2024 lapkričio 9 d. šeštadienis, 11:04
Reklama  |  facebook

Naujas etapas saugant kultūros paveldą: aiškesnės taisyklės ir svaresnis visuomenės balsas

2024-10-09 14:52
Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos parengtiems Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) pakeitimams. Įstatymo projektas bus teikiamas Seimui. Apie esminius kultūros paveldo apsaugos pokyčius pasakoja kultūros viceministras Rimantas Mikaitis.
nuotrauka
Rimantas MIKAITIS, kultūros viceministras


Kokias esmines kultūros paveldo problemas sprendžia įstatymo pakeitimai?

Jais pirmiausia siekiame aiškesnio teisinio reguliavimo. Šiuo metu įtvirtintos kultūros paveldo apsaugą turinčios užtikrinti nuostatos, ypač siejamos su nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkyba, ir vartojamos sąvokos suprantamos nevienodai. Tai reiškia, kad jas galima taikyti kaip tuo metu parankiau. Dėl to dažnai prarandamos nekilnojamųjų kultūros vertybių vertingosios savybės, autentiškumas ir vientisumas.

Taip pat šiais pakeitimais efektyviname nekilnojamųjų kultūros vertybių ir su jų išsaugojimu susijusių procesų administravimą, į juos įtraukiame visuomenę, didelį dėmesį skiriame kokybiškesnei UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančių vertybių apsaugai ir valdymui.

Kultūros infrastruktūros centrasVilniaus universiteto
stogų tvarkybos darbai.
Kultūros infrastruktūros
centro nuotr.
 
Turbūt galima sakyti, kad vienas reikšmingiausių įstatymo pokyčių – išgryninti ir aiškiai atskirti statybos, tvarkybos (tvarkomieji statybos ir tvarkomieji paveldosaugos) ir prevencinės priežiūros darbai. Gal pakomentuotumėte plačiau, kokių čia kildavo nesusipratimų?

Įstatymo redakcijoje tvarkybos ir statybos darbus aiškiau atskiriame pagal intervencijos pobūdį, šių darbų įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Papildomai išskiriame prevencinės priežiūros darbus. Įsigaliojus naujai NKPAĮ redakcijai, tvarkyba būtų suprantama kaip visi darbai, skirti kultūros paveldo objektui išsaugoti.

Be to, siūlome patikslinti restauravimo ir konservavimo sąvokas, kad nuo šiol nebūtų klaidingai interpretuojama, jog statybinės veiklos vykdymas paveldo objektuose gali būti laikomas paveldosaugos tvarkomaisiais darbais. Statybos darbai šiuo atveju būtų suprantami kaip darbai, skirti objektui pritaikyti sukuriant naujas jo dalis, keičiant išvaizdą ir konstrukcinę schemą.

Kaip atskirą darbų kategoriją išskiriame prevencinę priežiūrą – tai nedidelės apimties darbai, nekeičiantys kultūros paveldo statinio išvaizdos ir konstrukcijų, kuriems nereikalingas leidimas.

Gal galite paminėti keletą pavyzdžių, kai dėl klaidingų tvarkybos darbų interpretacijų negrįžtamai prarandamas kultūros paveldas?

Pastaruoju metu fiksavome nemažai atvejų valstybės saugomuose kultūros paveldo objektuose, kai darbai buvo įvardyti kaip restauravimas ar remontas, tačiau pastatas buvo nugriautas kartu su pamatais (pvz., vila Dineikos g. 2 Druskininkuose), o vietoj jo iškyla kopija, tūriu ir išvaizda buvusį pastatą atkartojantis statinys su pakeista konstrukcine schema.

Druskininkų sav.Dineikos parkas.
Druskininkų savivaldybės
nuotr.
 
Dažnai prarastų dalių ir elementų atkūrimas laikomas restauravimu taikant naujas technologijas. Iš tiesų tai reiškia, kad kultūros paveldo objekte atliekami tvarkomieji statybos darbai naudojant šiuolaikines konstrukcijas, medžiagas bei normatyvus (pvz., Čiobiškio dvaro oficinos tvarkybos projektas, Šmito malūnas). Paprastai toks veiksmas vadinamas rekonstravimu ir prilyginamas naujai statybai. Restauravimas – tai darbai, skirti autentiškai medžiagai išsaugoti. Visiškas pastato perstatymas (atstatymas) dažniausiai pateisinamas tik tuomet, kai objektas sunaikintas per stichines nelaimes ar karinį konfliktą. Todėl naująja įstatymo redakcija siekiame aiškumo.

Kaip, priėmus įstatymo pakeitimus, visuomenė galės dalyvauti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos procesuose?

Didelį dėmesį skiriame viešajam interesui ginti (kultūros paveldo apsauga yra viešasis interesas, ją saugo Konstitucija). Visuomenė galės aktyviau įsitraukti ir sužinoti apie vykdomus apskaitos procesus, tvarkybos ir statybos darbus.

Šiuo metu tvarkybos darbų projektai, jiems rengti išduotos sąlygos ir priimti sprendimai neviešinami. Įvertinus ir tai, kad dažnai po tokiais darbais „pasislepia“ tvarkomieji statybos ar statybos darbai, visuomenė nėra informuojama apie planuojamus darbus kultūros paveldo objektuose. Tad dažnai, tik prasidėjus darbams, iškyla konfliktai tarp valdytojų, institucijų ir visuomenės, t. y. pastarajai tinkamai nepranešama apie drastiškas intervencijas į kultūros paveldą, todėl visuomenė negali laiku ir tinkamai išreikšti nuomonės.

CitifyOskierkų rūmai.
Puslapio „Citify“ nuotr.
 
Pavyzdžiu galėtų būti Oskierkų rūmų Klaipėdos g. 9 Vilniuje atvejis, kai pagal gautą tvarkybos leidimą paveldosaugos tvarkomiesiems darbams – nesančių ir nebuvusių pastatų „restauravimui“ – įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pradedami statyti nauji pastatai kultūros paveldo objekte Vilniaus senamiestyje. Kitas pavyzdys yra jau minėtas valstybės saugomos vilos Druskininkuose atvejis, kai apie griovimo darbus sužinota tik iš visuomenės.

Visuomenės informavimas ir dalyvavimas apskaitos procesuose yra būtinas ir dėl to, kad jie tiesiogiai daro įtaką privačiai asmenų nuosavybei. Esamas teisinis reguliavimas nulemia neskaidrų bei nenuoseklų objektų pripažinimą nekilnojamuoju kultūros paveldu. Todėl, nusprendžiant įtraukti ar neįtraukti konkretaus objekto į Kultūros vertybių registrą, gali būti nepagrįstai ribojama asmenų disponavimo nuosavybe teisė arba neužtikrinamas nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas ateityje.

Įstatymo pakeitimuose aiškiau paskirstomos atsakomybės tarp savivaldybių ir Kultūros paveldo departamento. Už ką šios institucijos bus atsakingos?

Kultūros paveldo departamentui aiškiau priskiriama viešojo intereso gynimo, savivaldybėms – administravimo funkcija. Tai nėra naujos nuostatos, jos reglamentuojamos ir esamoje įstatymo redakcijoje, tačiau ne iki galo aiškiai, todėl skirtingai interpretuojamos ir taikomos praktikoje. Taip pat nuosekliau padalijame atsakomybę pagal kultūros paveldo vertybių reikšmingumo lygmenį ir statusą: savivaldybės būtų atsakingos tik už vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamąsias kultūros vertybes, taip pat už tas, kurias pačios paskelbė saugomomis. Kultūros paveldo departamentas būtų atsakingas už regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens nekilnojamuosius kultūros paveldo objektus ar kultūros paveldo vietoves bei valstybės saugomus ar kultūros paminklo statusą turinčius nekilnojamuosius kultūros paveldo objektų ar vietoves. 
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2024-11-05 15:49
Europos Centriniam Bankui (ECB) spalio mėn. vėl sumažinus pagrindines palūkanų normas, ir toliau mažėja tiek namų ūkių būsto, tiek ir įmonių naujų paskolų palūkanų normos. Gyventojų kreditavimui atsigaunant, įmonėms suteikiamų naujų paskolų skaičius šiek tiek traukėsi, tačiau srautai tebeviršija ilg...
nuotrauka
2024-10-24 16:49
Išeinantis Seimas 2024 m. spalio viduryje patvirtino šūsnį Darbo kodekso pakeitimų. Advokatų kontoros „Glimsted“ vyresnioji teisininkė Simona Butkutė aptaria esminius pakeitimus, kurie dar šiuo metu laukia Prezidento patvirtinimo. Didžioji dauguma pakeitimų įsigalios kitą dieną po oficialaus paskelb...
nuotrauka
2024-10-23 14:48
Prasidėjus spaliui „Nord Pool“ elektros biržoje fiksuotas elektros kainos pikas, kai megavatvalandės (MWh) kaina viršijo 500 Eur (be PVM). Mūsų bendrovės naujausia mokslininkų studija rodo, kad gyventojai nuo staigaus kainų šoko galėtų apsisaugoti, turėdami elektros energijos kaupiklius. Negana to, ...
nuotrauka
2024-10-17 09:50
Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalios esminiai Statybos įstatymo ir Statybos techninio reglamento (STR) „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė" pakeitimai. Pasak ilgamečio teisės specialisto Mindaugo Šveiterio, šie teisės aktų pakeitimai tiesiogiai palies visus statybos proceso dalyvius, nuo in...
nuotrauka
2024-10-16 16:45
VDI informuoja, kad atleidimo iš darbo bylose, nagrinėjamose darbo ginčų komisijoje (DGK), darbuotojai dažniausiai nesutinka su atleidimu iš darbo darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, t. y. kai darbuotojas šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas arba per paskutinius dvylika mėnesių padaro antrą t...
nuotrauka
2024-10-15 09:44
Europos Sąjungai priėmus Dirbtinio intelekto (DI) aktą, kuris bus taikomas dirbtinio intelekto kūrėjams, naudotojams bei platintojams, išaugo klausimų, susijusių su DI, kiekis. „Padaugėjus užklausų iš įvairių sričių įmonių matyti, kad naujasis reguliavimas vis dar nėra iki galo aiškus. Iki šių metų ...
nuotrauka
2024-10-11 17:12
Nors nuotolinio darbo galimybė suteikia darbuotojams daugiau lankstumo, tačiau kartu darbdaviui kelia papildomų iššūkių, susijusių su tinkamo darbo organizavimo ir reguliavimo užtikrinimu. Teisininkė aptaria galimas teisinės rizikas, kurias sukelia neapibrėžta nuotolinio darbo tvarka, ir pataria, ka...
nuotrauka
2024-10-10 13:32
Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje įsitvirtinęs pastatų sertifikavimas pagal tvarumo standartus jau seniai tapo nusistovėjusia praktika. Vis dėlto ir šioje srityje yra pokyčių – reikalavimai atitikti tarptautinius tvarumo standartus vis dažniau keliami ne tik pastatams, bet ir pačioms NT srityje veiki...
nuotrauka
2024-10-09 14:20
Europos Centriniam Bankui (ECB) rugsėjo mėn. antrą kartą sumažinus pagrindines palūkanų normas ir rinkoms tikintis tolesnio EURIBOR mažėjimo, sparčiau mažėja naujo gyventojų ir įmonių naujų paskolų palūkanų normos, vis labiau atsigauna kreditavimas. Naujų terminuotųjų indėlių palūkanų normos toliau ...
nuotrauka
2024-10-02 15:03
Asmenys, imantys būsto paskolą, didžiausią dėmesį įprastai skiria palūkanų dydžiui ir jų sumai, tačiau dažnai neįvertina papildomų išlaidų, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu. Kokios šios išlaidos yra ar galėtų būti, nežino net penktadalis Lietuvos gyventojų, daugiausia – jaunesni žmonės ir ...
nuotrauka
2024-09-26 14:49
Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės turi galimybę gauti itin palankų finansavimą, siūlomą Europos investicijų banko (EIB). Bendradarbiaudamas su „Luminor" banku, Baltijos šalių verslams EIB skiria net 332 mln. eurų, kurie padės įmonėms augti, diegti inovacijas ir įgyvendinti tvarumo projektus. Nors š...
nuotrauka
2024-09-25 16:38
Šiuo metu Aplinkos ministerija yra paskelbusi Žemės įstatymo pakeitimo projektą, pagal kurį valstybinę žemę numatoma perduoti valdyti savivaldybėms kaimo vietovėse. Valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose savivaldybėms jau yra perduota nuo 2024 m. sausio 1 d. pagal anksčiau atliktus Žemės įstatymo...
nuotrauka
2024-09-23 08:02
Profesinę statybininkų šventę pasitikome naujų verslo ir geopolitinių realijų akistatoje. Visi mes, statybų industrijos dalyviai, susiduriame su naujais iššūkiais. Projektai tampa vis sudėtingesni, terminai – trumpesni, o kylantys kokybės reikalavimai ir visapusiškas tvarumo poreikis verčia ieškoti ...
nuotrauka
2024-09-18 15:05
Vakar Lietuvos ir pasaulio viešąją erdvę apskriejo žinia, jog nuo šiol JAV veikianti bendrovė „Amazon“ nutrauks mišraus darbo politiką ir lieps savo darbuotojams biure darbuotis penkias dienas per savaitę. Ar tai reiškia, kad kai kurių ekspertų prognozuota nuotolinių ir hibridinių darbo modelių eros...
nuotrauka
2024-09-13 08:25
Per pastaruosius metus statybos sektoriuje matome ženklius pasiekimus, susijusius su skaitmenizacija ir technologijų pažanga. Pirmiausia, vis didesnis dėmesys skiriamas darbui 3D erdvėje – tiek projektavimo, tiek statybų valdymo srityje.
nuotrauka
2024-09-07 08:00
Statybininkų diena yra puiki proga pažvelgti į statybos sektoriaus pasiekimus ir iššūkius, su kuriais susiduriame.
nuotrauka
2024-09-06 07:06
Per paskutinius penkerius metus pastebime tendenciją, kad į statybos sektorių ateina daugiau specialistų, kurių kompiuterinis raštingumas yra aukštesnis.
nuotrauka
2024-09-05 16:59
Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį, būdamas pavaldus darbdaviui, darbuotojas įsipareigoja jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.
nuotrauka
2024-09-05 11:21
Kas yra EURIBOR ir kodėl jis kinta – būtent į tokį klausimą negali atsakyti 22 proc. Lietuvos gyventojų, rodo birželio mėnesį atlikta apklausa. Todėl sklaidome neaiškumus – plačiau apie EURIBOR pasakoja „Luminor" banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
nuotrauka
2024-09-04 13:13
Darbo kodekso 28 straipsnis numato, kad šeiminių įsipareigojimų turintys darbuotojai turi teisę pasinaudoti tam tikromis papildomomis garantijomis, o darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus.

Statybunaujienos.lt » Komentaras