„Prieinamas būstas yra ne tik vienas esminių žmonių gyvenimo poreikių, bet ir reikšmingas šalies ekonomikos augimo ir finansinio stabilumo veiksnys. Trumpalaikės nekoordinuotos priemonės būsto prieinamumo problemą gali gilinti, todėl svarbu, kad suinteresuotosios šalys turėtų ilgalaikę būsto politiką. Lietuvos banko įperkamumo tyrimu prisidedame prie šio tikslo ir kviečiame diskusijai, kaip didinti būsto prieinamumą ilguoju laikotarpiu“, – sako pranešime cituojama Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė.

„ID Vilnius“ nuotr.

Būsto įperkamumas – prastesnis nei iki pandemijos

Lietuvos banko atliktas tyrimas parodė, kad būsto įperkamumas Lietuvoje tebėra prastesnis nei iki pandemijos, kurios metu būsto kainos didėjo sparčiau nei gyventojų pajamos, tačiau jau 2025 m. pabaigoje turėtų grįžti į ikipandeminį lygį. Vidutiniškai įpirkti būstą Lietuvoje reikia 6, o Vilniuje 7 metinių atlyginimų. Šis rodiklis tebėra tarp geresnių ES šalių rodiklių. Apskritai Lietuvoje gyventojai būsto reikmėms vidutiniškai išleidžia apie 11 proc. disponuojamųjų pajamų. Palyginimui, 2011 m. šis rodiklis siekė 18 proc., o 2020 m. – 9 proc.

Kaip ir kitose Europos šalyse, būsto kainos reikšmingai išaugo dėl 2021 m. staiga atsigavusios bei sustiprėjusios paklausos ir nespėjusios laiku reaguoti pasiūlos. Paklausą sustiprino pandemijos metu dėl plačios fiskalinės paramos smarkiai išaugęs santaupų lygis, sustiprėjęs noras įsigyti būstą, poreikis apsaugoti santaupas nuo infliacijos, kartu vyraujant sparčiai augančių atlyginimų ir mažų palūkanų normų aplinkai. Rusijos pradėtas karas 2022 m. reikšmingai padidino statybos sąnaudas bei dar labiau prisidėjo prie sustojusio pasiūlos augimo ir kainų didėjimo.

Sparčiai kilusias būsto kainas pristabdė išaugusios palūkanų normos, kartu apribojusios gyventojų galimybes pasiimti apie 20 proc. didesnės vertės paskolą Maksimalus su paskola įperkamas būsto plotas vidutiniam šalies gyventojui sumažėjo iki 53 kv. m. Tačiau stabilizavusis būsto kainų augimui, mažėjant palūkanų normoms ir toliau sparčiai didėjant atlyginimams, galimybės pasiimti didesnę paskola gerės – vidutinis gyventojas metų pabaigoje su paskola galės įpirkti vidutiniškai 61 kv. m., 2025 m. pabaigoje – 67 kv. m. būsto ploto.

Atsakingojo skolinimo nuostatai užtikrino, kad neįsisuktų būsto kainų ir augančio įsiskolinimo spiralė, o pandemijos metu iki 30 proc. padidintas pradinio įnašo reikalavimas ne pirmai būsto paskolai papildomai slopino perteklinį skolinimą. Nors kreditavimas paspartėjo, tačiau būsto sandoriuose kredito ir nuosavų lėšų santykis išliko stabilus, priešingai nei 2006-2008 m., kai dėl laisvų skolinimosi standartų išaugęs skolinimas lėmė būsto kainų bumą ir skolininkų nemokumą. Dėl to, net ir pakilus palūkanų normoms, 2022-2024 m. gyventojai toliau laiku mokėjo paskolas – neveiksnių paskolų rodiklis išliko arti istorinių žemumų.

Lietuvos banko informacija

Neparduotų būstų skaičius – kone rekordinis

Nors įperkamumo suprastėjimo priežastys buvo trumpalaikės, o šiuo metu pastatytų ir neparduotų būstų skaičius yra istoriškai aukštas, ilgesniuoju laikotarpiu būsto įperkamumas gali susidurti su iššūkiais. Juos gali kelti didmiesčiuose sparčiai augantis gyventojų skaičius, nuolat didėjanti būsto pirkimų investiciniais tikslais dalis, pernelyg plati valstybės parama, kokybiško būsto trūkumas dėl atsiliekančios renovacijos ar pasiūlos nelankstumo.

Atsižvelgdamas į būsto įperkamumo reikšmę gyvenimo kokybei, visai šalies ekonomikai ir finansiniam stabilumui, Lietuvos bankas kviečia už būsto politikos formavimą atsakingas institucijas diskutuoti dėl siektinų tvarios ir ilgalaikės būsto politikos prioritetų. Diskusijai Lietuvos bankas siūlo keturias kryptis ir priemones, kurios ilguoju laikotarpiu prisidėtų prie įperkamumo gerėjimo:

1. Tvarios (neperteklinės) paklausos būstui užtikrinimas. Staigūs paklausos padidėjimai lemia kainų išaugimą, todėl paklausos bangas reikia valdyti. Atsakingojo skolinimo nuostatų laikymasis, perteklinio fiskalinio stimulo atsisakymas ir NT mokesčio išplėtimas padėtų mažinti netvarios paklausos susidarymą ir kainų augimo paspartėjimą.
2. Didesnės ir lankstesnės kokybiško būsto pasiūlos užtikrinimas. Pasiūlos didinimas yra esminis veiksnys būsto trūkumo problemai spręsti. Būsto renovacijos spartinimas ir prioritetizavimas, apgalvotas miestų planavimas augant gyventojų skaičiui, aiškaus ir efektyvaus statybų proceso užtikrinimas ir tinkamos (mokestinės) paskatos siekiant užtikrinti efektyvų žemės sklypų naudojimą padėtų didinti kokybiško būsto pasiūlą.
3. Veiksmingas socialiai jautrių gyventojų būsto poreikio atliepimas. Socialinio būsto turėtų būti pakankamai, o būsto parama – tikslinga, neskatinanti visuminės paklausos, nekurianti finansinės naštos ir netinkamų paskatų.
4. Ilgalaikės ir šalies mastu bendros būsto politikos strategijos turėjimas. Kryptinga ir koordinuota būsto politika užtikrintų dėmesį prioritetinėms sritims ir mažintų galimus pasiūlos ir paklausos iškraipymus, atsirandančius dėl nederinamų sprendimų.

Išsamiau su Lietuvos banko būsto įperkamumo tyrimu galima susipažinti čia.