Lazdynų baseino byla. Teismas nusprendė, kad įmonės į Nepatikimų tiekėjų sąrašą įtrauktos neteisėtai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė dvi nutartis
Įmonės teisme įrodinėjo, kad Vilniaus savivaldybės administracijos sprendimas vienašališkai nutraukti Rangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo neteisėtas, teigė, kad Rangos sutartis turi būti laikoma pasibaigusia dėl pačios savivaldybės kaltės. Taip pat ieškovės ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą įtraukti visas ieškoves (partneres) į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, teigdamos, jog iki sutarties nutraukimo visus darbus atliko tik pagrindinė partnerė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė dvi nutartis.
Pirmąja daline nutartimi kasacinis teismas pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisėtai vienašališkai nutraukė viešojo darbų pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo.
Antrąja nutartimi kasacinis teismas dėl LR viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, susijusių su tiekėjų įrašymu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, atitikties Europos Sąjungos (ES) teisei kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (Teisingumo Teismas), kad šis pateiktų bylai reikšmingų ES teisės normų aiškinimą.
Negalima ūkio subjektų grupės narių automatiškai įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą
Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje gautus Teisingumo Teismo išaiškinimus, kasacinis teismas nurodė, kad, perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus pirkimo sutartį dėl tiekėjo, kurį sudaro ūkio subjektų grupė, atlikto esminio pirkimo sutarties pažeidimo, negalimas ūkio subjektų grupės narių automatinis įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Prieš įtraukiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ūkio subjektų grupės narius turi būti atliktas individualus kiekvieno grupės nario elgesio vertinimas, sudarant galimybę kiekvienam nariui pateikti paaiškinimus, įrodymus, pagrindžiančius, kad ne dėl jo elgesio buvo padarytas sutarties esminis pažeidimas, kuris nulėmė teisėtą perkančiosios organizacijos spendimą nutraukti pirkimo sutartį.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nacionalinis teisinis reguliavimas, įtvirtinantis automatinį tiekėją sudarančių ūkio subjektų grupės narių (šiuo atveju – jungtinės veiklos partnerių) įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neatitinka ES teisinio reguliavimo. Po prejudicinio sprendimo susiklosčiusi situacija lemia būtinybę sprendžiant šalių ginčą taikyti Europos Sąjungos teisės viršenybės principą, kuris reiškia, jog nacionalinis teismas negali taikyti nacionalinės teisės nuostatos, prieštaraujančios Sąjungos teisės nuostatai.
Kadangi savivaldybė, spręsdama dėl ieškovių įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neatliko individualaus kiekvienos partnerės veiksmų vertinimo, kasacinis teismas nusprendė įpareigoti savivaldybę šį klausimą spręsti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.