Kaip skelbia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), pirmosios instancijos teismas moterį išteisino kaip nepadariusią nusikalstamos veikos. Moteris argumentavo, kad vykdė ūkinę komercinę veiklą, buvo paveldėjusi mirusios motinos turtą. Kaip pažymėjo teismas, šie teiginiai nebuvo nuginčyti, todėl nėra pagrindo netikėti, kad ji turėjo sukaupusi nemažai santaupų ir turto. Apeliacinės instancijos teismas moterį pripažino kalta už neteisėtą praturtėjimą. Jai skyrė daugiau nei 11 tūkst. Eur baudą. Taip pat konfiskavo jai priklausančius du žemės sklypus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė reikalavimo įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

LAT teisėjų kolegija akcentavo, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė pagrįstų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė arba kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, skelbiama Teismo pranešime.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.