Byloje nustatyta, rašoma Aukščiausiojo Teismo pranešime, kad atsakovės organizuotame Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro statybos darbų viešajame pirkime, laimėtoja pripažinus ūkio subjektų grupę, susidedančią iš jungtinės veiklos sutarties partnerių ieškovių ir pagrindinės partnerės UAB „Active Construction Management“ (buvęs pavadinimas – UAB „Irdaiva“), 2017 m. birželio 5 d. buvo sudaryta Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro statybos darbų sutartis (Rangos sutartis). Savivaldybė 2020 m. sausio 22 d. raštu informavo ieškoves apie Rangos sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo: objekto (statybvietės) neprižiūrėjimo, naujo rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo ir galiojančio rangovės civilinės atsakomybės draudimo nepateikimo, darbų grafiko nesilaikymo, darbų nevykdymo. Taip pat atsakovė nurodė, kad, ieškovėms nevykdant sutarties, nepašalinus esminių sutarties pažeidimų, imsis veiksmų dėl ieškovių įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė dvi nutartis

Įmonės teisme įrodinėjo, kad Vilniaus savivaldybės administracijos sprendimas vienašališkai nutraukti Rangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo neteisėtas, teigė, kad Rangos sutartis turi būti laikoma pasibaigusia dėl pačios savivaldybės kaltės. Taip pat ieškovės ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą įtraukti visas ieškoves (partneres) į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, teigdamos, jog iki sutarties nutraukimo visus darbus atliko tik pagrindinė partnerė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė dvi nutartis.

Pirmąja daline nutartimi kasacinis teismas pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisėtai vienašališkai nutraukė viešojo darbų pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo.

Antrąja nutartimi kasacinis teismas dėl LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, susijusių su tiekėjų įrašymu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, atitikties Europos Sąjungos (ES) teisei kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (Teisingumo Teismas), kad šis pateiktų bylai reikšmingų ES teisės normų aiškinimą.

Negalima ūkio subjektų grupės narių automatiškai įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą

Kreipdamasis į Teisingumo Teismą kasacinis teismas išreiškė abejones dėl nacionalinio viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, pagal kurį ūkio subjektų įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra ne atskiras perkančiosios organizacijos sprendimas, o kito sprendimo vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį teisinis padarinys, kuris lemia automatinį visų ūkio subjektų grupės narių įrašymą Nepatikimų tiekėjų sąrašą, taikymo praktikos atitikties ES teisei.

Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje gautus Teisingumo Teismo išaiškinimus, kasacinis teismas nurodė, kad, perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus pirkimo sutartį dėl tiekėjo, kurį sudaro ūkio subjektų grupė, atlikto esminio pirkimo sutarties pažeidimo, negalimas ūkio subjektų grupės narių automatinis įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Prieš įtraukiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ūkio subjektų grupės narius turi būti atliktas individualus kiekvieno grupės nario elgesio vertinimas, sudarant galimybę kiekvienam nariui pateikti paaiškinimus, įrodymus, pagrindžiančius, kad ne dėl jo elgesio buvo padarytas sutarties esminis pažeidimas, kuris nulėmė teisėtą perkančiosios organizacijos spendimą nutraukti pirkimo sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nacionalinis teisinis reguliavimas, įtvirtinantis automatinį tiekėją sudarančių ūkio subjektų grupės narių (šiuo atveju – jungtinės veiklos partnerių) įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neatitinka ES teisinio reguliavimo. Po prejudicinio sprendimo susiklosčiusi situacija lemia būtinybę sprendžiant šalių ginčą taikyti Europos Sąjungos teisės viršenybės principą, kuris reiškia, jog nacionalinis teismas negali taikyti nacionalinės teisės nuostatos, prieštaraujančios Sąjungos teisės nuostatai.

Kadangi savivaldybė, spręsdama dėl ieškovių įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neatliko individualaus kiekvienos partnerės veiksmų vertinimo, kasacinis teismas nusprendė įpareigoti savivaldybę šį klausimą spręsti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.