Atidarymo renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė, susisiekimo ministras Juras Taminskas, Lietuvos oro uostų atstovai, Kauno rajono savivaldybės ir kitų institucijų atstovai.

„Ši Kauno oro uosto plėtra – tai ne tik investicija į infrastruktūrą, bet ir į žmones. Ji atveria daugiau galimybių mūsų ekonomikai, sustiprina turizmo augimą ir suteikia kiekvienam keleiviui daugiau patogumo bei lengvumo keliaujant", – sako pranešime cituojama Ministrė Pirmininkė Inga Ruginienė.

Gerokai išsiplėtė plotas

Atlikus esminius plėtros darbus – padidėjo tiek atvykimo, tiek išvykimo erdvės – bendras terminalo plotas išsiplėtė daugiau nei pusantro karto – apie 4 400 kv. metrų. Po darbų pabaigos Kauno oro uoste veikia šeši laipinimo vartai, kai iki šiol keleiviai naudojosi keturiais. Tad atitinkamai išaugo ir oro uosto pajėgumai aptarnauti daugiau orlaivių – iki šešių keleivinių skrydžių per valandą.

Lietuvos oro uostų nuotr.

Išplėsta keleivių registracijos į skrydžius zona, įdiegti papildomi registracijos stalai, padidėjo Šengeno ir ne Šengeno zonos, sukurtos papildomos erdvės laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti, išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, į terminalo vidų perkeltos ir automobilių nuomos paslaugos. Oro uoste veikia ir du bagažo atsiėmimo diržai, prieš plėtrą keleivių bagažui buvo naudojamas tik vienas.

Terminalo plėtros darbai Kauno oro uoste pradėti vykdyti 2024 metų pavasarį. Rangos darbus atlieka statybų bendrovė „Infes". Sutarties darbų vertė – 17,7 mln. eurų (be PVM).

Terminalo plėtros metu taip pat didelis dėmesys buvo skiriamas technologijų modernizavimui, kurių esminės tiek keleivių pralaidumo didinimui, tiek oro uosto veiklos efektyvumui – bagažo valdymo ir bagažo patikros sistemos. Vien šioms sistemoms ir su jomis susijusioms technologijoms modernizuoti buvo skirta apie 4,5 mln. eurų (be PVM) investicijų.

Įrengė ir krepšinio aikštelę

Pranešime cituojamas LTOU vadovas S. Bartkus atskleidžia, kad 2025 metais Kaune tikimasi pasiekti 1,6 mln. keleivių srautą – tai būtų visų laikų rekordas.

Lietuvos oro uostų

nuotr.

Tačiau šį skaičių vadovas laiko tik atspirties tašku tolesniam augimui. Reikšmingi infrastruktūros plėtros pokyčiai yra orientuoti į dar ambicingesnį tikslą – 2 mln. keleivių per artimiausius trejus metus. Būtent tokia augimo trajektorija yra apibrėžta ilgalaikiame Kauno oro uosto plėtros plane – tereikia nuosekliai įgyvendinti sprendimus, numatytus skirtinguose etapuose.

Kauno oro uosto terminalo plėtros pristatymo renginyje, kurio metu šūkis buvo „Dideli užaugom" – keleiviams ir renginio svečiams pristatyta net šia proga terminalo viduje įrengta krepšinio aikštelė - tai simbolinis akcentas, kuris, anot renginio organizatorių, visą Kauno oro uostą padaro išskirtiniu, o kartu simbolizuoja lietuvių krepšinio aistrą. Kauno oro uostas dabar toks didelis, kad net telpa krepšinio aikštelė terminalo viduje.

Lietuvos oro uostų

nuotr.

Patobulėjo automobilių stovėjimo erdvės

Viešąjį pirkimą laimėjusi rangovų bendrovė „Infes" terminalo pastatą išplėtė į dvi kryptis – pastatė rytinę ir vakarinę dalį. Pokyčiai apėmė visus tris terminalo aukštus: išplėstos bagažo atsiėmimo zonos, padidėjo Šengeno ir ne Šengeno zonos, sukurtos papildomos erdvės keleiviams laukti skrydžių, pavalgyti ar apsipirkti. Po Kauno oro uosto atidarymo keleiviams rangovas toliau tęs likusius vidinius statybos darbus.

Modernizacijos darbai Kauno oro uosto automobilių aikštelėje (P4) baigti dar šią vasarą. Atnaujintos aikštelės plotas padidėjo iki beveik 10 tūkst. kv. metrų. Atnaujintoje aikštelėje – daugiau nei 370 automobilių stovėjimo vietų, gali būti įkraunama 14 elektromobilių, 14 vietų skirta asmenų su negalia transportui.

Šiuo metu taip pat statoma ir 2026 metų vasarą planuojama atidaryti nauja Kauno oro uosto daugiaaukštė parkavimo aikštelė, kuri talpins daugiau negu 900 automobilių, iš jų – 100 vietų bus skirta žmonių su individualias poreikiais transportui. Taip pat bus įrengta elektromobilių įkrovimo stotelių ir stovėjimo vietų.