2022 rugpjūčio 20 d. šeštadienis, 7:54
Reklama  |  facebook

Lietuvos mokslininkai pasiūlė vėjo turbinų sparnų perdirbimo metodą

2022-04-12 10:57
Vėjo jėgainių sparnai, kurie kartais gali būti ir tokio ilgio kaip futbolo aikštė, atitarnavę tampa atliekomis, pasmerktomis kauptis sąvartynuose. Kai vis daugiau šalių pereina prie atsinaujinančių elektros energijos šaltinių, vėjo jėgainių sparnų perdirbimas tampa vis aktualesne problema. Prie jos sprendimo prisideda ir KTU bei Lietuvos energetikos instituto mokslininkai.
nuotrauka
KTU iliustr.


Minimos įmonės
KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakultetas,
Lietuvos energetikos institutas,

Vėjo jėgainių sparnai, pagaminti iš stiklo pluoštu sustiprinto plastiko (GFRP), gali tarnauti iki 25 metų. Atitarnavę jie patenka į sąvartynus, kur išlieka praktiškai amžinai – medžiaga, iš kurios jie pagaminti, suyra sunkiai.

Apskaičiuota, kad vėjo turbinų sparnai sudaro net 10 proc. Europos kompozicinių medžiagų atliekų. Be to, mokslininkai teigia, kad iki 2050 metų vėjo turbinų sparnų atliekų kiekis visame pasaulyje išaugs iki maždaug 2 mln. tonų per metus. Daugeliui šalių uždraudus kompozicines medžiagas savo sąvartynuose, panaudotų vėjo turbinų sparnų perdirbimas tampa iššūkiu, kurį bando išspręsti viso pasaulio mokslininkai.

„Dar Paryžiaus susitarimo metu šalys įsipareigojo iki 2050 m. siekti klimatui neutralios ekonomikos. Nuo to laiko vis daugiau šalių investuoja į atsinaujinančius energijos išteklius, įskaitant ir vėjo energiją. Viena iš problemų, susijusių su šia energijos rūšimi yra tvirti, pagaminti iš plastiko vėjo turbinų sparnai, kurių perdirbimui kol kas nėra atrasta tinkamų būdų“, – KTU pranešime cituojamas Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto mokslininkas dr. Samy Yousef.

Pasak jo, kol neišspręstas vėjo turbinų sparnų perdirbimo klausimas, teigti, jog vėjo energija yra visiškai tvari ir draugiška aplinkai – negalima.

Siekdama įveikti šį iššūkį, Kauno technologijos universiteto (KTU) ir Lietuvos energijos instituto (LEI) tyrėjų grupė, vadovaujama dr. S. Yousef, atliko keletą eksperimentų, kuriuose stiklo pluoštu sustiprintą plastiką (GFRP) suskaidė į sudedamąsias dalis.

Viskas beveik 100 proc. panaudotina iš naujo

Dėl savo tvirtumo, lengvumo ir mažų gamybos sąnaudų stiklo pluošto plastikas naudojamas automobilių, laivų, orlaivių ir sklandytuvų, įvairios paskirties laisvalaikio ir sporto prekių gamybai. Orlaiviai, vėjo energija ir elektronika yra pramonės šakos, kurios naudoja daugiausiai GFRP, o pasaulinė šių kompozicinių medžiagų paklausa kasmet didėja 6 procentais.

Samy YousefDr. S. Yousef. KTU nuotr. 

„Stiklaplastikis (GFRP), kuris naudojamas daugelyje pramonės šakų, gali būti termoreaktingas arba termoplastinis. Bet kuriuo atveju, kalbame apie dvi sudedamąsias dalis – pluoštą ir dervą (kai kuriais atvejais su skirtingais mikro ar nanodalelių priedais). Kalbant apie pluoštą, tai dažniausiai yra anglies pluoštas arba stiklo pluoštas (pastarasis yra pigesnis)“, – aiškina dr. S. Yousef.

Eksperimentų metu tyrėjų grupė pirolizės būdu išskaidė skirtingas stiklo pluošto medžiagų partijas į sudedamąsias dalis. Buvo įvertinta temperatūros ir priedų įtaka gautų medžiagų išeigai. Apibendrinant galima teigti, kad visais atvejais pirolizės būdu GFRP skyla į aromatinius junginius (iki 66 proc.) ir pluoštą (apie 30 proc.), rašoma pranešime.

„Aromatiniai junginiai iš esmės yra fenolis, kuris gali būti panaudotas dervos gamybai, o pluošto likučius chemiškai išvalius galima pritaikyti įvairioms paskirtims – armuoto pluošto betonui, polimeriniams kompozitams, ar pluoštinėms dangoms. Mūsų metodas leidžia perdirbti stiklo pluošto plastiką praktiškai be atliekų, o išmetamųjų teršalų kiekis yra nedidelis, standartinis tokio pobūdžio konversijai“, – cituojamas S. Yousef.

Tyrimams tęsti reikia tikro vėjo turbinos sparno

Eksperimentai buvo atlikti naudojant mėginius, paruoštus laboratorijoje, kurių sudėtis analogiška vėjo turbinų sparnams. Dr. S. Yousef pažymi, kad reikia įvertinti ir dažų dangos, kuria yra padengti tikrieji turbinos sparnai, poveikį rezultatams. Tačiau, pasak mokslininko, šis poveikis neturėtų būti reikšmingas.

„Žinoma, būtų gerai gauti susidėvėjusį vėjo turbinos sparną, kuris yra nebetinkamas naudoti, ir atlikti šiuos eksperimentus su pavyzdžiais, gautais iš tikro objekto“, – pabrėžia mokslininkas.

Šiuo metu, kaip rašoma KTU pranešime, tyrėjų grupė kuria modelį, kuris leistų išplėtoti ir apskaičiuoti gautų rezultatų ekonominį ir aplinkosauginį poveikį.

Šis tyrimas yra vienas iš kelių tos pačios tyrėjų grupės, kurios pagrindinė tyrimų kryptis yra praktinis žiedinės ekonomikos principų įgyvendinimas, darbų. Praėjusiais metais jų atliktas energijos išgavimo iš pūkų mikropluošto eksperimentas sulaukė didelio tarptautinio dėmesio.

„Mes vykdome tyrimus daugelyje temų, susijusių su klimato kaita, švarios energijos technologijomis ir perėjimu prie žiedinės ekonomikos. Nuo šių problemų sprendimo priklauso mūsų planetos ateitis“, – teigia dr. S. Yousef.

Šaltinis: Samy Yousef, Ieva Kiminaitė, Justas Eimontas, Nerijus Striūgas, Mohammed Ali Abdelnaby, Catalytic pyrolysis kinetic behaviour of glass fibre-reinforced epoxy resin composites over ZSM-5 zeolite catalyst, Fuel, 2022, https://doi.org/10.1016/j.fuel.2022.123235

Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2022-08-19 11:21
Šiauliuose įgyvendinamas seniai lauktas projektas – tiesiamas pietrytinis aplinkkelis, kuris sujungs miestą kertančius magistralinius kelius, pagerins verslo plėtros sąlygas ir leis sumažinti transporto spūstis mieste. Tai valstybei svarbus vietinės reikšmės kelių projektas, iš dalies finansuojamas ...
nuotrauka
2022-08-17 15:57
Netolimoje ateityje Klaipėdą ir Nidą galėtų sujungti naujas keleivinis maršrutas – elektra varomo katerio linija. Ieškoti galimybių įsigyti elektrinį katerį įmonei „Smiltynės perkėla“ pasiūlyta Neringos savivaldybės tarybos posėdyje su Susisiekimo ministerijos ir Lietuvos automobilių kelių direkcijo...
nuotrauka
2022-08-17 14:11
Lietuvos ir Latvijos pasienyje planuojamas statyti vėjo elektrinių parkas domina ir Latvijos institucijas bei visuomenę. Antradienį, rugpjūčio 16 d., vykusių tarpvalstybinių konsultacijų metu aptartas planuojamų statyti vėjo elektrinių poveikis aplinkai.
nuotrauka
2022-08-17 09:32
Kelių dangos kokybė neabejotinai turi didelės įtakos automobilių eismo saugumui, ekonomiškumui ir tvarumui. Tačiau kokiais būdais užtikrinamos reikiamos kelio dangos savybės ir kokių naujovių esama šioje srityje?
nuotrauka
2022-08-16 07:24
Panevėžyje įsibėgėjo regiono susisiekimui svarbios infrastruktūros rekonstravimo darbai – iki rugsėjo pradžios numatoma įrengti tranzitiniam eismui svarbią žiedinę sankryžą ties Senamiesčio, S. Kerbedžio ir Tinklų g. sankirta, o iki metų pabaigos – rekonstruoti Smėlynės g. dalį, kuri miesto teritori...
nuotrauka
2022-08-16 07:17
Keturioms Lietuvos savivaldybėms Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 5 mln. eurų kelių, vedančių į pramonines teritorijas ir laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), tiesimui ir tvarkymui finansuoti. Finansavimas skirtas Kauno rajono, Šiaulių miesto, Kėdainių rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybėms...
nuotrauka
2022-08-12 11:32
Nuo Nemenčinės plento iki Plytinės gatvės besitęsianti keturių eismo juostų gatvė sostinėje iki spalio vidurio įgaus naują vaizdą – taps humaniškesnė, patogesnė pėstiesiems ir žalesnė.
nuotrauka
2022-08-09 11:51
Sparčiai augant atsinaujinančios energetikos poreikiui ir įsibėgėjant plėtrai, garsiau kalbama apie hibridinius vėjo ir saulės elektrinių parkus, kai į vieną prijungimo prie elektros tinklo vietą jungiami keli skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių technologijų įrenginiai. Europoje hibridiniai...
nuotrauka
2022-08-05 08:01
„Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas susidomėjimą kelia ne tik išskirtinumu – jis yra ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas. Karo Ukrainoje kontekste šis strategiškai svarbus statinys įgyja dar didesnės reikšmės, nes jis yra dalis didelio „Rail Baltica“ projekto, kuris tampa...
nuotrauka
2022-08-02 16:43
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančią infrastruktūrą. Paraišk...
nuotrauka
2022-08-02 13:51
Narystė Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos vandentvarkos sektoriui leido pasinaudoti daugiau kaip 1 mlrd. eurų finansavimu, sustiprinusiu geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo pajėgumus. Europos Komisija (EK) sako, kad investicijos yra pakankamos tam, kad imtume tvarkytis savarankiškai, bet ka...
nuotrauka
2022-08-01 08:06
Kauno pakraštyje įsibėgėja vienas svarbiausių susisiekimo infrastruktūros projektų – Pietrytinio aplinkkelio statybos. „Tranzitu“ vykstantiems vairuotojams visa tai leis greičiau ir patogiau apvažiuoti šią miesto dalį, vykstant tarp Palemono ir Marijampolės plento, o Petrašiūnų gyventojams padės sum...
nuotrauka
2022-07-28 14:22
Valstybės administracinį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas planuoja tapti elektrą gaminančiu vartotoju. Pirmuoju etapu ketinama įsigyti saulės parko dalį, kuri elektros energija aprūpintų penkis Turto banko valdomus valstybės biurų pastatus. Visa projekto vertė siektų beveik 2 mln. eurų. P...
nuotrauka
2022-07-25 13:34
Klaipėdos jūrų uoste gerinama infrastruktūra konteinerių krovai – užbaigtas pokraninis kelias krantinėse, prie kurių švartuojasi didieji konteineriniai laivai. Tai leis spartinti bei efektyvinti krovos procesus. Artimiausiu metu bus įgyvendinami ir kiti investiciniai projektai, kad būtų galima maksi...
nuotrauka
2022-07-25 11:44
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) atstovai lankėsi pas kolegas Lenkijoje, kur apžiūrėjo kelyje S61 Augustow–Budzisko (Lenkijos Via Baltica projekto dalis) vykdomus statybos darbus, susipažino su betoninio kelio tiesimo technologija. Šis projektas padės įvertinti, ar...
nuotrauka
2022-07-21 13:59
Pagreitį jau netrukus įgaus „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas – šiandien, liepos 21 d., pakrantėje prie Jonavos įkastas simbolinis ženklas, žymintis šio tilto statybų pradžią. Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura 2000“ teritoriją, neturės atramų vandenyje, bus i...
nuotrauka
2022-07-21 09:45
Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą įpareigoti sostinės įstaigas imtis žaliosios elektros energijos gamybos. 318 kultūros, ugdymo, globos, sveikatos priežiūros įstaigų, bibliotekų pradės saulės elektrinių įrengimo darbus ant savo stogų arba įsigys nutolusias saulės elektrines.
nuotrauka
2022-07-19 13:22
Prieš ketverius metus Kauno Ašigalio gatvėje įrengta žiedinė sankryža ir atverta jungtis su A1 magistrale palengvino kauniečių susisiekimą su Kalniečių ir Eigulių mikrorajonais bei suteikė naują išvažiavimą Vilniaus kryptimi. Rengiamasi suprojektuoti ir pastatyti viaduką, iš Ašigalio gatvės vedantį ...
nuotrauka
2022-07-18 09:34
Įsibėgėjus vasaros karščiams AB „Kelių priežiūra“ darbų netrūksta – šie metai išsiskiria greitai augančia žole, po žiemos atsivėrusių išdaužų juodose dangose kiekiu bei intensyvesnės priežiūros reikalaujančiais žvyrkeliais.
nuotrauka
2022-07-14 15:46
Liepos 15 d. startuoja kvietimas teikti paraiškas valstybės ar savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, norinčioms įsirengti saulės ar vėjo elektrines ar įsigyti saulės elektrinės dalį iš saulės elektrinių parko.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra