Išsirinkti ir įsirengti naują būstą – svarbus gyvenimo etapas, pareikalaujantis solidžių investicijų tiek laiko, tiek ir finansų prasme. Pastebėję dominantį variantą klientai įvertina daugybę skirtingų aspektų: patį būstą, supančią aplinką, lokaciją mieste ir įvairias vystytojo siūlomas pridėtines vertes. Pasirinkimo galimybės sostinėje iš tiesų didelės – čia suskaičiuojame net apie 5,5 tūkst. dar neparduotų naujos statybos butų ir kotedžų. Tuo metu stabilios arba augančios vilniečių pajamos leidžia jiems palyginti drąsiai svarstyti apie pirmojo būsto įsigijimą arba jo pakeitimą nauju, taip pagerinant savo gyvenimo sąlygas. Jeigu tokios tendencijos išsilaikys ir toliau, tikėtina, kad didelė dalis šių būstų šeimininkus ras per 11 mėnesių.

Skirtingi kriterijai būstui ir jį supančiai aplinkai

Kasdien aktyviai dirbdami su klientais pastebime, kad pirmiausia būstui jie kelia funkcionalaus suplanavimo kriterijų. Tai patvirtina ir neseniai atlikto didžiųjų Lietuvos miestų gyventojų nuomonės tyrimo duomenys – net 49,9 proc. jų pabrėžia būtent šio aspekto svarbą. Tiesa, kaip rodo mūsų patirtis, skirtingos klientų grupės jį supranta savaip. Pavyzdžiui, šeimos ieško erdvesnio būsto su atskirais miegamaisiais kiekvienam šeimos nariui, o jaunoms poros ir pavieniams asmenims svarbus optimalios kvadratūros ir kainos santykis. Be to, vertindami patį būstą maždaug keturi iš dešimties didžiųjų miestų gyventojų rūpinasi, kad šis būtų A+ arba A energinės klasės – taip siekiama užsitikrinti nedideles būsto išlaikymo išlaidas.

Dėl būsto įsigijimo sprendžiantys didžiųjų miestų gyventojai lūkesčių turi ir jį supančiai aplinkai. Daugiau kaip trims ketvirtadaliams svarbus privatumas ir teritorijos saugumas, o beveik pusei – uždara teritorija. Tuo metu keturiems iš dešimties svarbios laisvalaikio erdvės vaikams, paaugliams ir suaugusiems. Natūralu, kad būstui keliami reikalavimai išsiskiria pagal amžiaus grupes: jaunesni klientai, turintys ar galbūt planuojantys šeimą, daugiau reikšmės teikia laisvalaikio erdvėms, o vyresni, įžengę į šeštąją dešimtį, – teritorijos uždarumui ir saugumui.

Dar vienas kriterijus, į kurį atsižvelgia didžiųjų miestų gyventojai, – būsto lokacija mieste. Nuomonės tyrimo duomenimis, beveik 58 proc. įvertina atstumą iki darbovietės ar mokslo įstaigų, o daugiau kaip 40 proc. – atstumą iki artimiausios viešojo transporto stotelės ar miesto centro. Tiesa, ir šiuo atveju skirtingos gyventojų grupės prioritetą teikia skirtingiems dalykams. Karjera besirūpinantys 30-39 metų gyventojai akcentuoja atstumą iki darbovietės ar mokslo įstaigų. Didesnes pajamas gaunantys respondentai dažniau mini atstumą iki miesto centro, o uždirbantys mažiau – atstumą iki artimiausios viešojo transporto stotelės. 


Taigi vystytojų statomam būstui klientai kelia aukštus ir kompleksinius reikalavimus. Priimdami sprendimą pirkti, jie įvertina visumą, apimančią projekto koncepciją, konkretaus jame esančio būsto ypatybes ir netgi supančią aplinką.

Suderinę skirtingus poreikius pasiekia gerų rezultatų

Augantys vartotojų lūkesčiai skatina augti ir nekilnojamojo turto projektų vystytojus, puikiai suprantančius, kad pasiūlyti tik keturias sienas jau nebepakanka. Pavyzdžiui, sostinės rinkoje jau kurį laiką stebima itin ryški tendencija, kuomet kompanijos plečia vystomų projektų portfelius, juos paskirstydamos per skirtingas miesto vietas, o koncepcijas pritaikydamos skirtingiems klientų segmentams. Kartu diversifikuojamas netgi tame pačiame projekte siūlomų būstų asortimentas – nuo mažos kvadratūros funkcionalių butų perkantiems pirmąjį būstą iki erdvių apartamentų su drabužinėmis, keliais vonios kambariais ir privačiomis terasomis, iš kurių atsiveria panoraminiai miesto vaizdai.

Idealiu atveju visa tai turi papildyti ir vystytojo pastangos padėti susiburti projekto bendruomenei. Būsto ieškantys naujakuriai vis daugiau reikšmės teikia supančiai kaimynystei – nori gyventi tarp panašius interesus turinčių žmonių, bendrauti, dalintis naujienomis, o ilgainiui netgi ima kartu leisti laisvalaikį. Atsižvelgdami į vartotojų lūkesčius vystytojai stiprina ir su klientų aptarnavimu dirbančias komandas, investuoja į jiems teikiamų paslaugų kokybę ir operatyvumą. Tiesa, čia pastebime ir iššūkių – būstų administravimu užsiimančios kompanijos ne visuomet turi patirties teikiant paslaugas didelėse privačiose gyvenvietėse, tad dalį darbų kartais perima patys vystytojai, taip plėsdami savo atsakomybių lauką.

Visa tai reiškia, kad jie varžosi itin aktyvioje bei konkurencingoje rinkoje, ir tik atradę būdą, kaip kuo geriau išpildyti klientų lūkesčius, gali tikėtis gerų rezultatų. Tai pagrindžia ir „Omberg“ pavyzdys: vertindami klientų poreikius, stiprindami komandą ir nuosekliai diegdami LEAN, per pirmąjį šių metų pusmetį Vilniuje pardavėme 196 butus ir kotedžus – dvigubai daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Skaičiuojame, kad parduoti būstai sudarė net 62 proc. mūsų turėto „sandėlio“ ir buvo vienas aukščiausių rezultatų sostinės rinkoje.

Prognozuojame, kad antrąjį pusmetį sostinės nekilnojamojo turto rinkoje stebimos tendencijos ir toliau stiprės. Įtakos tam turės Vilniaus miesto plėtros strategija – sprendimai miegamuosiuose rajonuose formuoti laisvalaikio parkus, skverus, tiesti naujus dviračių takus. Vystytojai, atsižvelgdami į ją, dairysis lokacijų naujiems projektams ir tose vietose, kurios anksčiau atrodė kur kas mažiau patrauklios. Be to, konkurencija dėl klientų skatins juos ieškoti originalių projektų koncepcijų, naujų sprendimų, investuoti į marketingą, prekių ženklo žinomumą, stiprinti komandas ir taip dar labiau pabrėžti savo pranašumus.

Reprezentatytų penkių didžiausių Lietuvos miestų gyventojų nuomonės tyrimą „Omberg“ užsakymu atliko OMD. Atliekant tyrimą, internetu buvo apklausti 687 18–74 m. interneto vartotojai.