Nors kvartalo jungtys suprojektuotos ir galvojant apie vairuotojų poreikius, „Matau Kauną" pagrindinis moderatorius, urbanistas Tadas Jonauskis pasakoja – didžiausiais rajono prioritetas yra vystyti naujakuriams saugias, žalias ir alternatyviam transportui draugiškas erdves.

Siekė laisvės ir kokybės

Ryškiais urbanistiniais pokyčiais gyvenantis Kauno Aleksoto rajonas aktyviai ruošiasi tapti verslo, inovacijų ir kultūros slėniu. Šiame sparčiai besivystančiame miesto rajone šiandien suplanuoti svarbūs laikinosios sostinės projektai. Aleksote iškils Inovacijų pramonės parkas, M. K. Čiurlionio koncertų salė, kiti viešosios ir komercinės paskirties objektai.

Tačiau dar visai neseniai ši Kauno dalis buvo atiduota industrijai bei pramonei. Todėl tvaraus judumo poreikiai tokioje aplinkoje nesvarstyti. Patogiai pėsčiomis ar dviračiais keliauti po Aleksotą galimybių nebuvo, tačiau dabar, sako T. Jonauskis, situacija kardinaliai keičiasi.

„Projektuodami „Matau Kauną“ kvartalą, išsikėlėme tikslą sukurti žalią, tvarų, bendruomenėms skirtą rajoną. Drauge užsibrėžėme neretai tik automobiliams skirtas erdves grąžinti pėstiesiems. Naujasis kvartalas kyla miesto centre, jį supa visas pagrindinis Kauno funkcionalumas. Pastarąjį be automobilio galima lengvai pasiekti vos per keletą minučių. Tad kodėl nesėsti ant dviračio ar neišeiti pėsčiomis?“ – klausia urbanistas.

„YIT Lietuva“ nuotr.

Norėdami paskatinti naujakurius tai padaryti, projekto autoriai daug dėmesio skyrė tvarioms kvartalo jungtims. Anot T. Jonauskio, buvo suprojektuotas viešųjų erdvių tinklas, kurio prioritetais tapo bemotoris transportas bei judėjimas pėsčiomis.

Kvartalo „Matau Kauną“ ramios gatvelės rajono viduje užtikrina saugią aplinką vaikščioti, vaikams važinėti dviračiais. „Jos jungia skirtingo charakterio viešąsias erdves, per kurias patogu judėti senamiesčio link. Kvartalą norėjome kurti kuo saugesnį, kad vaikai čia galėtų bėgioti laisvai, o pėsčiųjų gyvenimo kokybė būtų tikrai aukšta“, – sako pašnekovas.

Priešpriešos išvengė

Galvodami apie pėsčiųjų, dviratininkų bei kitą bemotorį transportą besirenkančiųjų poreikius, projekto autoriai nepamiršo ir vairuotojų. Pasak T. Jonauskio, projektuojant visą kvartalo teritoriją, pasitelkti specialistai, kurie suskaičiavo būsimą automobilių srautą ir padėjo įvertinti didžiausius iššūkius.

„Šie duomenys leido sukurti apgalvotą gatvių dizainą, pasirinkti reikiamus parametrus. Taip išvystėme gatvių hierarchiją – pagrindines ir šalutines jungtis, bei tas, kurios skirtos tik pėstiesiems. Automobilių stovėjimo vietas numatėme požeminėse aikštelėse. O įvažiavimus į jas orientavome pagrindinių gatvių link. Todėl atsirado galimybė sukurti kitas jungtis, kurios yra saugios ir su minimaliu automobilių eismu“, – teigia T. Jonauskis.

Jis priduria – taip išvengta priešpriešos su vairuotojais. Tai padaryti, anot T. Jonauskio, būtina, nes sukurti kvartalą visiškai be automobilių šiandien būtų utopiškas planas.

„Juolab, kad projekto lokacija yra labai gera miesto atžvilgiu. Todėl natūralu, jog kvartalas jungiasi su pagrindinėmis Kauno gatvėmis – Veiverių gatve bei Europos prospektu per naujai statomą Svirbygalos gatvę. Išnaudodami šį lokacinį patogumą, apgalvojome tiek transporto judėjimą, tiek automobilių stovėjimo vietas. Jos bus pagrindinėse rajono gatvėse, pastarųjų lygyje. Taip bus sudaromos sąlygos atvykti trumpam ar sutalpinti svečių automobilius. Visos šios priemonės leidžia sukurti miestietišką, skirtingiems judėjimo būdams pritaikytą, netranzitinę kvartalo gatvę“, – pasakoja urbanistas.

Laukia ryškūs pokyčiai

Tai, kad Kauno centre būtina plėtoti tvarias, aplinkai draugiškas judumo jungtis, rodo ir miesto savivaldybės užmojai. Šiuo metu projekto „Matau Kauną“ lopšys – Aleksoto rajonas – ruošiasi Kėdainių tilto statyboms.

Jis suteiks galimybę vairuotojams iš šios miesto vietos lengviau patekti link Šilainių bei autostrados, taip išvengiant senamiesčio kirtimo. Be to, anot T. Jonauskio, planuojamas statinys sumažins automobilių eismą Kauno centre, užtikrins daugiau erdvių pėstiesiems, pagerins mikroklimato, užterštumo bei triukšmo rodiklius.

„YIT Lietuva“ nuotr.

„Taip pat naujasis pėsčiųjų tiltas per Nemuną sukurs ypač patogias sąlygas greitai pasiekti Senamiestį bei Naujamiestį pėsčiomis ar dviračiu. Tokiu būdu drastiškai priartės miesto centras. O nuvykimas į Nemuno salą ar Laisvės alėją bus tik keliolikos minučių klausimas. Visi šie pokyčiai yra Europos miestų žaliojo kurso dalis. Siekiama, kad iki 2050-ųjų, mažinant neigiamą poveikį klimatui, nauji projektai diegtų priemones, keičiančias būsimųjų gyventojų įpročius. Todėl mes norime kurti aplinką, kurioje įsikūrę žmonės mėgautųsi ir vertintų suteikimą kokybę gyventi tvariai“, – pažymi T. Jonauskis.