Suomijos patirtis – orientyras Lietuvos civilinės saugos sistemai

Suomija turi ilgametę ir nuosekliai vystytą civilinės saugos sistemą, todėl jos praktika dažnai laikoma pavyzdžiu kitoms valstybėms. Lietuvos vidaus reikalų ministras pabrėžė, kad stiprinant nacionalinę sistemą svarbu ne tik investuoti į infrastruktūrą, bet ir užtikrinti aiškų atsakomybių pasiskirstymą bei sklandų visų institucijų bendradarbiavimą.

Pasak ministro, Lietuva siekia, kad priedangos būtų tinkamai įrengtos, parengtos naudoti ir integruotos į bendrą civilinės saugos struktūrą. Konstruktyvus dialogas su Suomijos atstovais leidžia geriau suprasti skirtingus organizacinius modelius ir įvertinti, kokios praktikos galėtų būti pritaikytos Lietuvos sąlygomis.

Susitikimo metu taip pat aptarta, kaip Suomijoje organizuojama priedangų aktyvacija ekstremalių situacijų metu, kaip užtikrinamas jų techninis veikimas, aprūpinimas ir visuomenės pasirengimas naudotis šiomis saugumo infrastruktūros priemonėmis.

Priedangų tinklo plėtra Lietuvoje

Lietuvoje šiuo metu vykdoma aktyvi priedangų infrastruktūros plėtra ir modernizavimas. Šalyje modernizuojamos 385 priedangos, o iki 2030 metų planuojama turėti ne mažiau kaip 1 900 modernizuotų ir gyventojų apsaugai pritaikytų objektų.

Svarbus žingsnis šiam tikslui pasiekti – Europos Sąjungos finansavimo pritraukimas. 2025 metų gruodžio 18 dieną Europos Komisijai oficialiai pateiktas ES fondų investicijų programos keitimo projektas. Tai sudaro galimybes priedangų įrengimui ir modernizavimui panaudoti 52 milijonus eurų ES investicijų. Šios lėšos leidžia Lietuvai kelti dar ambicingesnius civilinės saugos sistemos plėtros tikslus.

Šiuo metu Lietuvoje yra parinktos 6 513 priedangos, kuriose prireikus galėtų slėptis apie 1,6 milijono gyventojų – tai sudaro maždaug 56 procentus šalies gyventojų. Priedangų tinklas sparčiai plečiamas: vien per 2025 metus jų skaičius padidėjo daugiau nei šimtu, o lyginant su 2023 metais, priedangų skaičius šalyje padvigubėjo.

Vidaus tarnybų pajėgumų stiprinimas

Susitikime taip pat aptarti vidaus tarnybų pareigūnų pajėgumų stiprinimo ir personalo komplektavimo klausimai. Lietuva, kaip ir daugelis Europos Sąjungos valstybių, susiduria su iššūkiais pritraukiant ir išlaikant policijos pareigūnus tarnyboje.

Dėl šios priežasties domėtasi Suomijos taikomomis finansinėmis ir nefinansinėmis motyvavimo priemonėmis, socialinėmis garantijomis bei vidaus saugumo finansavimo modeliais. Taip pat aptarta, kaip vidaus saugumo finansavimas siejamas su platesne nacionalinio saugumo politika ir valstybės pasirengimu įvairioms krizėms.