Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija informuoja apie maisto ir virtuvės atliekų (MVA) rūšiuojamojo surinkimo pradžią ir kviečia gyventojus sekti naujausią atliekų tvarkymo centrų informaciją.

Biologinių atliekų samprata, surinkimas ir perdirbimas

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme biologinės atliekos apibrėžiamos kaip biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (pavyzdžiui, šakos, lapai, žolė), maisto ir virtuvės atliekos iš namų ūkių, biurų, restoranų, didmeninės prekybos, valgyklų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių.

Biologiškai skaidžių atliekų surinkimui ir vežimui taikomi specialieji kokybės reikalavimai, kurie numato, kad biologiškai skaidžios atliekos surenkamos į specialiai tam skirtus atliekų surinkimo konteinerius ar kitas specialiai tam skirtas priemones.

Maisto ir virtuvės atliekų atskiras surinkimas

Dalis Lietuvos savivaldybių jau ne vienerius metus atskirai renka biologiškai skaidžias sodų ir parkų atliekas (žaliąsias atliekas), viešojo maitinimo subjektams taip pat taikomi reikalavimai dėl maisto atliekų tvarkymo, dėl to esminis pokytis nuo 2024 m. iš esmės yra maisto ir virtuvės atliekų surinkimas iš namų ūkių. Alytaus regione maisto atliekos atskirai renkamos jau nuo 2018 metų pabaigos, dar dalyje savivaldybių buvo vykdomi pilotiniai maisto atliekų atskiro surinkimo projektai.

Maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamajam surinkimui pasiruošti atliekų tvarkymo centrai pastaruosius metus sprendė šių atliekų atskyrimo, surinkimo ir perdirbimo klausimus, už ES ir savivaldybių skirtas lėšas įsigijo reikalingą techniką, vykdė MVA apdorojimo įrenginių statybas. Šiandien didžioji dalis savivaldybių maisto ir virtuvės atliekų atskiram surinkimui naudos konteinerinę sistemą, tik Vilniaus regiono savivaldybės nusprendė tam naudoti plastikinius maišus ir MVA rinkti kartu su mišriosiomis atliekomis tuose pačiuose konteineriuose, skirtuose mišrioms atliekoms, taip imituodamos atskirą MVA surinkimą bei stipriai didindamos taršą plastiku.

Europos Sąjungos reikalavimus savivaldybėms pavyks įgyvendinti tik atskiro maisto ir virtuvės atliekų surinkimo būdu – šioms atliekoms nepakliuvus į mišrių komunalinių atliekų srautą. Rinkimas plastikiniuose maišuose su mišrių atliekų srautu, kaip planuojama daryti Vilniaus regione, nėra ir negali būti atskiras maisto bei virtuvės atliekų surinkimas.

Galima pavadinti tai bandymu imituoti direktyvos reikalavimų įgyvendinimą dangstant nepasirengimą tinkamai šią atliekų grupę atskirti bei apdoroti. Tokio MVA surinkimo kartu su mišrių atliekų srautu daugiau netaiko nei viena ES valstybė. Tik Norvegijoje, kuri nėra ES narė, bandoma taip daryti, bet nepasiteisinus, bus pereinama prie MVA surinkimo atskiruose konteineriuose. Suprantame, kad gyventojams prireiks laiko, kol taps įprasta atskirai rūšiuoti ir MVA atliekas, tačiau tai yra būtina norint gyventi tvarkingoje aplinkoje.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija labai pasigenda aiškios Aplinkos ministerijos pozicijos, kas yra laikoma atskiru maisto atliekų surinkimu ir tinkamos koordinacijos, kad būtų išvengta klaidų bei akivaizdžios atliekų tvarkymo imitacijos. Jei Vilniaus regiono pasirinktas būdas Aplinkos ministeriją tenkina, o panašu, kad taip, nors tai nėra atskiras surinkimas, tai yra nesąžininga ne tik aplinkosauginiu požiūriu, bet ir kitų Lietuvos regionų atžvilgiu. Kiti regionai buvo verčiami skubėti, papildomai investuoti į mechanizmus, įrenginių statybą, kai, be abejo, daug paprasčiau būtų visoje Lietuvoje paleisti į rinką tūkstančius tonų papildomo plastiko ir tokiu būdu nusimesti atsakomybę imituojant atskirą MVA surinkimą. Gal tuomet Aplinkos ministerija planuoja ir visas maišuose sumestas atliekas mišriame komunaliniame sraute taip pat pavadinti atskiru rūšiuojamuoju surinkimu? Gal grįžkime ir vėl viską rinkime viename konteineryje? Ir gal dar pareikalaukime, kad viso komunalinio srauto surinkimą apmokėtų Gamintojų ir importuotojų organizacijos (GIO) ir gyventojams už atliekų surinkimą nebereikėtų mokėti iš viso, o visi kaštai būtų įtraukti į prekių kainą?

Suprantama, kad taip nebus, tačiau nesuprantama, kodėl Vilniaus regionui taikomi atskiri standartai bei kitokie reikalavimai, nei kitiems Lietuvos regionams? Apie kokį žiediškumą ar tvarumą po tokių veiksmų galima kalbėti ir kodėl Aplinkos ministerija toleruoja akivaizdžią MVA surinkimo ir tvarkymo parodiją Vilniaus regione, kuri vilniečiams, negana papildomos didelės taršos plastiku, dar ir papildomai kainuos?

Maisto ir virtuvės atliekas jau rūšiuojančiųjų patirtis

Maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo pradininku Lietuvoje galima laikyti UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrą – Alytaus regiono savivaldybėse atskiras maisto ir virtuvės atliekų rūšiuojamasis surinkimas pradėtas dar 2018 metų pabaigoje. Pastebėta, kad maisto ir virtuvės atliekų kiekis išaugo šimtais kartų: nuo 23 tonų 2018 metais (tiek buvo surinkta tik iš gyventojų per mažiau nei tris mėnesius) iki 3 tūkst. 304 tonų 2023 metais (tiek surinkta per 11 mėnesių). Vos pradėjus atskirai rinkti maisto atliekas, kasmet ėmė ženkliai mažėti iš gyventojų surenkamų mišrių atliekų kiekis: per metus regione vidutiniškai sumažėja 2,5 tūkst. mišrių atliekų. Šiemet jų surinkta jau 12 400 tonų mažiau nei prieš penkerius metus.

Jau daugiau nei dvi dešimtis UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui vadovaujantis direktorius Algirdas Reipas pasakoja: „Drąsiai galime sakyti, kad maisto ir virtuvės atliekų tvarkymo procesas pas mus jau yra įsibėgėjęs ir duoda rezultatus, kurių tikėjomės. Panaudodami ES struktūrinių fondų paramą, regione sukūrėme jų surinkimo sistemą ir apdorojimo infrastruktūrą, aprūpinome gyventojus maisto ir virtuvės atliekų surinkimo priemonėmis, pasistatėme vienus moderniausių Europoje biologinio apdorojimo įrenginius ir, svarbiausia, radome bendrą kalbą su gyventojais, kurie vis labiau patiki maisto atliekų rūšiavimo nauda ir būtinybe.“

Tikimasi, kad nuo 2024 m. pradžios prasidėsiantis maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas gyventojams bus aiškus ir įmanomai efektyvus, todėl ir viešinimui skiriamas padidintas dėmesys, o atskirai surinktos atliekos bus perdirbamos, iš jų išgaunami vertingi produktai, mažinama aplinkos tarša ir žengiama tvaresnės ateities link. Kaip greitai pavyks pasiekti ES direktyvose keliamus tikslus, priklausys ne tik nuo gyventojų sąmoningumo, bet ir nuo savivaldybių pasirinktų MVA surinkimo bei apdorojimo sprendinių.