2023 birželio 7 d. trečiadienis, 8:04
Reklama  |  facebook

Lietuvos mokslininkų pasiūlymą iš atliekų gaminti biodujas įvertino tarptautinė bendruomenė

2018-10-26 12:27
Atliekų susidarymas ir valdymas yra vienas iš svarbiausių šių dienų aplinkosaugos klausimų. Netvarkomos atliekos pūva ir išskiria dujas, kurių 50–70 proc. sudaro šiltnamio efektą kuriančios metano dujos bei anglies dioksidas. Neorganinės medžiagos, esančios atliekose, patenka į dirvą su trąšomis ir sukelia neigiamą poveikį tiek dirvos derlingumui, tiek žmonių sveikatai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir prof. dr. Edita Baltrėnaitė nesustabdomai augantį atliekų kiekį, šiltnamio efektą bei neigiamą poveikį aplinkai siūlo mažinti pasitelkiant mažuosius bioreaktorius.
nuotrauka
VGTU Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai prof. habil. dr. Pranas Baltrėnas ir prof. dr. Edita Baltrėnaitė nesustabdomai augantį atliekų kiekį, šiltnamio efektą bei neigiamą poveikį aplinkai siūlo mažinti pasitelkiant mažuosius bioreaktorius. VGTU nuotr.


Minimos įmonės
Vilnius Tech Aplinkos apsaugos institutas,
Pasak P. Baltrėno, mažieji bioreaktoriai iš dumblo, maistinių, komunalinių, žemės ūkio ir kitų pūvančių, biologiškai skaidomų atliekų vos per porą savaičių gali natūraliai išgauti gerą, vertingą bei švarų kurą – biodujas. „Biodujos gali būti naudojamos kaip alternatyva iškastiniam kurui, šilumos bei energijos gamybai. Biodujų naudojimas galėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, sausumos ir požeminių vandenų užterštumą, o kartu spręsti nesustabdomai augantį atliekų kiekį. Tai ypač aktualu maisto industrijai, miškininkystei, žemdirbystei, žemės ūkiui“, – akcentuoja VGTU profesorius.

Prof. habil. dr. P. Baltrėnas prie mažųjų bioreaktorių

5–6 metų mokslininkų ir studentų atliktus tyrimus, susijusius su mažaisiais bioreaktoriais, neseniai monografijos pavidalu išleido viena geriausių pasaulio mokslo, technikos ir medicinos knygų leidyklų – „Springer“. Knygoje autoriai aptaria, kaip jų patentuoti mažieji bioreaktoriai gali išskirti biodujas iš biologiškai skaidomų atliekų, identifikuoja, kurios atliekos yra tinkamiausios šiems mažiesiems bioreaktoriams ir gali padidinti jų produktyvumą. Leidyklos pasirinkimas spausdinti tyrimų medžiagą – neeilinis įvykis, tarp „Springer“ leidyklos išleistų knygų ir straipsnių autorių yra daugiau nei 200 Nobelio premijos laimėtojų.

Monografijoje akcentuojama, kad mažieji bioreaktoriai gali ne tik prisidėti prie aplinkosaugos, bet ir spręsti elementarią nedidelių Lietuvos ūkių savininkų problemą. „Ūkininkai, turintys keletą karvių, kiaulių, vištų, auginantys vaisius, daržoves susiduria su problema – kur dėti nereikalingą žolę, pūvančias maisto atliekas, gyvulių išmatas? Ją išspręsti gali padėti mažieji bioreaktoriai. Pavyzdžiui, 1 kubo tūrio biologiškai suyrančiomis atliekomis užpildytas bioreaktorius gali pagaminti tiek dujų, kiek namų ūkis jų sunaudoja maisto gamybai“, – pasakoja VGTU profesorius. Anot jo, nauda gaunama dviguba – ir aplinka sutvarkyta, nes sunaudojamos nereikalingos atliekos, ir kartu gaunamas švarus kuras – biodujos.

VGTU mokslininkai pagal projektus „EUREKA“ ir „Intelektas LT“ jau yra pagaminę vieną 200 l talpos, du po 30 l talpos ir šešis po 5 l talpos, kurie naudojami tyrimams atlikti, mažuosius bioreaktorius. Šiuo metu gaminamas naujas patobulintas trijų pakopų bioreaktorius, kuris išspręs dabar egzistuojančią problemą. „Nuolatinio veikimo bioreaktoriuose jų kameros užpildymo metu į vidų patenka deguonis, kuris gali pražudyti be deguonies – anaerobinį – procesą vykdančius mikroorganizmus. Trijų pakopų bioreaktoriuje atsirandančioje tarpinėje kameroje maksimaliai išnyks deguonis ir į pagrindinę kamerą pateks masė be deguonies“, – pasakoja P. Baltrėnas.

Šiam naujos kartos bioreaktoriui taip pat yra paduota paraiška Europos patentui, vykdomas Mokslo tarybos mokslo grupių projektas ir rengiama doktoranto disertacija, tad mokslininkai mažųjų bioreaktorių tyrimus tęsia ir toliau. 



Infrastruktūra

nuotrauka
2023-06-06 06:11
Siekiant nukreipti tranzitinį transportą nuo miesto centrinės dalies, Tauragėje tiesiamas pietinis aplinkkelis – pirmą jo dalį numatoma baigti šių metų rudenį. Kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, aplinkkeliui tiesti ir susijusioms sankryžoms įrengti šiemet skirta 369,8 tūkst. ...
nuotrauka
2023-06-05 06:17
Netrukus prasidės ilgiausios „Via Baltica“ ruožo nuo magistralinio kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 58,62 iki 72,50 km rekonstravimas. Statybos darbus planuojama pabaigti iki kitų metų pabaigos. Projekto vertė – apie 223,6 mln. eurų.
nuotrauka
2023-06-01 12:03
Pasibaigus kvietimui teikti paraiškas, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė 130 socialiai remtinų asmenų prašymų kompensacijoms už saulės elektrinės ar šilumos siurblio, biokuro katilo įsigijimą ir įrengimą. Prašoma finansavimo suma siekia beveik 1,2 mln. eurų, iš viso tam tikslui buvo ...
nuotrauka
2023-05-26 12:33
Tęsiantis karui Ukrainoje, Lietuva rūpinasi savo saugumu ir gerina sąlygas šalies kariuomenės bei NATO sąjungininkų karių rengimui. Prieš metus atkurtas Šalčininkų rajone esantis Rūdninkų karinis poligonas, kurį pasiekti karių transportas jau netrukus galės dar greičiau, saugiau bei sklandžiau.
nuotrauka
2023-05-25 11:13
Elektrifikacijos srityje sparčiai kylanti Vokietija elektromobilių (EV) įkrovimo stotelių gamintojams taiko itin griežtus reikalavimus, nustatytus šios šalies vyriausybės bei reguliavimo institucijų. Aukštą viešųjų EV įkrovimo stotelių rinkos kartelę verslams peržengti galima tik turint „Eichrecht“ ...
nuotrauka
2023-05-25 09:09
Lietuvos automobilių kelių direkcijos specialistai, susitikę su Kėdainių rajono savivaldybės atstovais, sutarė, kad eismas tiltu per Nevėžį (valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,3 km (Tilto g.) bus atnaujintas per birželio mėnesį, kai AB „K...
nuotrauka
2023-05-25 06:04
Netoli Šakių, Lietuvos pietvakariuose, netrukus įsikurs vėjo jėgainių parkas, kuriame bus pastatytos keturios 4,5 MW galios vėjo jėgainės. Prie šio projekto finansavimo prisidėjo ir Šiaulių bankas, kuris suteikė 25 mln. eurų paskolą vėjo jėgainių parko įkūrimui.
nuotrauka
2023-05-23 14:37
Balandžio 28 d. startavęs kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines iki 10 kW jau sulaukė 10 tūkst. gyventojų. Jų prašoma suma siekia kiek daugiau nei 27 mln. eurų.
nuotrauka
2023-05-22 15:12
Poilsio aikštelių prie magistralinių kelių pertvarką AB Lietuvos automobilių kelių direkcija pradeda nuo šalyje judriausios automagistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, kuria per parą pravažiuoja vidutiniškai virš 25 tūkst. automobilių, o kai kuriose jos vietose pravažiuoja ir vidutiniškai iki 65 tūk...
nuotrauka
2023-05-18 11:58
„Eika“ įmonių grupei priklausantis nutolęs saulės elektrinės parkas Klaipėdos rajone jau gamina elektros energiją. Nuo 2023 pavasario 5 megavatų bendros galios elektrinė aprūpina apie 85 proc. „Eika“ grupės dabartinio energijos poreikio.
nuotrauka
2023-05-18 11:55
Atlikus tilto per Nevėžį (valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai 44,3 km (Tilto g.) ekspertizę ir įvertinus eksperto pateiktas rekomendacijas, AB Lietuvos automobilių kelių direkcija priėmė sprendimą atnaujinti eismą tiltu per Nevėžį Kėdainiuose...
nuotrauka
2023-05-18 07:00
Rekonstruotame, strategiškai susisiekimui ir prekybai svarbiame kelyje „Via Baltica“ bus įgyvendinti modernūs infrastruktūriniai sprendimai, kurie pagerins ne tik vietinį, bet ir tarptautinį susisiekimą bei suteiks didesnį saugumą keliautojams ir vežėjams.
nuotrauka
2023-05-17 08:04
Įmonė „Kuršasta“ dalyvavo „Ignitis grupės“ plėtojamo vėjo jėgainių parko Mažeikių rajone statyboje, vykdė kelių, kranų aikštelių statybos ir melioracijos rangos darbus. Nuo 2006 m. „Kuršasta“ įrengė infrastruktūrą prie daugiau negu 100 vėjo jėgainių.
nuotrauka
2023-05-16 16:18
Gegužės 16 d. oficialiai atidarytas Vievio (Paparčių) viadukas. Renginyje dalyvavo susisiekimo ministras Marius Skuodis, Seimo nariai, Elektrėnų meras, AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir rangovų atstovai.
nuotrauka
2023-05-16 07:25
Parama saulės elektrinėms įsirengti jau ne vienerius metus skiriama tiek namų ūkiams, tiek verslui. Ji skatina gaminančių elektros energijos vartotojų plėtrą. Tačiau ir namų ūkiai, ir saulės energetikos srityje veikiantis verslas kasmet priversti spėlioti: kada bus naujas kvietimas, kokios bus kviet...
nuotrauka
2023-05-12 13:26
Pasirodžius informacijai apie traukinio maršrutą Vilnius–Varšuva, pastarojo paklausa buvo didžiulė. Pirmieji traukinio bilietai buvo išpirkti akimirksniu – įsigyti bilietą Lietuvoje buvo beveik neįmanoma. Pastaraisiais mėnesiais keleivių susidomėjimas maršrutu nemažėja. Juk daliai žmonių kelionės, p...
nuotrauka
2023-05-12 10:41
Bus rekonstruojamas Vilniaus Elektrinės tiltas prie Bukčių miško, vilniečių pramintas Bruklino vardu. Jis sujungs kairėje upės pusėje projektuojamus takus palei Eigulių ir Elektrinės gatves – su Miškinių gatve ir Lazdynų rajonu dešinėje pusėje. Iki šiol naudotas tik inžineriniams tinklams, po rekons...
nuotrauka
2023-05-11 10:09
Konkurso būdu atrinktoms trims Lietuvos savivaldybėms Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 5 mln. eurų kelių, vedančių į pramonines teritorijas ir laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), tiesimui ir tvarkymui. Lėšos skirtos Kauno ir Kėdainių rajonų bei Klaipėdos miesto savivaldybėms.
nuotrauka
2023-05-10 08:00
Pirmąjį atsinaujinančios energetikos projektą UAB „Jonavos hidrotechnika“ įgyvendino prieš 17 metų. Tai buvo Lietuvoje vienas iš pirmųjų vėjo jėgainių parkų, įkurtas Benaičiuose, Kretingos rajone. Nuo to laiko atsinaujinančios energetikos objektų statyba užima reikšmingą įmonės užsakymų portfelio da...
nuotrauka
2023-05-02 09:27
Gyventojų susidomėjimas atsinaujinančiais energijos ištekliais neslūgsta. Penktadienį, balandžio 28 d., startavęs kvietimas teikti paraiškas kompensacijoms už nuosavas saulės elektrines iki 10 kW jau sulaukė 5,5 tūkst. gyventojų. Jų prašoma suma siekia 15,5 mln. eurų. Iš viso kvietimui skirta 40 mln...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra