2022 rugpjūčio 19 d. penktadienis, 4:52
Reklama  |  facebook

Miestas, kuriame viskas pasiekiama per 15 minučių: utopija ar netolima ateitis?

2022-06-15 09:31
Pastaraisiais metais urbanistikoje pastebimai įsitvirtina nauja miestų planavimo paradigma, kuri keliais žodžiais galėtų būti nusakyta kaip miestų tankinimas. Ši tendencija pastebima daugelyje Europos miestų, o taip pat neaplenkia ir Lietuvos. Mintimis apie tai, kuo kompaktiškas miestas yra pranašesnis ir kas svarbu jį plėtojant, dalinasi bendrovės YIT viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen ir Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.
nuotrauka
YIT LIETUVA nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos architektų sąjunga,
YIT, Suomijos statybos kompanija,

Tankesnis miestas – gyvybingesnis ir patogesnis

R. Leitanaitės teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios vis daugiau Europos miestų savo plėtros vizijas ir strategijas sieja būtent su kompaktiško miesto koncepcija, yra ta, kad tankesnės urbanistinės zonos, kuriose persipina ir koegzistuoja skirtingos funkcijos yra gyvybingo miesto prielaida.

„Kai žmonės gyvena, dirba ir leidžia laisvalaikį santykinai nedidelėje, tačiau kompaktiškoje miesto teritorijoje – tai atveria geresnes galimybes socialiniam ir ekonominiam gyvybingumui, įvairių paslaugų infrastruktūros plėtrai, o tuo pačiu patogesniam miesto gyvenimui. Tokiame mieste darbas, namai, pramogos ir paslaugos yra šalia – viskas pasiekiama nedideliu atstumu, kurį galima įveikti pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku“, – sako R. Leitanaitė.

Architektės teigimu, kai miesto rajonai yra monofunkciniai ir išsidėstę didelėje teritorijoje situacija yra priešinga. Žmonėms tenka keliauti didesnius atstumus, gatvėse yra daugiau automobilių, o skirtingos miesto dalys tam tikru metu ištuštėja – miegamieji rajonai dieną, o tie, kuriuose dominuoja administraciniai pastatai – po darbo valandų. Savo ruožtu paliktos tik turizmui centrinės miesto dalys netenka gyvybingumo ir autentiškumo.

yit lietuva

„Tankinant miestus ir skatinant jų gyvybingumą per skirtingų funkcijų perpynimą, šios problemos sprendžiamos. Svarbu ir tai, kad kompaktiškame mieste galima racionaliau panaudoti ir valdyti socialinę ir transporto infrastruktūrą, kitus viešuosius resursus, todėl sumažinami ekonominiai bei aplinkosauginiai miesto gyvenimo kaštai. Tad nenuostabu, kad miestų tankinimas, bent jau Europoje, pastaraisiais metais išryškėjo kaip vyraujanti miestų plėtros strategija“, – cituojama R. Leitanaitė.

Miestų plėtrą svarbu gerai apgalvoti

Architektei pritaria ir J. Kostiainen, kuris sako, kad kompaktiškas miestas išties yra patogesnis jo gyventojams ir geriau atliepia šiandienos tvarumo siekius. Visgi, anot jo, tikslas nėra paprasčiausiai kuo tankiau apstatyti miesto teritorijas. Miestų tankinimas turi būti vykdomas apgalvotai ir pasitelkiant šiuolaikinius architektūrinius, projektinius ir inžinerinius sprendimus.

„Miestų tankinimas apima daugybę aspektų – tiek patogiam gyvenimui ir darbui pritaikytų pastatų statybas, tiek apleistų ar neišnaudojamų teritorijų konversiją, efektyvaus transporto tinklo ir viešųjų erdvių kūrimą, siekį apjungti skirtingas funkcijas. Be to, labai svarbu, kad į miestų planavimą būtų įtrauktos vietos bendruomenės ir skirtingos socialinės grupės. Tik tokiu būdu miesto išplanavimas ir infrastruktūra gali iš tiesų atspindėti jo gyventojų poreikius“, – cituojamas J. Kostiainen.

J. Kostiainen teigimu, miestų tankinimas pasitarnauja ir tvarumo siekiams, nes leidžia su mažiau resursų pasiekti geresnę gyvenimo mieste kokybę. Kai miestai plečiasi į išorę, reikia nutiesti daugiau kelių, gatvių, vamzdynų sistemų ir kitų komunikacijų, o tai pareikalauja didelių išteklių ir lemia reikšmingą CO2 emisiją. Koncentruotame mieste naujos infrastruktūros poreikis, o tuo pačiu ir plėtros poveikis aplinkai yra mažesnis.

„Tam, kad tankinamas miestas butų išties patogus jo gyventojams, didelis dėmesys turėtų tekti ne tik efektyviai viešojo ir bemotorio transporto, bet ir įvairių paslaugų infrastruktūrai. Dėl to kompaktiškam miestui reikalingi mišrios paskirties pastatai ir jų kompleksai, kurie sudaro galimybę gyvenamajai, administracinei, komercinei ir rekreacinei funkcijoms būti vienai šalia kitos, o kartu suteikia impulsą ekonominiam aktyvumui“, – sako J. Kostiainen.

Tikslas – skirtingų funkcijų sinergija

Kaip pavyzdį J. Kostiainen pateikia Helsinkyje YIT vystomą projektą „Tripla“. Šalia vieno aktyviausių Suomijos sostinės transporto mazgų vystomas kompleksas apjungia 50 tūkst. kv. m biuro erdvių, 400 butų ir viešbutį. Šalia taip pat įsikūręs ir prekybos centras su 250 parduotuvių. Modernus kompleksas susieja skirtingas funkcijas ir leidžia maksimaliai išnaudoti šios miesto dalies potencialą.

YIT LIETUVA

„Savo bendrovėje tokią NT plėtros filosofiją vadiname 15 minučių miesto koncepcija. Mintis paprasta – namus, darbą, paslaugas ir pramogas turėtų skirti ne didesnis nei 15 minučių atstumas pėsčiomis ar dviračiu. Šis poreikis kyla ir iš pačių gyventojų noro būti miesto įvykių centre, negaišti laiko spūstyse ir galėti lengvai pasiekti visas reikiamas paslaugas. Vystydami savo projektus visuomet galvojame apie šiuos poreikius“, – sako J. Kostiainen.

Anot J. Kostiainen, multifunkciniai projektai, kuomet administracinės paskirties patalpos statomos greta gyvenamųjų, naudingi tiek gyventojams, tiek verslui. Gyventojai gali džiaugtis lengvai pasiekiamomis darbo vietomis ir paslaugomis, o verslas priartėja prie darbo rinkos ir gali lengviau pritraukti reikiamus darbuotojus. J. Kostiainen įsitikinimu, vystant tokias urbanistines zonas svarbi privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė, kuri leidžia efektyviau pasiekti miesto plėtros tikslų.

Miestų tankinimas kelia savų iššūkių

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė R. Leitanaitė savo ruožtu pažymi, kad tankinimo tendencijos atsispindi ir mūsų šalies didmiesčių plėtroje. Architektės manymu, jos labiausiai išreikštos Vilniuje, kur tankinimas kaip plėtros kryptis yra įtvirtinta miesto planavimo dokumentuose. Savivaldybė aktyviai skatina investicijas į NT plėtrą centrinėse miesto dalyse ir pati investuoja į tam reikiamą infrastruktūrą.

„Be abejo, miesto tankinimas yra susijęs su tam tikrais architektūriniais, techniniais ir administraciniais iššūkiais. Įgyvendinti projektus miesto centre yra sudėtingiau ir brangiau, nei plyname lauke miesto pakraštyje. Tenka ieškoti būdų harmoningai įsiterpti į esamą architektūrinį ir istorinį kontekstą, taikytis prie paveldosaugos ir kitų reikalavimų, vykdyti statybas kompaktiškuose sklypuose, apsuptuose kitų pastatų ir transporto srautų. Visgi, manau, kad šie iššūkiai padeda kelti architektūros kokybės kartelę, skatina ieškoti ne paprasčiausių, o geriausių sprendimų, leidžia pasitempti tiek architektams, tiek vystytojams“, – sako R. Leitanaitė.

R. Leitanaitės manymu, tankinant miestus viena iš svarbiausių užduočių išsaugoti jų identitetą ir unikalumą. Pavyzdžiui, Vilnius gali didžiuotis į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktu senamiesčiu ir savo žaliosiomis erdvėmis, todėl miesto plėtros procesai turėtų derėti su šių išskirtinumų išsaugojimu ir išryškinimu. Architektės nuomone, kol kas Vilniuje miesto tankinimo ir unikalumo išsaugojimo tikslus suderinti pavyksta neblogai.

„Galiausiai, šiuolaikiškas ir tvarus miestas turėtų atsižvelgti į tokius aspektus kaip viešų erdvių prieinamumas ir pritaikymas skirtingų gyventojų poreikiams, infrastruktūros sukūrimas negalią turintiems žmonėms ir palaikymas, automobilių srautų mažinimas, tvarumą didinančių sprendimų diegimas ir skatinimas. Visa tai labai svarbu, kad gyventi ir dirbti mieste būtų patogu ir gera. Džiugu, kad vis daugiau pastangų šioje srityje matoma tiek iš miestų, tiek NT plėtotojų pusės“, – sako R. Leitanaitė. 

YIT LIETUVA nuotr. 

Statybunaujienos.lt
Žymės  Urbanistika




Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2022-08-17 09:17
Artėjant rugsėjui daugelis šeimų ima sukti galvas – kaip patogiai, funkcionaliai ir praktiškai vaikų kambarį pritaikyti mokyklos sezonui. Šie namų interjero pokyčiai ypač aktualūs būsimuosius pirmokus auginantiems tėvams, nes jiems prireikia mažųjų žaidimų erdvę pakeisti į labiau tinkančią mokslo po...
nuotrauka
2022-08-12 14:56
Nors į biurus sugrįžome jau senokai – visgi daugelis vis dar dažnai renkasi hibridinį darbą arba dirba iš namų. O tam, kad darbas namuose eitųsi kuo sklandžiau – privalu įsirengti komfortišką erdvę: pasirinkti patogią kėdę, stalą, dėmesį atkreipti į apšvietimą bei kitas jaukumo darbo zonai suteiksia...
nuotrauka
2022-08-12 11:10
„INVL Baltic Real Estate“ informuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino bendrovės valdomo komplekso sostinės senamiestyje, esančio adresu Vilniaus g. 33, rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus.
nuotrauka
2022-08-12 10:47
Oficialu: parengti Nemuno krantus jungiančio tilto projektiniai pasiūlymai. 258 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas ne tik pagerins susisiekimą, bet ir taps nauju traukos centru. Iš čia atsivers 360 laipsnių miesto panoramos. Tilto prieigose ir prie vandens kuriamos laisvalaikio erdvės. Tiki...
nuotrauka
2022-08-12 09:41
Kiekvieno mūsų diena įprastai prasideda ir baigiasi vonios kambaryje. Daiktų chaosas nenuteikia pozityviai. Be to, daiktų laikymo klausimas šiandien namų SPA galinčioje prilygti patalpoje opus ir dėl augančių būstų kainų – turint galimybę įsirengti tik mažesnio ploto vonios kambarį, vėliau susiduri...
nuotrauka
2022-08-12 07:53
Rytinės kavos puodelis, šeimos, draugų susibūrimai terasoje tapo neatsiejamu vasaros ritualu. Todėl šiai erdvei skiriama daug dėmesio – ne tik parenkant baldus, augalus, bet ir įrengiant grindų dangą. Paprastai terasa tampa sodo, kiemo dalimi, todėl itin svarbus natūralumo pojūtis.
nuotrauka
2022-08-02 09:08
Valstybinių miškų urėdijos administracinio pastato Pylimų kaime, Vievio seniūnijoje, architektūrinio projekto konkursą laimėjo ir naująjį biurą projektuos architektų komanda „After party“ ir „Išora x Lozuraitytė“ architektūros studija. Planuojama, kad projektavimo darbai truks metus.
nuotrauka
2022-08-01 12:47
Urbanistika yra kaip architektūra, tik žymiai plačiau. Ji aprėpia ne tik pastatus, erdves, bet ir veiklą mieste, jo pritaikymą sau, žmonių įpročius, keliavimą. Apie tai, kaip mes gyvename mieste. Taip savo darbų ir tyrinėjimo lauką apibūdina tarptautinio urbanistų biuro PUPA įkūrėjai Tadas Jonauskis...
nuotrauka
2022-07-29 10:56
Užbaigus viešųjų pirkimų procedūras, Vilniaus stoties rajono transformacijos projekte „Vilnius Connect“ baigiamas svarbus etapas – geležinkelio stoties teritorijos architektūrinio konkurso laimėtoja oficialiai paskelbta Londone įsikūrusi kompanija „Zaha Hadid Architects“.
nuotrauka
2022-07-27 09:44
Dangų raižančių pastatų kvartalai, vadinami urbanistinėmis kalvomis – kadaise neįsivaizduotas reiškinys, dabar vizionieriškų urbanistų bei architektų kuriamas ir Vilniuje. Vienos iš sostinės urbanistinių kalvų statybos prasidėjo dar praėjusio amžiaus viduryje, kita – tik dabar įgyja aiškius kontūrus...
nuotrauka
2022-07-26 15:14
UAB „MB projektas“ organizuoja projekto „Daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksas Daugėliškio g. 33A, Vilniuje“ kviestinį uždarą vieno etapo architektūrinį konkursą.
nuotrauka
2022-07-26 11:15
Laisvės kovų dalyvio Juozo Lukšos-Daumanto atminimą pernai atvertame jo vardo skvere Žirmūnuose įprasmins paminklinis objektas „Miškinis". Geriausia meninė idėja atrinkta iš keturių pasiūlymų.
nuotrauka
2022-07-26 09:56
Klasika vonios kambaryje neturėtų būti siejama su nykumu – laikui nepavaldžius sprendimus derinant su naujausiomis tendencijomis ši iš pažiūros techninė patalpa gali tapti dar viena išskirtine namų erdve. Į kokius interjero dizaino bei santechnikos gaminių aspektus specialistai kviečia kreipti dėmes...
nuotrauka
2022-07-19 14:42
Daugiau nei mėnesį visuomenė galėjo detaliai susipažinti su naujojo Uosto direkcijos administracinio pastato tarptautiniam konkursui pateiktais projektais, o šiandien, liepos 19 d., jie aptarti viešo svarstymo metu. Darbus, kaip galėtų atrodyti Uosto direkcijos administracinis pastatas ir naujai for...
nuotrauka
2022-07-12 11:58
Savarankiškai identifikuoti, kodėl jaučiatės prislėgtas ar įsitempęs, sudėtinga. Psichologų teigimu, yra trys faktoriai, kurie daro didžiausią įtaką tam, kaip jaučiamės: fizinė sveikata, santykiai su artimiausiais žmonėmis bei namai ir aplinka, kurioje gyvename. Būtent trečiasis daugelio būna pamirš...
nuotrauka
2022-07-11 10:14
Kitąmet sostinėje atsivers nauja ekspozicinė erdvė – paviljonas „Vilnius prieš 200 metų“. Po Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Architektūros fondo surengto atviro konkurso jau žinoma, kaip atrodys 2023 m. vilniečius ir miesto svečius Gedimino kalno papėdėje sutelksianti vieta. Galimybę įgyvendinti ...
nuotrauka
2022-07-05 10:51
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę Vilniaus m. savivaldybės administracijos veikloje išduodant statybą leidžiančius dokumentus, nustatė korupcijos rizikos veiksnius. Savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis socialiniame tinkle parašė, kad STT atlik...
nuotrauka
2022-07-04 08:06
Aktyvi visuomenės ir paveldosaugos bei architektūros profesionalų reakcija išgelbėjo vieną vertingiausių tarpukario modernizmo statinių. Teismo sprendimu, pašalintas administracinio pastato Gedimino pr. 27, Vilniuje, pirmojo aukšto įstiklinimas.
nuotrauka
2022-07-01 14:04
Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, oficialiai pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai’2023 (NAA), kuriuos inicijuoja Aplinkos ministerija. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai – simboliška, kad lygiai po metų, šventinio renginio metu bus paskelbti pirmieji NAA laimėtojai.
nuotrauka
2022-06-30 11:13
Natūralu, kad kartas nuo karto norisi atnaujinti savo namų interjerą. Daugelis galvoja, kad tai padaryti sudėtinga ir brangu, nes reikia keisti baldus, sienų spalvą ir panašiai. Tačiau interjero specialistai teigia, kad didelių pokyčių galima įnešti ir neišleidžiant daug pinigų. Tai padaryti padės a...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras