Paskolų įmonėms portfelio metinis augimas reikšmingai viršija euro zonos vidurkį, įmonės aktyviai derasi ir dėl palankesnių turimų paskolų sąlygų. Mažėjant terminuotųjų indėlių palūkanų normoms, gyventojų susidomėjimas šia taupymo priemone ir toliau yra mažas, o įmonės renkasi vienadienius indėlius.

Bendram euro zonos įmonių kredito portfeliui tebeaugant vangiai (0,8 % per metus), Lietuvos įmonės kredituojamos kur kas sparčiau – portfelio metinis augimas sudaro 12 proc.. Įmonėms suteikiamų naujų paskolų skaičius grįžo į rugsėjo mėn. lygį, tačiau vis dar yra istoriškai žemas. Nors mėnesinė kreditavimo apimtis jau kelis pastaruosius mėnesius mažėja, lapkričio mėn. ji sudarė 247 mln. Eur ir viršijo ilgalaikį vidurkį (210 mln. Eur), o naujų paskolų metinis srauto pokytis tebebuvo aukštas ir sudarė 30 proc. Ir toliau pingant skolinimuisi, įmonės pakankamai aktyviai derasi ir dėl turimų paskolų sutarčių sąlygų pakeitimo palankesnėmis. Naujų paskolų įmonėms palūkanų normos lapkričio mėn. sumažėjo 0,1 proc. punkto ir sudaro 5,1 proc., o pastaruosius dvejus metus reikšmingai augęs įmonių paskolų persitarimų ir portfelio santykis vis dar yra didelis (3,1 %).

Gyventojai vis aktyviau skolinasi tiek būstui, tiek ir vartojimo reikmėms. Kol bendrai euro zonos namų ūkių kredito portfelis auga minimaliai (0,5 % metinis augimas), Lietuvoje gyventojų kreditavimas vis labiau spartėja – lapkričio mėn. gyventojų paskolų portfelio metinis augimas sudarė 8,8 proc. . Per mėnesį reikšmingai traukėsi tiek būsto, tiek ir vartojimo tikrųjų naujų paskolų palūkanų normos (sumažėjo atitinkamai 0,2 ir 0,4 proc. p.). Pigesnis skolinimas spartino įsibėgėjantį būsto kreditavimą: metinis būsto paskolų srauto pokytis sudarė 58 proc., suteikiamų paskolų skaičius ir toliau yra didžiausias per pastaruosius dvejus metus. Vartojimo paskolos taip pat dalijamos aktyviai. Nors vartojimo paskolų Lietuvos rezidentams skaičius jau pusmetį beveik nebeauga, mėnesinė kreditavimo apimtis pasiekė istoriškai aukštą lygį – lapkričio mėn. ji sudarė 108 mln. Eur ir trigubai viršijo ilgalaikį vidurkį. Mažėjant palūkanų normoms, gyventojai aktyviai derasi dėl palankesnių jau turimų paskolų maržų. Lapkričio mėn. namų ūkių būsto paskolų persitarimų srautas sudarė 131 mln. Eur, o mėnesinio srauto dalis sudarė 1 proc. portfelio. Bendrai būsto paskolų persitarimai 2024 m. sausio–lapkričio mėn. sudarė 7,9 proc. visų būsto paskolų portfelio.

Nepaisant mažėjančių terminuotųjų indėlių palūkanų normų, gyventojai šia taupymo priemone domisi šiek tiek labiau nei metų viduryje, o įmonės renkasi vienadienius indėlius. Nuo metų pradžios naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos gyventojams sumažėjo 0,8 proc. punkto, įmonėms jos taip pat reikšmingai sumažėjo – 0,7 proc. punkto. Lapkričio mėn. grynasis srautas į namų ūkių sutarto termino indėlių sąskaitas sudarė 95 mln. Eur (pastarųjų dvejų metų vidurkis – 171 mln. Eur), o įmonės lėšas kėlė į vienadienes sąskaitas – grynasis srautas sudarė 350 mln. Eur. Tai lėmė, kad sutarto termino indėlių dalis namų ūkių indėlių portfelyje ir toliau yra aukščiausio lygio per pastarąjį penkmetį (31,8 %), o įmonių segmente ši dalis per mėnesį sumažėjo 1 proc. punkto ir sudaro 16,7 proc. Apskritai per metus gyventojų indėlių padaugėjo 11,7, o įmonių – 0,8 proc. (portfeliai sudarė atitinkamai 24,4 ir 10,9 mlrd. Eur).