Įteisinus pakeitimus, kad gamintojai ir importuotojai Lietuvos vidaus rinkai tiekiantys alyvas, transporto priemones, elektros ir elektroninę įrangą, baterijas ir akumuliatorius, apmokestinamuosius gaminius (išskyrus baterijas ir akumuliatorius) gaminių apskaitos žurnalą Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje turės pildyti nebe kas mėnesį, o kas ketvirtį, administracinė našta sumažinta 1,85 mln. eurų.

Įvedus galimybę informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus ne tik registruotais laiškais, bet ir per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą, nelieka reikalavimo gauti kaimyninių sklypų sutikimus, jei projektuojamas statinys patenka į sklypo zoną arba neišlaikomas norminis atstumas. Užbaigiant statinį nebelieka bendrosios statinio ekspertizės ir akto pateikimo. Šie pakeitimai sumažina ūkio subjektams administracinę naštą 739,4 tūkst. eurų.

Užbaigiant statinį nebelieka bendrosios statinio ekspertizės ir akto pateikimo. Šie pakeitimai sumažina ūkio subjektams administracinę naštą 739,4 tūkst. eurų. 

Dar vienu Aplinkos ministro įsakymo pakeitimu nustatyta prievolė tam tikriems statiniams naudoti elektroninį statybos darbų žurnalą vietoj popierinio. Ir nors trumpuoju periodu tai padidins ūkio subjektams tenkančias prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas dėl elektroninio žurnalo pirkimo, tačiau dėl elektroninio žurnalo pildymo metu sutaupomo laiko per metus administracinė našta sumažės daugiau nei 289,8 tūkst. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtą stebėsenos ataskaitą, kokie viešosios politikos sprendimai didino, o kokie – mažino administracinę naštą nuo 2014 metų, rasite čia. Per visą administracinės naštos pokyčio vertinimo laikotarpį nuo 2014 m. iki 2022 m. I pusmečio pabaigos administracinė našta sumažėjo 145,58 mln. eurų.

Be Aplinkos ministerijos, labiausiai administracinę naštą sumažino Valstybinė mokesčių inspekcija (5,835 mln. eurų), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (212,6 tūkst. eurų) ir Lietuvos geologijos tarnyba (194,25 tūkst. eurų).