Paskolų įmonėms kredito portfelio metinis augimas Lietuvoje tebebuvo spartus ir sudarė 11,1 proc. (žr. 1 pav.), kai bendrai euro zonoje įmonių kredito portfeliui vis dar būdingas lėtas augimo tempas (0,4 % per metus). Rugpjūčio mėn. mažėjo įmonių naujų paskolų palūkanų normos (žr. 2 pav.). Įmonių kreditavimas toliau didėja: suteiktų paskolų skaičius buvo panašus kaip ir prieš metus, tačiau mėnesinė kreditavimo apimtis sudarė 380 mln. Eur (žr. 3 ir 4 pav.) ir buvo beveik dvigubai didesnė už ilgalaikį vidurkį (209 mln. Eur). Šią tendenciją patvirtina ir bankų apklausos rezultatai, kurie rodo, kad įmonių paskolų paklausa nebemažėja jau du ketvirčius iš eilės. Įmonių segmente įsigaliojo atsargus optimizmas, tai rodo ir pagerėję įmonių lūkesčių indeksai, palyginti su buvusiais prieš metus.

Lietuvos banko pav.

Lietuvoje namų ūkių kredito portfelio metinis augimo tempas spartėja jau pusmetį: metinis augimas sudarė 7,4 proc., kai bendrai euro zonoje namų ūkių kredito portfelis auga vangiai (0,5 % per metus). Toliau mažėjant EURIBOR (nuo metų pradžios EURIBOR sumažėjo 0,5 proc. p.) ir naujų būsto paskolų maržoms, šių paskolų palūkanų normos rugpjūčio mėn. taip pat mažėjo labiau (žr. 2 pav.), o metinis naujų paskolų srauto pokytis beveik trečdaliu viršijo prieš metus buvusį lygį.

 

Lietuvos banko pav.

Minėtu laikotarpiu naujų būsto paskolų skaičius jau buvo trečdaliu didesnis nei prieš metus (žr. 3 ir 4 pav.), tad būsto paskolų rinka atsigauna sparčiau. Vartojimo paskolos ir toliau teikiamos itin aktyviai: per metus tokių paskolų skaičius ūgtelėjo dešimtadaliu, o nominalusis jų srautas Lietuvos rezidentams padidėjo beveik ketvirtadaliu. Gausesnį namų ūkių kreditavimą lemia dėl sumažėjusios infliacijos ir kylančių atlyginimų didėjanti gyventojų perkamoji galia, mažėjančios būsto paskolų palūkanų normos ir lūkesčiai, kad skolinimasis ir toliau pigs.

Lietuvos banko pav.

Naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normos toliau mažėja. Nuo metų pradžios naujų sutarto termino indėlių palūkanų normos gyventojams ir įmonėms sumažėjo atitinkamai 0,5 ir 0,3 proc. punkto (žr. 5 pav.). Susidomėjimas šia taupymo priemone vis dar yra menkas: rugpjūčio mėn. grynasis srautas į namų ūkių sutarto termino indėlių sąskaitas sudarė 63 mln. Eur (pastarųjų dvejų metų vidurkis – 160 mln. Eur), o įmonės jau nuo metų pradžios nustojo perkėlinėti lėšas į terminuotąsias sąskaitas. Sutarto termino indėlių dalis įmonių ir namų ūkių indėlių portfeliuose stabilizavosi ir iš esmės nekinta nuo metų pradžios (namų ūkių sudaro 31,5, o įmonių – 18 %, žr. 6 pav.). Apskritai per metus gyventojų indėlių padaugėjo 8,7, o įmonių – sumažėjo 3,6 proc. (portfeliai sudarė atitinkamai 23,6 mlrd. ir 10,2 mlrd. Eur).