Dėl šių epizodų NŽT kreipėsi į prokuratūrą prašydama atlikti ikiteisminį tyrimą. Prokuratūrai pateikta išsami, susisteminta informacija dėl dokumentų klastojimo ir neteisėtai priimtų nuosavybės atkūrimo sprendimų.

„Vidinis tyrimas atskleidė, kad nusikalstamu būdu, įžūliai ir akivaizdžiai klastojant dokumentus, be jokio teisėto pagrindo valstybės turtas buvo perduotas privatiems asmenims, – sako NŽT pranešime cituojama laikinoji NŽT vadovė Giedrė Ričkutė. – Tikimės, kad prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatys visus šioje nusikalstamoje schemoje dalyvavusius asmenis ir ne tik patrauks juos atsakomybėn, bet ir ambicingai gins viešąjį interesą užtikrinant valstybei padarytos žalos atlyginimą.“

NŽT tyrimo metu buvo nustatyti net keli nuosavybės atkūrimo dokumentų klastojimo atvejai viename iš buvusių NŽT šiaurės rytų Lietuvos teritorinių padalinių, o vėliau suklastotų dokumentų pagrindu nuosavybė buvo atkurta skirtinguose Lietuvos rajonuose. Tokiu nusikalstamu būdu valstybei padaryta žala gali siekti nuo 0,5 iki 1 mln. eurų.

Pirminiais duomenimis, visi darbuotojai, dalyvavę klastojant dokumentus, šiuo metu Tarnyboje nebedirba. NŽT tęs vidinį tyrimą, siekdama išsklaidyti abejones, ar nebuvo daugiau panašių dokumentų klastojimo atvejų.