Vartotojas VERT nurodė, kaip rašoma VERT pranešime, kad iki jo ir įmonės sudarytos elektros energijos tiekimo sutarties galiojimo pabaigos nei įmonė, nei vartotojas neinformavo, jog neketina pratęsti sutarties. Vartotojas manė, kad laikantis sutartyje numatytos tvarkos dėl sutarties pratęsimo ši bus pratęsta automatiškai, tačiau sutartis buvo nutraukta, o vartotojo objektas buvo perduotas į garantinį tiekimą. Vartotojas kreipėsi į įmonę dėl susidariusios situacijos. Abi šalys susitarė dėl naujos trumpalaikės sutarties. Jai pasibaigus, vartotojas pageidauja, kad būtų pratęsta pirmoji sutartis.

Išnagrinėjusi ginčo aplinkybes VERT nustatė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą įmonei ne vėliau nei prieš 30 kalendorinių dienų iki elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos neinformavus vartotojo apie tai, kad įmonė neketina pratęsti sutarties, ji turėjo būti laikoma pratęsta tomis pačiomis sąlygomis bei tam pačiam elektros energijos pardavimo laikotarpiui. Tačiau vartotojui ir įmonei sudarius naują elektros energijos pirkimo‒pardavimo sutartį, kurioje numatytas naujas elektros energijos pirkimo laikotarpis, pirmoji sutartis nustojo galioti. Todėl nėra pagrindo laikyti, rašoma pranešime, kad remiantis nebegaliojančios sutarties nuostatomis bei galiojant naujai sudarytai sutarčiai gali būti pratęstas elektros energijos pirkimo laikotarpis nebegaliojančioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminui.