Visgi gamintojų nuotaikos skirtinguose sektoriuose – labai nevienodos, kalbant tiek apie prognozuojamas gamybos apimtis, pardavimo kainas, eksporto prognozes bei tendencijas užsienio rinkose.

Nuo 2019 m. pradžios padidėjo neapibrėžtumas – LPK pramonės lūkesčių indeksas fiksuoja ketvirčius, kai pramonės lūkesčiai buvo visiškai neaiškūs arba pesimistiški. Vertinant ilguoju laikotarpiu galima teigti, kad pramonė patiria daugiau iššūkių nei ankščiau ir jų apimtis yra padidėjusi.

Sunkumų akivaizdoje – pastangos plėstis

Lietuvos ekonomika tebėra veikiama skirtingų veiksnių, pradedant popandeminiu laikotarpiu, įtampų su Kinija, Rusijos pradėtu karu Ukrainoje, pasauline infliacija. Rekordinį Lietuvos infliacijos lygį (birželį metinė infliacija siekė 21 proc.) dalinai sąlygojo ir rekordiškai išaugusios gamintojų kainos. Svarbiausias gamintojų kainas keliantis veiksnys buvo energijos, alyvų ir mineralų kaina, kuri birželį buvo 12,2 proc. didesnė nei prieš mėnesį.

Pokyčiai pasaulio ekonomikoje nulėmė gamybos kainų augimą, finansavimo brangimą bei pasiūlos susitraukimą. 69 proc. Lietuvos pramonės įmonių patiria finansinių sunkumų dėl gamybos kainų kilimo, 56 proc. – dėl paklausos susitraukimo. 39 proc. įmonių iki šių metų galo neplanuoja investicijų ar plėtros. Visgi 61 proc., nepaisant minėtų sunkumų, planuoja investicijas iki šių metų galo, trečdalis įmonių investicijas numato kartu su plėtra.

„Norint toliau vystyti Lietuvos ekonomiką, būtina plėsti gamybos apimtis, kelti našumą ir diversifikuoti tiekėjus bei pirkėjus – visa tai yra papildomi kaštai įmonėms. Per paskutinius dešimt metų Lietuvoje vidutinis atlyginimas išaugo daugiau nei 100 proc., daugiau nei dvigubai, o našumas – apie trečdalį. Tai akivaizdžiai byloja, kad mes prarandame konkurencingumą globaliose rinkose. Išeitis viena – investuoti į automatizaciją, pažangias gamybos linijas ir gamybos metodus. Akivaizdu, kad dabartinėmis sąlygomis vienas verslas to padaryti negali – reikalingos tam tikros paskatos. Taip pat būtina spręsti finansavimo ir apyvartinių lėšų stygiaus klausimus. Spaudimą finansų įstaigoms palengvintų sumažintas reinvestuojamo pelno mokestis, leidžiantis įmonėms išleisti daugiau pinigų savo technologiniam atsinaujinimui, konkurencingumo ir našumo didinimui“, – LPK pranešime cituojamas prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Dėl iššūkių gamybos procesuose (energetinių, tiekimo grandinių), kylant gamybos kainoms, didžioji dalis įmonių investuos į savo procesų atsparumo didinimą. Kaip rodo LPK vykdyta pramonės lūkesčių indekso apklausa, tik 14 proc. nemato poreikio technologiškai atsinaujinti. 86 proc. įmonių išreiškė norą technologiškai inovuoti gamybą, iš jų 44 proc. jau yra įgyvendinimo procese, dar 16 proc. turi tam planų. Tačiau 26 proc. susiduria su sunkumais, tokiais kaip įrangos kainų kilimas, valstybės abejingumas, finansavimo bei darbuotojų trūkumas.

Nors pagal kai kuriuos rodiklius Lietuvos ekonomika yra ant techninės recesijos ribos, apklausos rezultatai rodo, jog įmonių vadovai tikisi išlaikyti saikingą plėtrą. Nors 90 proc. LPK apklausoje dalyvavusių įmonių nurodė susiduriančios su finansiniais sunkumais, apklausa taip atskleidžia dideles pastangas augti – 61 proc. įmonių toliau investuoja ir 60 proc. įmonių aktyviai inovuoja, siekdamos išlikti konkurencingomis. PLI reikšmė yra 4 proc. virš susitraukimo ir neigiamų nuotaikų ribos.

Sektorių lūkesčiai

Atskiruose sektoriuose, lūkesčiai tarp pirmo ir antro ketvirčio 2022 m. keitėsi labai netolygiai. Tarpsektorines bendrų lūkesčių tendencijas galima išskirstyti į tris dalis.

• Sparčiausias augimas yra prognozuojamas chemijos, maisto, mineralų, elektronikos ir drabužių pramonėse. Šių sektorių nuotaikos vidutiniškai pagerėjo 9 proc. virš bazinės plėtros ir susitraukimo linijos.
• Nežymus ir tarpiniai susitraukimai yra prognozuojami metalo, medienos, baldų, plastikų ir tekstilės gamyboje, šių sektorių nuotaikos vidutiniškai pablogėjo 10 proc. žemiau bazinės plėtros ir susitraukimo linijos.
• 6/10 pramonės šakų lūkesčiai tarp pirmo ir antro 2022 m. ketvirčio augo vidutiniškai 10 proc., tuo tarpu 4/10 pramonės šakų lūkesčiai susitraukė vidutiniškai 6,25 proc. Tarp pirmų dviejų šių metų ketvirčių sparčiausiai – 22% – lūkesčiai paaugo nemetalo mineralinių produktų gamyboje. Tuo tarpu baldų gamyboje lūkesčiai labiausiai pablogėjo per šiuos du ketvirčius (12 proc).

Skiriasi lūkesčiai dėl gamybos apimčių

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje lėmė kai kurių sektorių gamybos apimčių padidėjimą. Dėl karo Ukrainoje kritus pasaulinei maisto pasiūlai – Rusijai blokuojant produkto transportavimą iš Ukrainos – 26 proc. padidėjo Lietuvos maisto pramonės sektoriaus gamybos apimtys. Maisto pramonės sektoriuje gamybos apimčių lūkesčiai padidėjo daugiau kaip 10 indekso punktų.

Ženklus padidėjimas taip pat matomas nemetalų mineralų sektoriuje, kurio indeksuotos gamybos apimtys kilo 83 proc. nuo ženklaus susitraukimo iki staigaus didėjimo. Dėl besikeičiančios vartotojų elgsenos ir poreikių popandeminiu laikotarpiu per pastaruosius tris mėnesius ženkliai – 18 proc. – sumažėjo indeksuotos baldų gamybos apimtys.

Gamybos prognozės rodo mišrias viltis. Šeši pramonės sektoriai numato gamybos apimčių plėtrą ateinančiame ketvirtyje. Stipriausi sektorių lūkesčiai išlieka mineralų, chemijos, maisto pramonės srityse, jų ateinančių trijų mėnesių prognozės yra ypač aukštos, vidutiniškai 36 proc. virš bazinės plėtros linijos. Toliau vykstant karo veiksmams Ukrainoje ir vyraujant pasiūlos trūkumui šie sektoriai turi didžiausius lyginamuosius pranašumus eksportui ir galimybes konkuruoti užsienio rinkose. Lyginant su antro ketvirčio gamybos apimtimis, didžiausias pasikeitimas yra prognozuojamas kompiuterių, medienos bei maisto produktų sektoriuose

Lyginant prognozes 2022 m. antram ketvirčiui ir faktines šio ketvirčio apimtis, pusė pramonės sektorių sugebėjo pranokti savo lūkesčius. Gumos ir plastikų sektorius prognozavo gamybos apimčių susitraukimą 2022 m. antram ketvirčiui, tačiau iš tikrųjų sugebėjo pašokti 18 indekso taškų ir pasiekti augimą. Drabužių, mineralų bei baldų gamybos sektoriams taip pat sekėsi vidutiniškai 16 proc. geriau nei buvo prognozuota šiam ketvirčiui.

Elektroninių gaminių sektorius prognozavo tolesnę gamybos apimčių plėtrą, tačiau tikrosios gamybos apimtys šį paskutinį ketvirtį rodo prigesintą susitraukimą, 4 proc. žemiau bazinės plėtros linijos. Bendrai paėmus, tik metalo gaminių sektoriaus apklausų rezultatai buvo panašūs į prognozes, šio sektoriaus neatitikimas tarp prognozių ir tikrų apimčių buvo tik 2 proc.

Turi skirtingų lūkesčių eksportui

Lūkesčiai eksportui artimiausiems trims mėnesiams indikuoja nuosaikią plėtrą. Septynios iš dešimties pramonės šakų numato vidutinę arba didesnę plėtrą ateinantį ketvirtį. Didžiausi lūkesčiai stebimi chemijos, maisto ir drabužių sektoriuose. 14% išaugę maisto pramonės lūkesčiai atspindi padidėjusią paklausą Lietuvos maisto produktams dėl sumažėjusios pasiūlos iš Ukrainos. Nors šio sektoriaus atstovai jau pirmame ketvirtyje prognozavo plėtrą, šie lūkesčiai dar labiau paaugo prasidėjus karui. Jeigu Ukrainai būtų teikiama nuolatinė pagalba maistu, gamybos apimtys augtų dvigubai.

Į gerąją pusę nuo nežymaus susitraukimo iki plėtros pasikeitė dviejų sektorių lūkesčiai – drabužių ir nemetalo mineralų sektoriuose. Šių sektorių prognozės paaugo 17% ir 16% atitinkamai, o vidutinės pramonės sektorių eksporto prognozės augo 2%. Šiam lūkesčių pasikeitimui į gerąją pusę smarkiai padėjo apdirbamos naftos eksportas, kuris 2022 m. pirmą ketvirtį buvo 36% didesnis lyginant su tuo pačiu ketvirčiu 2021 m., 2022 m. antra ketvirtį buvo eksportuota 27% daugiau naftos produktų nei 2021 m. antra ketvirtį. Šiam pokyčiui ryškų poveikį turėjo sankcijos Rusiškai naftai, kadangi užsienio klientai, negalėdami nusipirkti Rusiškos naftos, turėjo ieškoti alternatyvų Lietuvoje.

Eksporto nuotaikų takoskyrą fiksuoja ir LPK apklausos rezultatai. Daugiau nei pusė įmonių (55%) teigė esančios neigiamai paveikiamos sunkumų užsienio ekonomikose. Kita vertus, beveik pusė įmonių nurodė, jog yra atsparios ir/ar pozityviai vertina užsienių ekonomikų raidos įtaką savo įmonėms. Šie rezultatai parodo Lietuvos ekonomikos diversifikaciją ir stiprybę, kadangi pasaulio ekonomiką ištikus rimtiems iššūkiams, Lietuvos ekonomika sugeba išlaikyti savo atsparumą.

Sektoriai, kurių Pramonės lūkesčių indekso prognozės rodo nežymų susitraukimą, pabrėžia savo sąsajas su užsienio ekonomikų sunkumais. Reaguojant į juos, daugiausiai į blogąją pusę keitėsi pakuotės bei plastiko gaminių pramonės sektorių lūkesčiai. Nors baldų pramonės prognozės eksportui yra link nežymaus susitraukimo, atsakymai į LPK apklausą apie užsienio raidos vertinimą buvo perpus pasidaliję tarp lūkesčių stabilumo ir blogėjimo.

Darbuotojų pasiūla nepatenkina paklausos

Darbo rinkoje artimiausiems trims mėnesiams prognozuojamas santūrus darbuotojų skaičiaus augimas. Nors aštuonių iš dešimties sektorių prognozės ateinantiems trims mėnesiams neženkliai sumažėjo, visi sektoriai toliau numato savo darbuotojų skaičiaus didinimą vidutiniškai 18% virš bazinės plėtros linijos. Dviejų sektorių – maisto gamybos ir elektroninių gaminių – darbuotojų skaičiaus prognozės padidėjo 12% ir 3% atitinkamai lyginant pirmą ir antrą ketvirčius. Kaip jau minėta, karas Ukrainoje yra padidinęs maisto pramonės lūkesčius ir augina gamybos apimtis. Šios padidintos apimtys reikalauja ir didesnio darbuotojo skaičiaus.

Dėl augančio darbo pobūdžio kompleksiškumo ir technologinio atsinaujinimo įmonėms reikia specialistų, ekspertų, inžinierių bei kitas kvalifikacijas turinčių darbuotojų, tačiau dažniausiai darbo ieško šių kvalifikacijų neturintys darbuotojai. Apklausos rezultatai parodė, kad daugiau kaip trims ketvirtadaliams įmonių trūksta kvalifikuotų darbuotojų ir specialistų.

Struktūrinio nedarbo problemą būtina spręsti, kadangi dėl jos gali mažėti konkurencingumas bei našumo augimas. Ženkliai trūkstant darbuotojų, taip pat yra apribojamos ekonominės ir verslo plėtros galimybės. Vienas iš galimų sprendimo būdų įmonėms yra investavimas į esamų darbuotojų perkvalifikavimą ar kompetencijų kėlimą. Tačiau tai nesprendžia susidariusių struktūrinių sisteminių iššūkių darbo rinkoje, šioje vietoje yra būtina aiški ilgalaikė valstybės politika ir pagalba.

Apibendrinus, Lietuvos pramonė yra atspari ir lanksti, įmonių vadovai nusiteikę nuosaikiai plėtrai ateinantį ketvirtį. Matomas pasidalijimas rodo, kad pramonė yra diversifikuota, kas padeda bendram Lietuvos ekonomikos atsparumui. Tačiau, struktūriniai iššūkiai neleidžia įmonėms pasiekti pilno potencialo, tam reikalinga teisinga ir prognozuojama valstybės politika ir priimami sprendimai norint toliau skatinti verslą inovuoti ir plėtoti tvarią, sėkmingą valstybės ekonomiką.