„Tyrimai rodo, kad net 39 procentus pasaulinių šiltnamio dujų emisijų sugeneruoja statybų sektorius. Todėl išvengti statybų poveikio klimatui – itin svarbi ir sudėtinga užduotis, kurią įvykdyti įmanoma tik imantis išskirtinių, drąsių veiksmų. Vilniaus savivaldybė yra paskelbusi įsipareigojimą tapti klimatui neutraliu miestu iki 2030 metų. Tačiau tam, kad tai taptų realybe būtina keisti priešgaisrinės saugos reikalavimus“, – tvirtina Guido Wolfas, nekilnojamojo turto (NT) projektus plėtojančios bendrovės „Releven“ tvarumo ir inovacijų direktorius.

Jo teigimu, Lietuvos galimybės sumažinti statybų poveikį klimatui yra iš prigimties puikios – mūsų šalyje gausu aukštos kokybės, statyboms tinkamos medienos. Intensyvesnis šio ištekliaus panaudojimas suteiktų galimybę ne tik padidinti statybų tvarumą, bet ir teiktų didžiulę naudą valstybei.

„Užsienyje matome intensyviai plėtojamus saugius, sėkmingus medinių daugiaaukščių statinių projektus. Net kaimyninėje Latvijoje nuo 2017 metų leidžiamas maksimalus gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties medinių pastatų aukštis siekia nebe 3, kaip šiuo metu yra Lietuvoje, o 6 aukštus, arba 18 metrų“, – sako G. Wolfas.

Šiandieniniai Lietuvos priešgaisrinės saugos reikalavimai užkerta kelią miesto ambicijoms didinti statybų tvarumą. Pasenusios taisyklės varžo ir NT plėtotojų siekį pasiūlyti gamtai draugiškesnius bei žmonių sveikatai palankesnius būstus bei biurų patalpas.

Medinių daugiaaukščių pasaulyje gausu

Dar 1994 m. Švedijoje pakeitus reikalavimus šioje šalyje suklestėjo medienos panaudojimas statybose. Dėl naujų galimybių Vekšės miestas Švedijoje išsikėlė ambicingą tikslą – iki 2015 m. iš medžio statyti ketvirtį visų namų, o iki 2020 m. – net pusę. Nenuostabu, kad šiame mieste stovi ir vienas aukščiausių pasaulyje medinių gyvenamųjų daugiabučių kompleksų „Vallen“, siekiantis 29 metrų aukštį. Du pirmieji šio komplekso aukštai – betoniniai, o septyni viršutiniai – mediniai.

Kaimyninėje Norvegijoje ambicijos ir mediniai pastatai stiebiasi dar aukščiau. Čia 2019 m. iš klijuotos laminuotos medienos baigtas statyti net 18 aukštų, 85,4 metrų aukščio mišrios paskirties statinys „Mjøstårnet“. Jame atsirado vietos ir viešbučiui, ir apartamentams, ir biurams, ir restoranams.

Aukščiausias pasaulyje medinis pastatas yra „Ascent MKE“ JAV, Viskonsino valstijoje. 25 aukštų, 86,5 metrų aukščio statinys, kuriame yra 254 prabangūs apartamentai ir mažmeninės prekybos erdvė.

Stabdo priešgaisrinė sauga

Priešgaisrinių bandymų ir klasifikavimo metodai yra harmonizuoti Europos mastu. Tačiau reguliaciniai reikalavimai, taikomi skirtingų tipų pastatams ir galutiniams naudotojams, kuriami nacionaliniu lygiu ir yra priklausomi nuo vietos politikų valios.

Nepaisant užsienio pavyzdžių gausos, mūsų šalyje medinės statybos galimybės ribotos. Pagal galiojančius priešgaisrinės saugos reikalavimus namai, pastatyti iš antipireninėmis medžiagomis apdorotos medienos, negali būti aukštesni nei trijų aukštų. Be to, jie negali būti didesni nei maždaug 6,7 tūkst. kv. metrų ploto, jei statiniuose įdiegta automatinė gaisro gesinimo sistema.

Verslas nori ir gali

Aplinkos ministerija nurodo, kad Lietuvos verslai yra pasiruošę medinių daugiaaukščių namų statyboms Lietuvoje – šalies įmonės turi nemažai medinių skydų ir modulių gamybos patirties. 98 proc. jų produkcijos eksportuojama į užsienį, daugiausia (apie 90 proc.) į Skandinavijos šalis.

„Artimiausiu metu statyboms skirtų medinių konstrukcijų gamyba Lietuvoje dar plėsis. Jau dabar montuojamos naujos statybinės medienos plokščių gamybos linijos“, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Jo teigimu, šių produktų panaudojimas Lietuvos vidaus rinkoje sukurtų daugiau ekonominės naudos nei jų eksportas. Tačiau dar didesnė nauda būtų sunkiau įvertinama eurais.

„Efektas CO₂ emisijoms, darbo ir gyvenimo mediniame pastate komfortas, estetika, galų gale šalies progresyvaus kurso indikavimas būtų netgi svarbesni už grynai ekonominę naudą“, – sako LNTPA vadovas.

Prašė ministeriją lyderystės

Su NT vystymu ir architektūra susijusios asociacijos šį pavasarį kreipėsi į Aplinkos ministeriją ragindamos peržiūrėti dabar Lietuvoje galiojančius teisės aktus, ribojančius galimybes statyti daugiaaukščius medinius statinius. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, nurodė, jog kreipinyje pasigedo skaičiavimų, parodančių medinių statinių elgesį esant įvairiems gaisro scenarijams.

Departamentas informavo, kad pagal įstatymus jis neturi galios koreguoti galiojančių gaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų. PAGD neprieštarauja, kad statybos srities gaisrinės saugos teisinis reguliavimas gali ir turi būti keičiamas. Tačiau būtina įvertinti medinės statybos saugumą gaisrinės saugos požiūriu.

Mokslinių tyrimų – daugybė

Akademinė bendruomenė, aiškiai suvokdama klimato kaitos keliamus iššūkius ir medienos galimybes, jau ne vieną dešimtmetį vykdo medinių statinių saugos tyrimus.

Šios srities pasauliniai lyderiai praėjusiais metais publikavo atvirai prieinamą knygą „Fire Safe Use of Wood in Buildings: Global Design Guide“. Joje pateikiamos susistemintos ir eksperimentais patikrintos mokslinės žinios apie medinių statinių atsparumą ugniai, poveikį ugnies plitimui, medinių statinių gaisrų gesinimo ypatumus ir panašiai.

Autoriai apžvelgia įvairių valstybių priešgaisrinės saugos taisykles ir standartus, aprašo priešgaisrinės saugos strategijas, taikytinas mediniuose daugiaaukščiuose pastatuose.

„Vienas iš pagrindinių medinių statinių privalumų yra įvairovė sistemų, kurias galima suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad jos patenkintų bemaž bet kokius poreikius ir atitiktų oficialius gaisrinės saugos reikalavimus. Vis dar ekonomiškiausia ir plačiausiai naudojama statybinė medžiaga yra lengvieji mediniai rėmai, naudojami statant mažo ir vidutinio aukštingumo namus. Tačiau inovatyvios sistemos – sijų ir kolonų, klijuotos medienos, ilgųjų tarpatraminių konstrukcijų ir hibridinės – leidžia išplėsti medžio panaudojimą įspūdingiems inovatyviems statiniams, pavyzdžiui, daugiaaukščiams“, – tvirtina knygos autoriai.