Praktikoje dažnai pasitaiko situacija, kai sutarties šalis, turinti pareigą priimti atliktus statybos rangos darbus, vengia juos priimti, t.y. vengia pasirašyti darbų priėmimo - perdavimo aktus.

Dažnu atveju delsimas, vengimas priimti statybos rangos darbus iš užsakovo ar generalinio rangovo pusės yra neteisėtas, tačiau rangovas vis laukia ir tikisi, kad vieną dieną darbus priims ir jis įgis teisę į atlygio reikalavimą. Tačiau, ką daryti, jeigu ta diena taip ir neateina? Svarstyti apie vienašališko darbų priėmimo – perdavimo akto surašymą. Minėto akto surašymo galimybė yra, jeigu:

• Užsakovas (ar subrangos atveju generalinis rangovas) vengia priimti darbus (atsisako pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą);
• Nereaguoja į teikiamus raginimus raštu pasirašyti minėtą aktą;
• Reiškia nekonkrečias pretenzijas (žodžiu, raštu) siekdami vilkinti darbų rezultato priėmimo – perdavimo procesą arba jo visai neorganizuoti.

Aukščiau išvardinti ženklai reiškia, kad darbų priėmimo - perdavimo akte gali būti daroma žyma apie atsisakymą priimti darbus ir tokiu atveju aktas yra pasirašomas vienašališkai. Verta nepamiršti, kad surašius vienašališką darbų priėmimo – perdavimo aktą, būtina apie tai kuo skubiau raštu informuoti ir supažindinti asmenį, kuris vengia priimti darbus.

Vienašališkai pasirašytas aktas įgyja tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, ir galioja tol, kol teismas nepripažįsta akto negaliojančiu. Tai reiškia, kad po tokio akto surašymo rangovas jau įgyja teisę kreiptis į teismą dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo, o užsakovas ar generalinis rangovas įgyja teisę tokį aktą ginčyti teisme.

Kitaip tariant, būtent vienašališkas statybos darbų priėmimo – perdavimo aktas nutraukia grandinę tarp stadijos „tai pagaliau priims darbus ar nepriims” ir ginčo neišsprendus ikiteismine tvarka įgyjamos visos teisės rangovui kreiptis į teismą reikalaujant priverstinio atsiskaitymo.

Vienašališko akto surašymas ir atsisakymas pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą sukelia teisines pasekmes, kurios daro esminę įtaką ginčo sprendimui, todėl visoms šalims (užsakovui, generaliniam rangovui, rangovui) prieš priimant atitinkamą sprendimą būtina pasikonsultuoti su savo teisininku.