Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinis būsto kainų augimas 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 8,3 proc. O naujesni Lietuvos banko ir rinkos dalyvių duomenys rodo, kad kainų augimo tempas ima stabilizuotis. Būsto pardavimo kainų tempui viršijant infliaciją ir nuomos kainų augimą, būsto kainų pervertinimas padidėjo ir sudarė 5,1 proc.

Parduotų būstų skaičius žiemą toliau mažėjo, naujos statybos būstų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė labiau nei senos statybos būstų. Kitaip nei pardavimų skaičius, baigtų statyti būstų skaičius 2023 m. buvo arti istorinių aukštumų. Tačiau, žvelgiant į ateitį, nusimato gerokai mažesnė naujų būstų statybų apimtis. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinis būsto kainų augimas 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį sudarė 8,3 proc. O naujesni Lietuvos banko ir rinkos dalyvių duomenys rodo, kad kainų augimo tempas ima stabilizuotis. Būsto pardavimo kainų tempui viršijant infliaciją ir nuomos kainų augimą, būsto kainų pervertinimas padidėjo ir sudarė 5,1 proc.

Žiemą parduotų būstų skaičius toliau mažėjo, naujos statybos būstų pardavimų mažėjimo tempas buvo spartesnis nei senos statybos būstų. VĮ Registrų centro duomenimis, gruodžio-vasario mėn. būstų parduota 17 proc. mažiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus ir 23 proc. mažiau nei rudenį. Nors senos statybos būstų pardavimų lygis vis dar yra santykinai mažesnis nei naujos statybos būstų (atitinkamai 2013 ir 2019 m. lygio, žr. 1 pav.), pastaruoju metu naujos statybos būstų pardavimų skaičius traukėsi daugiau. Žiemą parduota 15 proc. mažiau senos statybos būstų nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus, o naujos statybos būstų – 25 proc. mažiau.

Būstų rezervacijų skaičius Vilniaus pirminėje rinkoje žiemą iš esmės nepakito, o mažesnis rezervacijų skaičius sudaro sąlygas augti laisvų būstų pasiūlai. UAB „Inreal“ duomenimis, žiemos mėnesiais Vilniuje buvo rezervuoti 624 butai (tiek pat, kiek rudenį ir 52 % daugiau nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus (žr. 2 pav.). Nors didesnis nei prieš metus, rezervacijų skaičius vis dar buvo vienas mažiausių nuo 2013 m. Bendras pasiūlos skaičius Vilniaus pirminėje rinkoje 2024 m. vasario mėn. sudarė 4 893 butus – 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir daugiausia nuo 2020 m. birželio mėn.

Baigtų statyti būstų skaičius 2023 m. buvo didelis, bet ateityje nusimato reikšmingai mažesnė būstų statybų apimtis. Per 2023 m. baigta statyti 15,4 tūkst. būstų (žr. 3 pav.), istoriškai geresnis rezultatas fiksuotas tik 2022 m. (17 tūkst. būstų). Tikėtina, kad tokį didelį baigtų statyti būstų skaičių lemia dar prieš kelis metus pradėtų projektų užbaigimas. Tačiau, žvelgiant į ateitį, nusimato gerokai mažesnis statybų tempas. Pradėtų statyti būstų skaičius 2023 m. (10,8 tūkst.) buvo mažiausias nuo 2017 m., leistų statyti (11,8 tūkst.) – mažiausias nuo 2014 m. Mažindami naujų statybų tempą plėtotojai neapsiima naujų projektų, kurių galiausiai gali nepavykti parduoti, kas plėtotojams gali sukelti finansinių sunkumų. Bet kartu yra rizika, kad paklausai atsigavus pasiūla įsibėgės lėčiau, o tai galėtų lemti spartesnį būsto kainų augimą. Vilniuje nusimato didesnis naujų statybų tempo mažėjimas. Ten pradėtų statyti būstų skaičius 2023 m. buvo mažiausias nuo 2017 m., o Lietuvoje, išskyrus Vilnių, – nuo 2019 m.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, būsto kainų metinis augimo tempas Lietuvoje 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį šiek tiek sulėtėjo ir sudarė 8,3 proc. (žr. 4 pav.). Daugiausia per 2023 m. pabrango naujos statybos butai Vilniuje (18,5 %)1, mažiausiai – naujos statybos namai Lietuvoje, išskyrus Vilnių (4,8 %). Naujos statybos būstų kainos Lietuvoje per metus padidėjo 10,6 proc., senos statybos – 6,9 proc. Vertinant ketvirtinius kainų pokyčius, senos statybos būstų kainų raida jau nuo 2022 m. pabaigos iš esmės atitinka ilgalaikę kainų augimo tendenciją (žr. 5 pav.). O dėl didesnio naujos statybos būstų kainų kintamumo sudėtinga įvertinti, ar kainų augimas jau stabilizuojasi. Bet kai kuriais ketvirčiais jis dar reikšmingai viršija ilgalaikį vidurkį, kas signalizuoja, kad šių būstų kainų augimas dar nenusistovėjo.

Naujesni Lietuvos banko ir privačių rinkos dalyvių duomenys rodo, kad metinis butų kainų augimo tempas ima stabilizuotis (žr. 4 pav.). Pagal Lietuvos banko pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą (PSBKI) butai 2024 m. vasario mėn. Lietuvoje buvo 4,6 proc. brangesni nei prieš metus. Žiemos mėnesiais kainos vidutiniškai augo 0,5 proc. per mėnesį. O pagal UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas (toliau – Ober–Haus) būsto kainų indeksą (OHBI) butai penkiuose didžiausiuose miestuose vasario mėn. buvo 2,2 proc. brangesni nei prieš metus. Pagal šį indeksą kainos žiemos mėnesiais vidutiniškai augo 0,3 proc. per mėnesį. Pastaraisiais mėnesiais metinis kainų augimo tempas pirmą kartą per daugiau nei metus nebelėtėjo, o tai rodo, kad kainų raida ima nusistovėti prie tam tikro stabilaus, dabartines rinkos sąlygas atitinkančio lygio. Vilniuje metinis kainų augimo tempas vasario mėn. pagal PSBKI sudarė 5,6 proc. (pagal OHBI – 1,8 %), Kaune – 8 proc. (3,2 %), Klaipėdoje fiksuotas 2,2 proc. kainų sumažėjimas (3 % augimas).

Būsto kainų atotrūkis nuo ekonominiais veiksniai pagrįstų verčių 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį padidėjo iki 5,1 proc. (žr. 6 pav.). Toks kainų pervertinimas buvo 2,9 proc. punkto didesnis nei prieš metus ir 0,8 proc. punkto didesnis nei prieš ketvirtį. Pervertinimo didėjimą pastaruosius kelis ketvirčius lėmė dėl mažėjančios infliacijos paspartėjęs realusis būsto kainų augimo tempas ir tai, kad būsto pardavimo kainos augo reikšmingai daugiau nei nuomos – nuosavo būsto alternatyvos – kainos2. Nors bendras kainų pervertinimo įvertis šiek tiek didėja, vertinant atskirus rodiklius galima matyti ir teigiamų tendencijų. Pavyzdžiui, būsto kainų ir gyventojų pajamų santykis rodo, kad būsto kainos augo lėčiau nei atlyginimai jau penkis ketvirčius iš eilės – tai rodo, kad būsto įperkamumas gerėja. 

Lietuvos banko iliustracijos