"Šiuo metu visoje šalyje esama beveik 39 tūkst. žemės ūkio paskirties žemės sklypų, turinčių apleistų žemės ūkio naudmenų plotų. Bendrai šie žemės sklypai užima 257 tūkst. hektarų plotą, tačiau apleistos žemės plotas juose sudaro 20,4 tūkst. ha, arba 0,3 proc. viso šalies ploto. Palyginti su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis sumažėjo 11 proc., o žemės sklypuose apleistos žemės plotas - net 16 procentų", - Registrų centro pranešime cituojama Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė.

Iš viso Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre šiuo metu yra įregistruota beveik 2,5 mln. sklypų, užimančių 5,9 mln. ha plotą.

Naujausia Žemės ūkio duomenų centro paruošta informacija apie apleistus žemės ūkio naudmenų plotus registruotuose sklypuose skelbiama Registrų centro sukurtoje ir tvarkomoje interaktyvioje atvirų duomenų platformoje REGIA.

Daugiausiai apleistos žemės - Vilniaus, Molėtų ir Zarasų rajonuose

Daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų vis dar yra Vilniaus rajono savivaldybėje - 3,3 tūkst. sklypų, kuriuose suskaičiuota apie 1,8 tūkst. ha apleistos žemės. Kaip ir pernai, nemažai tokių sklypų aptinkama Molėtų (3 tūkst. sklypų su 1,7 tūkst. ha apleistos žemės), Zarasų (2,3 tūkst. sklypų, 1,5 tūkst. ha apleistos žemės), Utenos (2,1 tūkst. sklypų, 1 tūkst. ha apleistos žemės) ir Trakų (2 tūkst. sklypų, 0,9 tūkst. ha apleistos žemės) rajonuose.

Kiek kitaip duomenys pasiskirstę lyginant savivaldybėse registruotų žemės ūkio naudmenų ir apleistų žemės ūkio naudmenų santykį - daugiausia tokių plotų Zarasų rajono savivaldybėje (3,3 proc.), Molėtų rajono savivaldybėje (2,8 proc.), Birštono ir Trakų rajono savivaldybėse (po 2,5 proc.).

Apleistų žemės ūkio naudmenų nenustatyta Palangoje. Vos po kelis sklypus, užimančius nedidelę savivaldybės teritorijos dalį yra Alytuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Visagino savivaldybėje.

Apleistai žemei - didesni mokesčiai

REGIA žemėlapyje skelbiama informacija apie apleistos žemės plotus gyventojams yra aktuali tuo, kad, atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, sklypų savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai. Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą. Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias - 4 proc. - mokesčio tarifas.

Šiuos duomenis apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus kiekvienais metais nustato ir skelbia Žemės ūkio duomenų centras. Jie perduodami ir Registrų centrui, tad naujausius duomenis galima rasti REGIA žemėlapyje grupėje "NT verčių zonos, vertės ir apleistos žemės".

Žemėlapyje pateikiamos sklypų ribos, tad susidomėję asmenys, pasinaudodami visa žemėlapyje esančia ortofoto ir topografine informacija, gali tiksliai identifikuoti sklype esančios apleistos žemės plotus. Jei žemės apleistumas nustatytas klaidingai, matomi pasikeitimai ar neatitikimai dabar esančiai situacijai, sklypo savininkas gali kreiptis į Žemės ūkio duomenų centrą.