2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 21:45
Reklama  |  facebook

Koronavirusas ne tik silpnina, bet ir stiprina? 5 pamokos gerovės valstybei

2020-03-05 10:29
Dauguma šiuolaikinių mokslininkų sutinka – globalizacija atnešė fundamentalius erdvės, atstumų, laiko ir socialinio būvio pokyčius, ženkliai paveikusius ir žmonių veiklą, ir santykius. Spartus technologijų ir komunikacijų vystymas panaikino geografinio nuotolio poveikį žmonių bendravimui ir pasaulio įvykiams. Globalizacija įvairių regionų bendruomenes tarsi suartino, sujungė, taip susiedama tarpusavio priklausomybės saitais.
nuotrauka
Rytis KRUŠINSKAS, KTU Senato pirmininkas, Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorius


Minimos įmonės
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,
Europos parlamentas, informuodamas piliečius, teigia, kad globalizacija sukuria didelį potencialą gerovės ir darbo vietų kūrimui. Būtent dėl jos Europa galinti didžiuotis svaria pozicija pasaulio prekyboje, didesnėmis užimtumo galimybėmis ir teikiama nauda savo gyventojams.

Kita vertus, tas pats EP šaltinis perspėja – globalizacija taip pat kelianti iššūkių! Pastarąjį mėnesį to mums priminti nebereikia – staiga itin tolima buvusi Kinija ir pasklidęs virusas iki Lietuvos priarėjo žaibo greičiu.

Paskutiniųjų savaičių įvykiai parodė ne tik globalizmo entuziastų eksponuojamus gražiuosius proceso aspektus. Staiga ekonomikos pasaulyje įprastai pozityviai vertinti globalizacijos požymiai – žmonių ir prekių judėjimas, galimybė be didesnių suvaržymų įsigyti prekes beveik iš viso pasaulio bei keliauti į daugumą pasaulio šalių – apniuko ir parodė savo tamsiąsias puses.

Kasdien tampa vis akivaizdžiau, kad koronavirusas, specialistų pakrikštytas COVID-19, veikia ne tik atskirų individų sveikatos būklę. Kartu šios lyg uraganas įsismarkavusios ligos atvejis jau netolimoje ateityje turbūt leis diagnozuoti atskirų valstybių socioekonominės sveikatos būklę ir nustatyti, kiek panašioms situacijoms yra pasirengę ir verslas, ir visuomenė, ir valstybė.

Kitaip tariant, koronavirusas parodo ir dar kurį laiką rodys, kiek stipri yra mūsų visų branda, savimonė ir sutelktis, kas pirmiausia sudaro gerovės valstybės pamatą.

Ekonomine finansine prasme, viruso padarinius įmonės jau dabar jaučia savo kailiu: vienoms poveikis reiškiasi per sutrikusias tiekimo grandines, kitoms – per laiku negaunamas žaliavas ar komplektuojančius gaminius, trečioms stringa produktų gamybos procesai. Ir tai vyksta ne tik pačioje Kinijoje, tačiau ir tose šalyse, kurios turi verslo sąsajų su Kinija. Keblesnis klausimas: kas jų neturi, kai ši šalis rikiuojasi stambiausių tarptautinės prekybos banginių trejetuke? 

Tačiau, jeigu nagrinėtume tik Lietuvos – Kinijos užsienio prekybos duomenis, pamatytume, kad per pastaruosius 5 metus pagal užsienio prekybos rodiklius Kinija rikiavosi apatinėje 20-tuko dalyje, užimdama 17 – 19 pozicijas. Pagal importo dalį viso Lietuvos importo apimtyje, importas iš Kinijos tesudarė 2,6-2,8 % (12 – 14 pozicijos šalių, iš kurių importuoja Lietuva, sąraše). O pagal eksporto dalį 1 proc. riba viso Lietuvos eksporto apimtyje buvo viršyta tik paskutiniaisiais metais (25 pozicija tarp šalių į kurias eksportuojama iš Lietuvos).

Visgi, nors skaičiai yra sąlyginai nedideli, tačiau iki galo negalime žinoti užsienio prekybos mąsto, kuris apima Kinijos ryšius su kitomis Lietuvos prekybos partnerėmis. Todėl gali kilti klausimai – ką daryti įmonėms, kad nepatirtų dar daugiau nuostolių?

Klasikinės teorijos geriausiu receptu šiai rizikai vengti įvardina diversifikaciją – rizikos išskaidymą, pavyzdžiui, perkant prekes ar žaliavas iš skirtingų šalių tiekėjų. Kitas kelias – palaukti, kol procesai atsistatys į savo vietas ir gyvenimas grįš į savo įprastas vėžes. 

Ar užteks tam prognozuojamų pusės metų, ar reikės bent pusantrų metų? Kol kas dar anksti pasakyti. Tačiau bet kuriuo atveju, įmonėms tai kainuos. Kaip, kiek, kodėl? Sutrikimai ir iš to atsirandantys padariniai irgi aiškūs: neįvykdyti laiku užsakymai ir negautos pajamos, brangesnės žaliavos ar komplektuojantys gaminiai, o tada – kainų augimas ar mažesnis veiklos pelningumas. Darbuotojams tai gali lemti mažesnius atlyginimus, priverstines pastovas, neramumą dėl darbo vietų. Vis dėlto, bus tokių, kuriems virusas atneš ne nuostolius, o naudą: vienus džiugins atsivėrusios naujos galimybės rinkose, kitus – nauji užsakymai, trečius – didesnis našumas, o kartu ir atlyginimų augimas.

Valstybė, kaip visuma, savo ruožtu vienaip ar kitaip išgyvens, nes gerovės kūrimas nėra tik vienos iš susijusių šalių funkcija ar pareiga. Tikėtina, kad ekonominio augimo tempai sulėtės. Galbūt net daugumoje pasaulio šalių, nepriklausomai nuo COVID-19 paplitimo ir atvejų skaičiaus. Esu tikras – jau po neilgo laiko visi rodikliai bus suskaičiuoti, įvertinti, pakomentuoti.

Tačiau šį kartą akcentą norėčiau dėti kitoje vietoje. Užuot kėlęs klausimą, kokie bus ekonominiai ar finansiniai padariniai, aš labiau siūlyčiau klausti: o vis dėlto kokias pamokas pasaulis išmoks iš šio viruso?

Akivaizdu, kad jau dabar galime apčiuopti pagrindinius nevienareikšmius klausimus, į kuriuos vieni jau dabar ieško atsakymų ir konkrečių sprendimų, o šiek tiek atsiliekantys – dar tik imasi diskutuoti.

1. Koks iš tiesų dėmesys valstybėje ir visuomenėje yra skiriamas ligų prevencijai ir brangiausiam žmogaus turtui – sveikatai?
2. Kiek valstybėje iš tiesų kainuoja ekonominės priklausomybė ir ekonominės laisvė (nepriklausomybė) tiems sektoriams, kurie susiję su gamyba?
3. Kokį efektą sukuria žmogaus judumo po pasaulį galimybės ir kaip tai daro įtaką globalaus turizmo sektoriaus veiklai?
4. Kaip pasiekti tikslios, koncentruotos ir vykstančios laiku komunikacijos, kad būtų suvaldyta visuomenės panika?
5. Kaip kritinėse situacijose išlaikyti ar net sustiprinti pasitikėjimą valstybe, verslu, aplinkiniais žmonėmis?

Viena aišku: finansine prasme – tai kainuos. Laiko požiūriu – užtruks. Abejonių ir nepasitikėjimo – pridės. Bet jeigu visi dės pastangas, spręsdami iškilusius iššūkius, o nesistengs papildomai uždirbti ar pasiduoti panikai – rytoj mes būsime stipresni. Kiekvienas atskirai ir visi kartu.

Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2024-03-27 13:19
Lietuvoje nėra įrengta pakankamai slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių, kurie karinių veiksmų atveju, vykstant apšaudymams iš oro raketomis, dronais, aviacinėmis bombomis ar įsiplieskus mūšiams miesto teritorijoje, padėtų išvengti civilių gyventojų aukų.
nuotrauka
2024-03-25 15:59
Parduotų būstų skaičius žiemą toliau mažėjo, naujos statybos būstų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė labiau nei senos statybos būstų. Kitaip nei pardavimų skaičius, baigtų statyti būstų skaičius 2023 m. buvo arti istorinių aukštumų. Tačiau, žvelgiant į ateitį, nusimato gerokai ...
nuotrauka
2024-03-22 14:40
Nors nustebino ekonomikos augimas, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau tai nebūtinai gera žinia nekilnojamojo turto (NT) rinkoms, nes spartesnis augimas paankstino palūkanų normų mažinimo lūkesčius, teigia „Swedbank" grupės vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. NT rinkos tendencijos, ga...
nuotrauka
2024-03-20 11:15
Energetikos transformacija nebesiblaško tik planavime – ji akivaizdžiai vyksta. Jos sėkmę lemia gebėjimas stiprinti energetinės sistemos saugumą, tvarumą ir atsparumą įvairiems iššūkiams, nuo klimato kaitos iki geopolitinių įtampų. Tačiau, nepaisant aiškių tikslų, kelios pagrindinės problemos trukdo...
nuotrauka
2024-03-19 12:05
Kokie 2024 metais bus mūsų (namų ūkių) akimis: ko tikimės ir dėl ko nerimaujame? Ko viliasi darbdaviai ir su kokiais iššūkiais tikisi susidurti 2024 metais? Kokie 2024 metais yra prognozuojami Lietuvos mastu? Reikėtų sunerimti ar galime šiek tiek atsipūsti? 2024 metų Lietuvos paveikslą apžvelkime iš...
nuotrauka
2024-03-18 13:44
Darbo teisės nuostatos numato skirtingas atostogų rūšis – tam tikriems darbuotojams atostogų trukmė nustatoma ilgesnė, palyginti su įprastos trukmės kasmetinėmis atostogomis. Atsižvelgiant į aplinkybes, darbuotojams gali būti suteikiamos ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos, pailgintos atostogos ar...
nuotrauka
2024-03-18 13:28
Nors dauguma yra girdėję apie paramą būstui įsigyti Lietuvoje, tačiau ne visi galintys ja pasinaudoti žino, kam ji taikoma ir kaip ja pasinaudoti, nors parama gali sudaryti net beveik trečdalį būsto įsigijimo sumos. Apie dažniausiai naudojamas finansinės paskatos programas būstui įsigyti pasakoja „L...
nuotrauka
2024-03-14 14:15
Pastaraisiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kėlė sąmyšį tarp verslo atstovų. Mokesčių inspektoriai nepagrįstai neleisdavo kai kuriais atvejais įmonių grupėms perduoti mokestinių nuostolių tarp savo grupės bendrovių. 2023 m. pabaiga atnešė džiugių pokyčių – Lietuvos vyriausiasis adminis...
nuotrauka
2024-03-07 20:20
Lietuvos architektų rūmų (LAR) Taryba, aptarusi profesinėje bendruomenėje kilusias diskusijas dėl š. m. vasario 12 dieną vienasmeniškai Vilniaus miesto savivaldybės mero pasirašyto potvarkio, kuriuo patvirtintos Papildomų medžių apsaugos priemonių taikymo rekomendacijos, nutarė kreiptis į Seimo kont...
nuotrauka
2024-03-06 16:52
Pastatai prisideda prie 39 % viso pasaulio CO2 emisijų ir yra įvardinami kaip didžiausi išteklių vartotojai ir teršėjai. Pasaulio Ekonomikos forumo ataskaitoje (PEFA) minima, kad šiuo metu, kiekvieną savaitę, pastatoma tiek pastatų, kad prilygtų Paryžiaus miestui ir mažiau nei 1% iš jų atliekamas CO...
nuotrauka
2024-03-05 09:38
Būsto paskolos pasiėmimas ir nuosavų namų įsigijimas – reikšmingas žingsnis žmogaus gyvenime, tačiau žengiant jį pirmą kartą rizikuojama padaryti nemalonių klaidų. Ko reikėtų vengti kreipiantis dėl būsto paskolos, pasakoja Edvinas Jurevičius, „Luminor" banko mažmeninės bankininkystės vadovas.
nuotrauka
2024-03-01 15:51
Vasario mėnuo buvo stabiliai aktyvus Vilniuje ir Kaune: šiuose miestuose rezultatas, nors ir kiek mažesnis nei sausį, buvo geresnis nei vasarį prieš metus. Klaipėdoje susiklostė lygiai priešinga situacija. Euribor 6 mėn. trukmės palūkanų normai šiais metais užsispyrusiai balansuojant ties 3,8–3,95 p...
nuotrauka
2024-02-26 09:27
Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nurodomos keturios pagrindinės priežastys.
nuotrauka
2024-02-21 15:12
Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) didžiajai daliai visuomenės yra terra incognita – kažkur girdėta, bet niekad nečiupinėta. Ir nekeista – iki šiol jie didžiąja dalimi buvo taikomi daliai didžiųjų įmonių kaip kovos su klimato kaita priemonė. Tačiau žaidimo taisyklės keičiasi – vos po poros metų net ...
nuotrauka
2024-02-21 08:50
Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdaviai privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais atvejais yra draudžiama tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, seksualinis priekabi...
nuotrauka
2024-02-20 12:03
Pirmojo būsto įsigijimas – dažnai labai maloni, bet ir varginanti patirtis. Jei būstas perkamas su paskola, tai tampa kur kas ilgesniu ir sudėtingesniu procesu. Kadangi namai – nepigus pirkinys, labai svarbu žinoti keletą taisyklių, kurių laikantis mažėja tikimybė nusipirkti ne tai, ko iš tikrųjų no...
nuotrauka
2024-02-15 12:44
Kiekvienas žmogus nuosavybės teise gali įgyti norimus daiktus: perkame butą, automobilio stovėjimo vietą ar kitą nekilnojamąjį turtą, o nuosavybės teisės forma būna nurodyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį. Tačiau nuosavybės teisė, priklausomai nuo situacijos, gali turėti tam tikrų išimčių, kuria...
nuotrauka
2024-02-09 09:43
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Almantas Stankūnas kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir administracijos direktorių Adomą Bužinską, reikalaudamas informacijos apie sustabdytų statybos darbų, sutarties kainos indeksavimo ir statybos darbų pabaigimo termino nukėlimo teisėtumą.
nuotrauka
2024-02-08 19:53
Vadovaujantis Darbo kodekso 112–113 str., darbuotojas turi dirbti pagal darbo sutartyje sulygtą darbo laiko normą ir režimą. VDI atkreipia dėmesį, kad darbo laiko norma nustato, kiek valandų darbuotojas privalo dirbti per apskaitinį laikotarpį, pvz., savaitę, o darbo laiko režimas lemia, kaip šios v...
nuotrauka
2024-02-01 09:37
Darbo kodekse numatoma, kad kiekvienam darbuotojui turi būti suteiktos ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra ma...

Statybunaujienos.lt » Komentaras