Nematau, kad betono ir gelžbetonio pramonėje įvyktų kokie nors staigūs ir netikėti pokyčiai, ypač Lietuvoje. Pasaulyje stebima tendencija ieškoti efektyvių, naujų medžiagų. Kaip pavyzdžiui, yra hibridiniai automobiliai, hibridinės medžiagos. Taigi naujovės gimsta komponuojant. Tai galima pritaikyti ir betono pramonėje: betonas ir kokie nors fotovoltiniai elementai, betonas ir šiluma, betonas ir kokia nors lankstumą, tamprumą reguliuojanti medžiaga. Apie tokias perspektyvas kalba ir Lietuvos mokslininkai. O pasaulis jau imasi ultraatsparaus betono, kuris atstoja ir net viršija plieninių konstrukcijų efektyvumą: plačiau pritaikomas, ilgaamžis.

Ar didelės būtų sąnaudos perginkluoti technologiškai betono ir gelžbetonio pramonę, pereiti prie robotizacijos? 

Technologijos pinga – ir robotai, ir 3 D spausdintuvai. Daug ką galima ir patiems pasidaryti. Lietuviai labai puikiai programuoja ir automatizuoja. Aš pats esu sukūręs ne vieną tokį technologinį procesą, todėl žinau, kad tai nėra taip baisu ar sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Kai pradedi daryti, tai randi ir priemonių tam projektui įgyvendinti.

Mes (S. Pakarklio individuali įmonė ir bendrovė „Sausta“, red. past.) robotizavimui esame pasirengę ir daugelį išmaniųjų technologijų jau įdiegėme į betono gamybą. Tik kad dar nėra tokio didelio robotizavimo poreikio: puikiai verčiamės su esamais darbuotojais. Bet, esu įsitikinęs, jeigu rinkoje įvyks kokie pokyčiai, padarysime, pamatysite, kaip greitai viskas pasikeis.