Nuo metų vidurio mažėja įmonėms suteikiamų paskolų skaičius, fiksuojamos vasario mėn. pasiektos žemumos (žr. 3 pav.). Vis dėlto ir toliau pingant skolinimui, tikrųjų naujų PFĮ paskolų įmonėms palūkanų normos spalio mėn. sumažėjo net 0,4 proc. punkto ir siekia 5,2 proc. (žr. 2 lentelę ir 2 pav.), o naujų paskolų metinis srauto pokytis spalio mėn. siekė 40 proc., mėnesinė kreditavimo apimtis išliko aukšta – sudarė 270 mln. Eur (žr. 4 pav.) ir gerokai viršijo ilgalaikį vidurkį (210 mln. Eur). Įmonės pakankamai aktyviai derasi dėl esamų sutarčių sąlygų pakeitimo – nuo metų pradžios išaugo įmonių persitarimų dėl paskolų dalis paskolų įmonėms portfelyje: nuo 2,8 iki 3,1 proc.

Įsibėgėjęs gyventojų kreditavimas nemažina apsukų. Euro zonos gyventojų kredito portfeliui ir toliau patiriant sąstingį (0,5 % metinis augimas), Lietuvoje metinis portfelio augimo tempas toliau spartėja ir sudaro 8,5 proc. (žr. 1 pav.). Reikšmingai sumažėjo gyventojų tikrųjų naujų būsto paskolų palūkanų normos – jos per mėnesį susitraukė 0,4 proc. ir spalio mėn. siekė 4,5 proc. (žr. 2 lentelę). Pigesnis skolinimasis spartino būsto kreditavimą: metinis paskolų būstui srauto pokytis antrą mėnesį iš eilės yra arti 50 proc., o suteikiamų paskolų skaičius susilygino su įmonių.

Reikšmingai išaugusi gyventojų persitarimų dėl būsto paskolų dalis portfelyje (per metus padidėjo nuo 0,4 iki 1,2 %) rodo, kad rinkoje mažėjant palūkanų maržoms, gyventojai aktyviai derasi su kredito įstaigomis dėl palankesnių paskolų maržų.