nors daugiabučiame name įrengti tokią bendrą mechaninę vėdinimo sistemą yra gana sudėtinga, nes dažnai trūksta bendro gyventojų sutarimo bei kai kuriais atvejais ir techninių galimybių, todėl galimas sprendimas – individuali vėdinimo sistema kiekvienam butui. Tokios sistemos gali būti dviejų tipų – centralizuota bei decentralizuota. Jei galimybės neleidžia įsirengti centralizuoto vėdinimo, puiki išeitis gali būti decentralizuotas vėdinimas, kai vėdinimo įrenginiai, turintys panašias technines charakteristikas kaip ir centralizuoto vėdinimo buitiniai rekuperatoriai, įmontuojami gyvenamųjų patalpų lauko sienose.

Tokių rekuperatorių įrengimas būstuose, pastebi specialistas, gali būti įtrauktas į renovacijos projektą, kad vėliau nereikėtų gaišti laiko tokius darbus derinant su pastato administratoriumi, savininkais. Kita vertus, statybininkai iš karto gali padaryti ir rekuperatoriams būtinas skyles.

Toks sprendimas leidžia pasiekti efektyvų šilumos atgavimą, užtikrina oro kaitą, išsprendžia pelėsių ir langų rasojimo problemą. Tai ypač svarbu, nes apšiltintas, bet neturintis efektyvios vėdinimo sistemos pastatas tampa panašus į drėgną šiltnamį.

Kuo šiltesnis pastatas, tuo svarbesnis vėsinimas

Lietuvoje galima statyti tik A ir aukštesnės energinės klasės pastatus, tad vėsinimas tapo itin aktualus. Kaip pastebi B. Valma, neretai suabejojama, ar Lietuvos klimato sąlygomis tai gali turėti didesnės įtakos.

„A klasės pastatai yra labai sandarūs ir jeigu jų langai, ypač didesni, vitrininiai, orientuoti į pietvakarius, vakarus, patalpos smarkiai įkaista, tad vėsinimas tampa ypatingai aktualus. Dar daugiau ir ilgiau reikia vėsinimo, kai langai neuždengti specialiomis žaliuzėmis. Tokiu atveju mes siūlome sprendimą – vėsinimą sujungti su šildymo sistemomis, taip galima tą patį įrenginį naudoti ir šildymui, ir vėsinimui“, – sako bendrovės projektų vadovas.

Sujungus vėsinimą ir šildymą aktyvuojant konstrukcijas, nebereikia išorinių agregatų, kondicionierių, – užtikrinamas visiškas komfortas. Tai ypač aktualu biurų patalpose, kur dirba daug žmonių, nes kondicionieriai paprastai yra nesutarimų priežastimi, kai vieniems kyla diskomfortas dėl šalto oro srovių, o kitiems reikia daugiau vėsos, nes jų darbo vieta kiek toliau nuo kondicionieriaus. Sujungus šildymą su vėsinimu, paprastai nepatenkintų lieka ypač mažai, nes visoje patalpoje temperatūra būna tolygi ir komfortiška.

Eksploatavimas taip pat yra paprastas: praktiškai nereikia priežiūros, nes sistemą sudaro plastikiniai vamzdžiai, kuriais cirkuliuoja vanduo, tad nereikia keisti filtrų, pildyti įrenginių specialiomis dujomis, kitomis medžiagomis. Sistemos gali būti tiek paslėptos konstrukcijose, tiek ir atviros.

„Kalbant apie investicijas, labai svarbu teisingai suprasti, kad mes siūlome sistemas, kurios ir šildo, ir vėsina, todėl neteisinga jų kainos lyginti su tradicinės šildymo sistemos“, – pastebi B. Valma.

„TENKO Baltic“ ieško ir siūlo kompleksinius sprendimus, atsižvelgdama į užsakovo poreikius, nesvarbu, ar tai būtų individualus namas, viešbutis, biurų pastatas, renovuojamas daugiabutis.

Į ką turėtų atkreipti dėmesį individualių namų savininkai:

  • Nepagailėti lėšų sprendimams, kurie kuria puikią namų klimato kokybę. Ypač aukšta kokybė pasiekiama įdiegus kapiliarais klimatizuotas lubas, nes jos šildo ir vėsina. Klimatizuotos lubos šildymo atveju skleidžia šilumos bangas.
  • Kompleksiniai sprendimai, apimantys mechaninį vėdinimą, šildymą, vėsinimą ir šilumos gamybą, yra efektyvūs, eksploatacijos ir aptarnavimo sąnaudos yra minimalios, o pačios sistemos – ilgaamžės.
  • Jeigu nenorite „dirbti namui“, naudokite atsinaujinančią energiją

Ką naudinga žinoti didžiųjų pastatų savininkams:

  • Geras vidaus klimatas turėtų būti pirmoje vietoje, nes jis kuria pastatui pridėtinę vertę, tiek parduodant, tiek nuomojant.
  • Siekiant efektyvumo, būtinas kompleksiškas požiūris į visas sistemas, nes jose slypi galimybių ne tik gaminti šilumą ar vėsinti, bet ir pašildyti baseino vandenį, pasiūlyti kitų galimybių.
  • Naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, reikės mažiau išteklių, tausojama gamta, saugomas klimatas, o eksploatavimas bus pigesnis negu naudojant tradicinius šildymo būdus, šaltinius.
  • Siekiant didžiausio efektyvumo ir mažiausių sąnaudų, sykiu su specialistais reikia ieškoti optimaliausio ir patraukliausio sprendimo. Naudingiausia – projektavimo stadijoje.

Naudinga žinoti architektams:

  • Kalbant apie vidaus pastato sistemas, aktyvuotų konstrukcijų sprendimai puikiai dera prie architektūros.
  • Sprendimai yra ypatingai lankstūs, tad architektai turi laisvę įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus.
  • Sprendimai netrukdo kurti interjero, nes yra nematomi – integruoti į pastato konstrukcijas. 

Bendrovės „TENKO Baltic“ nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-05-15 08:50
Ties Ašigalio gatve Kaune statomas naujas viadukas per A1 magistralę pasiekė vieną svarbiausių projekto etapų – atlikti statinio apkrovų ir dinaminiai bandymai. Specialistai konstrukcijų patikrai pasitelkė šešis sunkvežimius, kurių bendras svoris viršijo 200 tonų. Naująjį transporto mazgą planuojama...
nuotrauka
2026-05-15 08:14
Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjęs veikti beveik 30 MW galios vėjo parkas tampa ne tik reikšmingu atsinaujinančios energetikos projektu Lietuvoje, bet ir pavyzdžiu, kaip energetikos sektoriuje vis didesnę reikšmę įgauna skaitmeniniai valdymo sprendimai. Projekte įdiegta lietuvių technolo...
nuotrauka
2026-05-13 11:02
Lietuva, plėtodama strateginį „Rail Baltica“ projektą, analizuoja Ispanijos geležinkelių infrastruktūros modelį ir kintamos vėžės technologinius sprendimus. Susisiekimo ministerijos bei LTG grupės delegacija Madride susitiko su geležinkelių infrastruktūros valdytoju „Adif“, traukinių gamybos bendrov...
nuotrauka
2026-05-13 10:55
Seimui priėmus specialųjį įstatymą dėl Kapčiamiesčio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įsteigimo, nuo gegužės pradžios oficialiai pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Turto savininkams jau siunčiami registruoti pranešimai, o Krašto apsaugos ministerija žada, ka...
nuotrauka
2026-05-12 15:32
Vilniuje, Santariškių žiedinėje sankryžoje prie Santaros klinikų, oficialiai atidaryta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, skirta donorų organų, pacientų ir skubios medicininės pagalbos logistikai. Naujoji infrastruktūra sustiprins šalies pasirengimą ekstremalioms situacijoms, užtikrins operatyvesn...
nuotrauka
2026-05-08 11:12
Pasibaigus dvejų metų gaminančių vartotojų apskaitos laikotarpiui paaiškėjo, kad dešimtys tūkstančių gyventojų ir verslų pagamino daugiau elektros energijos, nei realiai suvartojo. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, nepanaudotos energijos perteklių sukaupė apie 99 tūkst. gaminančių v...
nuotrauka
2026-05-07 11:12
Vilnius nuosekliai modernizuoja pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą, o šiemet pokyčiai ypač ryškūs palei Neries upę. Atnaujinami ir naujai projektuojami takai leis patogiau pasiekti rekreacines zonas, paplūdimius bei miesto centrą, o taip pat sumažins konfliktus tarp pėsčiųjų ir dviratininkų. Jau da...
nuotrauka
2026-05-06 14:25
Lietuvos elektros perdavimo sistemos tinklui prijungtas Anykščiuose įrengtas Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ baterijų parkas (BESS). Naujojo objekto galia siekia 25 MW, o talpa – 65 MWh. Tai pirmasis bendrovės energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse ir vienas pir...
nuotrauka
2026-05-06 09:22
Lietuvoje atnaujintas kelių techninis reglamentas atveria naujas galimybes sparčiau įgyvendinti valstybei svarbius infrastruktūros projektus. Nuo šiol tam tikrais atvejais inžinerinius tinklus leidžiama tiesti arčiau kelių ar net kelio juostoje – sprendimas, kuris jau taikomas viename prioritetinių ...
nuotrauka
2026-05-05 14:36
Vilnius stiprina atsparumą ekstremalioms liūtims – miesto paviršinių nuotekų infrastruktūrai modernizuoti skiriamos dešimčių milijonų eurų investicijos. UAB „Grinda“ šiemet į tinklų statybą investuos 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra suma pasieks 46 mln. eurų. Tikimasi, kad šie sprendimai reikšmi...
nuotrauka
2026-05-04 07:14
Po sudėtingos žiemos Lietuvos keliuose atsivėrusios išdaužos šiemet tvarkomos intensyviau nei įprastai. AB „Kelių priežiūra“ skelbia, kad valstybinės reikšmės keliuose jau sutvarkyta daugiau kaip 55 000 kv. m dangos pažeidimų – tai prilygsta maždaug aštuonioms standartinėms futbolo aikštėms. Darbai ...
nuotrauka
2026-04-30 13:39
Vilniuje įsibėgėja susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo darbai šalia Daugiafunkcio komplekso, todėl nuo gegužės 4 dienos vairuotojų laukia reikšmingi eismo pokyčiai Ukmergės ir Ozo gatvių transporto mazge. Ribojimai bus įvedami etapais ir kai kurie jų galios iki pat metų pabaigos. Miesto gyventoj...
nuotrauka
2026-04-28 14:27
Kaune įsibėgėja vieno svarbiausių pastarųjų metų infrastruktūros projektų statybos – greta Neries kylantis Brastos tiltas taps ilgiausiu pėsčiųjų ir dviratininkų tiltu per upę Lietuvoje. 302 metrų ilgio jungtis pagerins susisiekimą tarp Senamiesčio ir sparčiai augančios Vilijampolės, o jos perdangai...
nuotrauka
2026-04-24 10:39
Finansų ministerija kartu su Susisiekimo ministerija inicijuoja ilgalaikę programą, kuri viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu sieks iš esmės atnaujinti valstybinės reikšmės kelių tinklą. Projekte numatomas aktyvus tarptautinių finansų institucijų – Europos investicijų banko (EIB), ...
nuotrauka
2026-04-23 07:14
Širvintų rajono savivaldybė oficialiai išdavė statybos leidimą strategiškai svarbiam energetikos projektui – Jauniūnų dujų kompresorių stoties modernizavimui ir plėtrai. Projektą įgyvendina Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ kartu su energetikos infrastruktūros projektų plėtro...
nuotrauka
2026-04-23 06:44
Vyriausybė patvirtino strateginį sprendimą dėl europinės vėžės geležinkelio plėtros – patvirtintas „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius specialusis planas. Kartu nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras Kauno ir Jonavos rajonuose. Tai reikšmingas postūmis vienam svarbiausių infr...
nuotrauka
2026-04-20 13:53
Panevėžio rajone, Bliūdžių kaime, oficialiai pradėjo veikti didžiausias šiuo metu Lietuvoje privatus elektros energijos kaupiklių parkas „Aruno BESS“. Daugiau kaip 40 mln. eurų vertės projektui Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 5,7 mln. eurų subsidiją. Šis projektas laikomas reikšmingu...
nuotrauka
2026-04-15 10:14
Vilniuje tęsiamas vienas ryškiausių viešųjų erdvių projektų – pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Tvarkoma bus kairioji Neries krantinė tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Statybą leidžiantis dokumentas jau išduotas, o darbus planuoja...
nuotrauka
2026-04-09 13:56
Įsibėgėjant gatvių tvarkymo sezonui, Kaune startuoja vienas didesnių infrastruktūros projektų – pradedamas kapitalinis Šilainių plento remontas. Nuo balandžio 13 dienos uždaroma beveik kilometro ilgio atkarpa tarp Baltų prospekto ir Alytaus gatvės, o eismo ribojimai paveiks tiek vairuotojus, tiek vi...
nuotrauka
2026-04-09 11:20
Lietuva imasi spręsti vieną didžiausių investicinės aplinkos problemų – elektros tinklų pajėgumų trūkumą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) paskirstys 16,6 mln. eurų savivaldybėms, siekdama užtikrinti spartesnę infrastruktūros plėtrą ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo investicijoms.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra

nuotrauka

Kaip 100 m² balą paversti 20-čia stovėjimo vietų: paslaptis slypi po žeme

Tradicinės nuotekų sistemos nebespėja susidoroti su momentinėmis liūčių apkrovomis, todėl miestų gatvės ir sklypai vis dažniau virsta ežerais. Pagrindinė šiandienos inžinerijos žinia – lieta...