Pasak aplinkos ministro Kastyčio Žuromsko, cituojamo ministerijos pranešime, per praėjusius metus daugiausia dėmesio buvo skiriama miškų apsaugai, tvarios renovacijos skatinimui ir klimato kaitos švelninimo priemonėms. Ministerijos teigimu, pokyčių taip pat pasiekta statybos sektoriuje ir atliekų tvarkymo srityje. Manoma, kad įgyvendinti pakeitimai leis valstybei ir verslui sutaupyti beveik 12 mln. eurų per metus. Ministerija taip pat nurodo ir toliau ieškosianti sprendimų, kaip mažinti biurokratinę naštą.

Didžiausi sutaupymai, ministerijos duomenimis, siejami su sumažintu privalomų pastatų techninių apžiūrų skaičiumi, Pastatų duomenų banko informacinės sistemos įdiegimu bei kai kurių ataskaitų atsisakymu.

Mažinamas privalomų statinių apžiūrų skaičius

Praėjusiais metais aplinkos ministras patvirtino statybos techninio reglamento pakeitimus, kuriais numatyta statinių apžiūras atlikti rečiau. Pagal naują tvarką privalomos statinių apžiūros bus vykdomos vieną kartą per metus vietoje dviejų, o nuolatinė stebėsena atliekama kas du mėnesius, o ne kas mėnesį.

Ministerijos vertinimu, tokie pakeitimai turėtų sumažinti administracinę naštą daugiabučių namų ir savivaldybėms priklausančių viešųjų pastatų techninės priežiūros specialistams, administruojančioms įmonėms ir daugiabučių namų bendrijoms.

Iki šiol per metus turėdavo būti atliekama beveik 44 tūkst. namų apžiūrų. Skaičiuojama, kad viena apžiūra trunka apie aštuonias valandas ir kainuoja maždaug 124 eurus. Sumažinus apžiūrų skaičių iki vienos per metus, ministerijos skaičiavimu, būtų sutaupoma apie 5,7 mln. eurų.

Pastatų duomenų bankas – centralizuota informacija apie pastatų būklę

2025 m. lapkričio 3 d. pradėjo veikti Pastatų duomenų banko informacinė sistema, sukurta įgyvendinant Aplinkos ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros projektą.

Ši sistema leidžia daugiabučių gyventojams vienoje vietoje matyti pagrindinę informaciją apie pastatą – jo techninės priežiūros duomenis, energijos suvartojimą ir kitus rodiklius, kurie gali būti svarbūs vertinant pastato būklę ar planuojant renovaciją.

Ministerijos teigimu, iki šiol pastatų priežiūros dokumentai ir informacija apie jų būklę dažnai būdavo saugomi skirtingose vietose, todėl jų sistemingai peržiūrėti ar analizuoti nebuvo galimybių. Centralizuotas duomenų kaupimas, ministerijos nuomone, gali padėti efektyviau organizuoti pastatų priežiūrą ir sudaryti prielaidas duomenimis pagrįstiems sprendimams dėl remonto, renovacijos ar energinio efektyvumo gerinimo.

Skaičiuojama, kad ši sistema kasmet galėtų sumažinti administracinę naštą apie 5,57 mln. eurų, nes leidžia atsisakyti dalies popierinių ir dubliuojamų ataskaitų bei mažina darbo sąnaudas.

Atsisakoma dalies ataskaitų ir supaprastinamos procedūros

Administracinės naštos mažinimas palietė ir kai kurias ataskaitų teikimo prievoles. Praėjusių metų rugsėjį Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų pataisoms. Jomis atsisakyta reikalavimo butų ir kitų patalpų savininkams tvirtinti metinį namo atnaujinimo planą. Ministerijos vertinimu, dėl šio pakeitimo administracinė našta galėtų sumažėti apie 121 tūkst. eurų per metus.

Taip pat panaikintas aplinkos ministro įsakymas, kuriuo degalų tiekėjai buvo įpareigoti kasmet teikti ir nepriklausomų auditorių tikrinti ataskaitas apie kuro ir energijos būvio ciklo metu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą. Šios ataskaitos buvo teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai, o jų rengimas verslui kasmet kainuodavo apie 92 tūkst. eurų.

Supaprastinta ir kietųjų naudingųjų iškasenų naudojimo apskaitos tvarka. Pagal naują tvarką ūkio subjektams nebereikės teikti kasybos ataskaitų tais atvejais, kai gavyba nevyko, o markšeideriniai planai bus rengiami rečiau ir tik esant nustatytoms gavybos apimtims. Ministerijos duomenimis, tai galėtų sumažinti administracinę ir finansinę naštą daugiau kaip 103 tūkst. eurų per metus.

Dalis administracinių paslaugų perkeliama į elektroninę erdvę

Pokyčiai įgyvendinti ir valstybinės žemės administravimo srityje. Priimti Žemės informacinės sistemos veiklą reglamentuojantys teisės aktai, leidžiantys taikyti vieno langelio principą valstybinės žemės patikėtinių teikiamoms administracinėms paslaugoms.

Į elektroninę erdvę perkelta devynios su valstybinės žemės administravimu susijusios paslaugos. Ministerijos teigimu, tai turėtų padėti greičiau gauti reikalingas paslaugas ir sumažinti administracinę naštą ūkio subjektams daugiau kaip 76 tūkst. eurų per metus.

Seimo pavasario sesijoje planuojami nauji teisės aktų pakeitimai

Kovo 10 d. prasidėsiančioje Seimo pavasario sesijoje Aplinkos ministerija planuoja teikti ir naujus teisėkūros pasiūlymus. Tarp jų – Miškų įstatymo pataisos, kurios, ministerijos teigimu, būtų skirtos stiprinti miškų apsaugą ir tvarų išteklių naudojimą.

Taip pat numatomi Statybos įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama didinti statybos procesų skaidrumą ir stiprinti sektoriaus dalyvių atsakomybę. Be to, planuojama siūlyti pakeitimus, griežtinančius atsakomybę už baterijų atliekų tvarkymo pažeidimus, tobulinti pakuočių atliekų reguliavimą ir stiprinti atliekų prevencijos priemones. Ministerijos vertinimu, šios iniciatyvos turėtų prisidėti prie aiškesnio ir efektyvesnio aplinkosaugos reguliavimo.