Vertintojams pasiruošti paliko vos kelias savaites

Turto ir verslo vertintojų rūmų tarybos pirmininkės Irmantos Krikščiūnienės teigimu, nors pasirengti VAIS sistemos veiklai buvo skirta apie pusantrų metų, pagrindiniai jos veiklą reglamentuojantys dokumentai buvo patvirtinti tik prieš pat sistemos startą.

Pasak jos, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos (AVNT) reikiamus reguliacinius aprašus patvirtino balandžio mėnesį, nors Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas numatė, kad tai turėjo būti padaryta iki šių metų vasario. Dėl to daugiau kaip 500 Lietuvoje dirbančių licencijuotų turto ir verslo vertintojų turėjo vos kelias savaites susipažinti su naujais reikalavimais ir pritaikyti juos savo kasdienėje veikloje.

Vertintojų bendruomenė teigia, kad susipažinus su naująja tvarka paaiškėjo, jog dalis reikalavimų yra pertekliniai ir, jų vertinimu, prieštarauja pačiam įstatymui. Dėl šios priežasties Turto ir verslo vertintojų rūmai AVNT nustatytą tvarką apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nauji reikalavimai gali didinti vertinimo paslaugų kainas

Pagal įstatymą VAIS sistemoje gali būti viešinamas aiškiai apibrėžtas duomenų kiekis, tačiau vertintojų teigimu, AVNT šį sąrašą išplėtė papildomais dešimčia duomenų laukų. Tarp jų – vertinimo sritis, taikyti vertinimo standartai, objekto unikalus numeris, tūris ir dalis.

I. Krikščiūnienės teigimu, tokie reikalavimai sukuria papildomą administracinę naštą ir ilgina vertinimo ataskaitų pateikimo procesą. Kuo daugiau laiko specialistai skiria duomenų suvedimui, tuo didesnė tikimybė, kad ateityje didės ir turto vertinimo paslaugų įkainiai.

Vertintojai taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis papildomai reikalaujamų duomenų jau yra prieinami kituose valstybės registruose. Todėl kyla klausimas, kodėl tuos pačius duomenis būtina pakartotinai suvesti rankiniu būdu.

Kritika dėl profesinės savivaldos ribojimo

Papildomų diskusijų kelia ir reikalavimai, taikomi vertinant viešojo sektoriaus turtą. Pagal balandį priimtą AVNT nutarimą, vertintojai privalo rengti papildomą nuasmenintą vertinimo ataskaitos versiją, nors, jų teigimu, pagal įstatymą ši pareiga turėtų tekti pačiai AVNT.

Turto ir verslo vertintojų rūmai pabrėžia, kad 2024 metais priimtas įstatymas vertintojams suteikė visavertę profesinę savivaldą, prilygindamas jų statusą tokioms profesijoms kaip advokatai, architektai, notarai ar antstoliai. Todėl, jų vertinimu, papildomi priežiūros reikalavimai nepagrįstai riboja profesinę nepriklausomybę ir neatitinka įstatymo dvasios.

Verslas įžvelgia konfidencialumo grėsmes

Vertintojų bendruomenė taip pat kelia klausimus dėl duomenų apsaugos. Nors VAIS sistemoje numatytas anonimiškumo principas, specialistų teigimu, pagal joje pateikiamus duomenis gali būti nesudėtinga identifikuoti konkretų turto ar verslo savininką.

Tai reiškia, kad suinteresuoti asmenys potencialiai gali gauti informaciją apie įmonių akcijų vertę, verslo vertinimus ar bendrovių valdomo turto kainą. Pasak vertintojų, tokia situacija gali kelti riziką verslo konfidencialumui ir tapti papildomu argumentu peržiūrėti dabar galiojančią tvarką.

Tuo metu rinkos dalyviai tikisi, kad techniniai VAIS sistemos trikdžiai bus pašalinti artimiausiu metu, tačiau dėl teisiniuose ginčuose keliamų klausimų galutinis naujosios tvarkos vertinimas gali užtrukti gerokai ilgiau.