2025 m. liepos 15 d. antradienis, 1:25:21
Reklama  |  facebook

Miestas, kuriame viskas pasiekiama per 15 minučių: utopija ar netolima ateitis?

2022-06-15 09:31
Pastaraisiais metais urbanistikoje pastebimai įsitvirtina nauja miestų planavimo paradigma, kuri keliais žodžiais galėtų būti nusakyta kaip miestų tankinimas. Ši tendencija pastebima daugelyje Europos miestų, o taip pat neaplenkia ir Lietuvos. Mintimis apie tai, kuo kompaktiškas miestas yra pranašesnis ir kas svarbu jį plėtojant, dalinasi bendrovės YIT viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen ir Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.
nuotrauka
YIT LIETUVA nuotr.


Minimos įmonės
Lietuvos architektų sąjunga,
YIT, Suomijos statybos kompanija,

Tankesnis miestas – gyvybingesnis ir patogesnis

R. Leitanaitės teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios vis daugiau Europos miestų savo plėtros vizijas ir strategijas sieja būtent su kompaktiško miesto koncepcija, yra ta, kad tankesnės urbanistinės zonos, kuriose persipina ir koegzistuoja skirtingos funkcijos yra gyvybingo miesto prielaida.

„Kai žmonės gyvena, dirba ir leidžia laisvalaikį santykinai nedidelėje, tačiau kompaktiškoje miesto teritorijoje – tai atveria geresnes galimybes socialiniam ir ekonominiam gyvybingumui, įvairių paslaugų infrastruktūros plėtrai, o tuo pačiu patogesniam miesto gyvenimui. Tokiame mieste darbas, namai, pramogos ir paslaugos yra šalia – viskas pasiekiama nedideliu atstumu, kurį galima įveikti pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku“, – sako R. Leitanaitė.

Architektės teigimu, kai miesto rajonai yra monofunkciniai ir išsidėstę didelėje teritorijoje situacija yra priešinga. Žmonėms tenka keliauti didesnius atstumus, gatvėse yra daugiau automobilių, o skirtingos miesto dalys tam tikru metu ištuštėja – miegamieji rajonai dieną, o tie, kuriuose dominuoja administraciniai pastatai – po darbo valandų. Savo ruožtu paliktos tik turizmui centrinės miesto dalys netenka gyvybingumo ir autentiškumo.

yit lietuva

„Tankinant miestus ir skatinant jų gyvybingumą per skirtingų funkcijų perpynimą, šios problemos sprendžiamos. Svarbu ir tai, kad kompaktiškame mieste galima racionaliau panaudoti ir valdyti socialinę ir transporto infrastruktūrą, kitus viešuosius resursus, todėl sumažinami ekonominiai bei aplinkosauginiai miesto gyvenimo kaštai. Tad nenuostabu, kad miestų tankinimas, bent jau Europoje, pastaraisiais metais išryškėjo kaip vyraujanti miestų plėtros strategija“, – cituojama R. Leitanaitė.

Miestų plėtrą svarbu gerai apgalvoti

Architektei pritaria ir J. Kostiainen, kuris sako, kad kompaktiškas miestas išties yra patogesnis jo gyventojams ir geriau atliepia šiandienos tvarumo siekius. Visgi, anot jo, tikslas nėra paprasčiausiai kuo tankiau apstatyti miesto teritorijas. Miestų tankinimas turi būti vykdomas apgalvotai ir pasitelkiant šiuolaikinius architektūrinius, projektinius ir inžinerinius sprendimus.

„Miestų tankinimas apima daugybę aspektų – tiek patogiam gyvenimui ir darbui pritaikytų pastatų statybas, tiek apleistų ar neišnaudojamų teritorijų konversiją, efektyvaus transporto tinklo ir viešųjų erdvių kūrimą, siekį apjungti skirtingas funkcijas. Be to, labai svarbu, kad į miestų planavimą būtų įtrauktos vietos bendruomenės ir skirtingos socialinės grupės. Tik tokiu būdu miesto išplanavimas ir infrastruktūra gali iš tiesų atspindėti jo gyventojų poreikius“, – cituojamas J. Kostiainen.

J. Kostiainen teigimu, miestų tankinimas pasitarnauja ir tvarumo siekiams, nes leidžia su mažiau resursų pasiekti geresnę gyvenimo mieste kokybę. Kai miestai plečiasi į išorę, reikia nutiesti daugiau kelių, gatvių, vamzdynų sistemų ir kitų komunikacijų, o tai pareikalauja didelių išteklių ir lemia reikšmingą CO2 emisiją. Koncentruotame mieste naujos infrastruktūros poreikis, o tuo pačiu ir plėtros poveikis aplinkai yra mažesnis.

„Tam, kad tankinamas miestas butų išties patogus jo gyventojams, didelis dėmesys turėtų tekti ne tik efektyviai viešojo ir bemotorio transporto, bet ir įvairių paslaugų infrastruktūrai. Dėl to kompaktiškam miestui reikalingi mišrios paskirties pastatai ir jų kompleksai, kurie sudaro galimybę gyvenamajai, administracinei, komercinei ir rekreacinei funkcijoms būti vienai šalia kitos, o kartu suteikia impulsą ekonominiam aktyvumui“, – sako J. Kostiainen.

Tikslas – skirtingų funkcijų sinergija

Kaip pavyzdį J. Kostiainen pateikia Helsinkyje YIT vystomą projektą „Tripla“. Šalia vieno aktyviausių Suomijos sostinės transporto mazgų vystomas kompleksas apjungia 50 tūkst. kv. m biuro erdvių, 400 butų ir viešbutį. Šalia taip pat įsikūręs ir prekybos centras su 250 parduotuvių. Modernus kompleksas susieja skirtingas funkcijas ir leidžia maksimaliai išnaudoti šios miesto dalies potencialą.

YIT LIETUVA

„Savo bendrovėje tokią NT plėtros filosofiją vadiname 15 minučių miesto koncepcija. Mintis paprasta – namus, darbą, paslaugas ir pramogas turėtų skirti ne didesnis nei 15 minučių atstumas pėsčiomis ar dviračiu. Šis poreikis kyla ir iš pačių gyventojų noro būti miesto įvykių centre, negaišti laiko spūstyse ir galėti lengvai pasiekti visas reikiamas paslaugas. Vystydami savo projektus visuomet galvojame apie šiuos poreikius“, – sako J. Kostiainen.

Anot J. Kostiainen, multifunkciniai projektai, kuomet administracinės paskirties patalpos statomos greta gyvenamųjų, naudingi tiek gyventojams, tiek verslui. Gyventojai gali džiaugtis lengvai pasiekiamomis darbo vietomis ir paslaugomis, o verslas priartėja prie darbo rinkos ir gali lengviau pritraukti reikiamus darbuotojus. J. Kostiainen įsitikinimu, vystant tokias urbanistines zonas svarbi privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė, kuri leidžia efektyviau pasiekti miesto plėtros tikslų.

Miestų tankinimas kelia savų iššūkių

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė R. Leitanaitė savo ruožtu pažymi, kad tankinimo tendencijos atsispindi ir mūsų šalies didmiesčių plėtroje. Architektės manymu, jos labiausiai išreikštos Vilniuje, kur tankinimas kaip plėtros kryptis yra įtvirtinta miesto planavimo dokumentuose. Savivaldybė aktyviai skatina investicijas į NT plėtrą centrinėse miesto dalyse ir pati investuoja į tam reikiamą infrastruktūrą.

„Be abejo, miesto tankinimas yra susijęs su tam tikrais architektūriniais, techniniais ir administraciniais iššūkiais. Įgyvendinti projektus miesto centre yra sudėtingiau ir brangiau, nei plyname lauke miesto pakraštyje. Tenka ieškoti būdų harmoningai įsiterpti į esamą architektūrinį ir istorinį kontekstą, taikytis prie paveldosaugos ir kitų reikalavimų, vykdyti statybas kompaktiškuose sklypuose, apsuptuose kitų pastatų ir transporto srautų. Visgi, manau, kad šie iššūkiai padeda kelti architektūros kokybės kartelę, skatina ieškoti ne paprasčiausių, o geriausių sprendimų, leidžia pasitempti tiek architektams, tiek vystytojams“, – sako R. Leitanaitė.

R. Leitanaitės manymu, tankinant miestus viena iš svarbiausių užduočių išsaugoti jų identitetą ir unikalumą. Pavyzdžiui, Vilnius gali didžiuotis į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktu senamiesčiu ir savo žaliosiomis erdvėmis, todėl miesto plėtros procesai turėtų derėti su šių išskirtinumų išsaugojimu ir išryškinimu. Architektės nuomone, kol kas Vilniuje miesto tankinimo ir unikalumo išsaugojimo tikslus suderinti pavyksta neblogai.

„Galiausiai, šiuolaikiškas ir tvarus miestas turėtų atsižvelgti į tokius aspektus kaip viešų erdvių prieinamumas ir pritaikymas skirtingų gyventojų poreikiams, infrastruktūros sukūrimas negalią turintiems žmonėms ir palaikymas, automobilių srautų mažinimas, tvarumą didinančių sprendimų diegimas ir skatinimas. Visa tai labai svarbu, kad gyventi ir dirbti mieste būtų patogu ir gera. Džiugu, kad vis daugiau pastangų šioje srityje matoma tiek iš miestų, tiek NT plėtotojų pusės“, – sako R. Leitanaitė. 

YIT LIETUVA nuotr. 

Statybunaujienos.lt
Žymės  Urbanistika



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2025-07-14 13:51
Keisis skveras šalia vienos ryškiausių Vilniaus senamiesčio architektūrinių ikonų ir populiaraus turistų traukos objekto – Šv. Onos bažnyčios. Išduotas statybą leidžiantis dokumentas Vilniaus vystymo kompanijos parengtam šios viešosios erdvės pertvarkymo projektui. Projektu siekiama įprasminti vieto...
nuotrauka
2025-07-09 15:25
Lietuvoje žinoma architektė, dvi kadencijas Lietuvos architektų sąjungai vadovavusi Rūta Leitanaitė pavasarį sugrįžo į KTU Statybos ir architektūros fakultetą kaip Architektūros studijų programos vadovė.
nuotrauka
2025-07-09 09:49
Kairysis Nemuno krantas Kaune netrukus pasikeis neatpažįstamai – išrinkta trečiojo ir tolesnių „Nemunaičių“ kvartalo etapų architektūrinė vizija. Tarptautiniame „SBA Urban“ rengtame architektūros konkurse dalyvavo 15 architektų komandų iš viso pasaulio. Konkursą laimėjo 3 architektų komandos – I vie...
nuotrauka
2025-07-07 08:17
Naujamiestis – vienas iš greičiausiai augančių sostinės rajonų ir strateginė Vilniaus teritorija, kur sprendimai dėl plėtros šiandien gali nulemti ne tik šio rajono, bet ir miesto gyvybingumo ateitį, sako NT ir verslo ekspertai. Sparčiai besikeičiantis buvęs pramoninis rajonas vis dar neturi aiškaus...
nuotrauka
2025-07-04 13:49
Daugeliui kava yra daugiau nei rytinis gėrimas. Tai ritualas, malonumas ir jėgų suteikiantis eliksyras, galintis į gerą pakeisti net sunkiausią dieną. Tačiau kalbant apie tokį svarbų gėrimą, dažnas nesusimąsto, kaip pasirinktas kavos ruošimo būdas gali paveikti jos skonį. Net ir naudojant tą pačią k...
nuotrauka
2025-07-03 10:02
Tęsdama ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainos pokario atsigavimą, Italijos architektų studija „Scandurra Studio" buvo pakviesta pristatyti projektą „Ateities mokykla Ukrainai" 2025 m. Lvivo urbanistiniame forume, kuris vyko birželio 11-13 d.
nuotrauka
2025-07-02 11:59
Nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė kiek daugiau nei pusę milijono eurų Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės dvaro atnaujinimui. Pasak projektą įgyvendinančios UAB „Rangon“ vadovo, siekiama atgaivinti nykstantį kultūros paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams visuomenės poreikiams.
nuotrauka
2025-07-01 08:41
Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre įvyko Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonija, kurios metu pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje.
nuotrauka
2025-06-30 14:39
Vilniaus centrinėje dalyje, tarp A.Juozapavičiaus ir Žvejų gatvių, esantis sklypas įgys naują veidą – baigėsi konkursas, kuriame penkios architektūros studijos varžėsi dėl galimybės sukurti gyvenamąjį kvartalą prie Mindaugo tilto. Laimėtoju pripažintas studijos „Aketuri Architektai“ projektas „FLUME...
nuotrauka
2025-06-30 08:34
Bet kuris kokybiškas produktas gimsta dar braižymo lentoje, o jo kelionė tęsiasi tol, kol patikimai tarnauja daugelį metų. Todėl renkantis jungiklius, svarbu ne tik dizainas – dar svarbiau, iš ko ir kaip jie pagaminti. Originalūs JUNG jungikliai išsiskiria išgaamžėmis medžiagomis, pažangiomis gamybo...
nuotrauka
2025-06-27 15:46
Stresas, įtampa, nuovargis – dažni šiuolaikinio žmogaus palydovai. Todėl vis svarbesniu tampa klausimas – kur mes galime atgauti jėgas? Pasak psichologo, atsakymas slypi ten, kur praleidžiame daugiausia laiko – mūsų namuose. Tinkamai kuriama namų aplinka gali tapti ne tik atsipalaidavimo erdve, bet ...
nuotrauka
2025-06-27 14:46
Klaipėdos centrinio pašto pastate, kur numatoma įkurti F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą – pažintis su navigacijos, astronomijos, pašto istorijos ekspozicijomis, pačiu Argelanderiu bei Prūsijos karališkąja šeima, interaktyvūs sprendimai, erdvės mokslui, menui, bendruomenėms. Jau išnagrinėtos ...
nuotrauka
2025-06-27 14:34
Naujausias Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, renkantis darbdavį, kas penktam gyventojui svarbi ergonomiška darbo vieta. Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas pritaria – kai darbo erdvė jauki, yra oro, šviesos, darnos, kūnas atsipalaiduoja, imama giliau kvėpuoti, mąstyti ir ku...
nuotrauka
2025-06-27 10:31
Vilniaus Dailės akademijos ir Islandijos menų universiteto tyrėjos Viltės Adomavičiūtės vystomas projektas „Hempforma“ pateko tarp 22 finalininkų prestižiniame pasauliniame Naujojo europinio bauhauzo (NEB) prizo konkurse. „Hempforma“ siūlo gaminti tyrimais pagrįstas tvarias biokompozitines akustines...
nuotrauka
2025-06-27 10:19
Kultūros infrastruktūros centro (KIC) Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės „FIXUS Mobilis“ įgyvendinamas edukacinis projektas „PASIDAIRYK PATS“ (oficialus pavadinimas „Apsaugok ir sutaupyk: paveldo prevencinė priežiūra“) sulaukė didelio susidomėjimo. Tą patvirtino ir surengta k...
nuotrauka
2025-06-27 08:52
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – išskirtinės architektūros ir istorinės atminties objektas – šiandien išgyvena tylų irimo procesą. Neeksploatuojamo pastato priežiūra reikalauja vis daugiau valstybės lėšų, o nesiimant sprendimų dėl jo įveiklinimo, šios investicijos tėra laikinos priemonės, – rašom...
nuotrauka
2025-06-26 15:07
Tarptautinės rinkos tyrimų kompanijos „Kantar“ (UAB „TNS LT“) Vilniaus biuras praėjusią savaitę persikėlė į naujas patalpas baigiamo rekonstruoti Šv. Jokūbo komplekso teritorijoje. Atskirame 19 amžiaus pabaigos pastate bendrovė suderino istorinį paveldą su šiuolaikiniu darbo organizavimu.
nuotrauka
2025-06-26 14:36
Lietuvos oro uostai (LTOU) skelbia, kad jau sudaryta geriausių architektūrinių idėjų naujam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui pasiūlymų eilė. Tarptautinė komisija, kuri buvo sudaryta iš oro uostų atstovų ir gerai žinomų Lietuvos bei užsienio architektų, įvardino penkias geriausias idėjas, o pir...
nuotrauka
2025-06-20 16:31
Istorija be mitų: ekspertų žvilgsnis į Atgimimo aikštę – į taip pavadintą diskusiją archeologus, istorikus, kitų sričių ekspertus bei visuomenę pakvietė Klaipėdos savivaldybė. Prieš tęsiant projekto įgyvendinimą, dar kartą siekta išgirsti įžvalgas apie aikštės istorinį kontekstą bei šiandieninius mi...
nuotrauka
2025-06-20 15:13
Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje (Šakių r.) baigiami tvarkybos darbai, pradėti 2022 metų spalį. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu buvo tvarkoma ne tik bažnyčios pastatas, bet ir šalia esant varpinė. Šie darbai yra labai svarbūs siekiant išsaugoti vertingą regiono sakralinį stati...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras