2024 balandžio 18 d. ketvirtadienis, 19:08
Reklama  |  facebook

Priedangų ir slėptuvių rebusas: kas ir kaip jas turi teisę įsirengti

2024-03-27 13:19
Lietuvoje nėra įrengta pakankamai slėptuvių, priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių, kurie karinių veiksmų atveju, vykstant apšaudymams iš oro raketomis, dronais, aviacinėmis bombomis ar įsiplieskus mūšiams miesto teritorijoje, padėtų išvengti civilių gyventojų aukų.
nuotrauka
Haroldas IVANAUSKAS, advokatas, ir Dainius KONONOVAS, teisininkas, advokato padėjėjas


Minimos įmonės
Marger, UAB
Aplinkos ministras šių metų vasario 28 d. priėmė visiškai naują statybos techninį reglamentą STR 2.07.02:2024 „Slėptuvės, kolektyvinės apsaugos statinio ir priedangos projektavimo ir įrengimo reikalavimai“, kuriame nustatyti minimalūs techniniai bei saugumo reikalavimai naujai įrengiamoms slėptuvėms, priedangoms, kolektyvinės apsaugos statiniams. Šis reglamentas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, todėl manytina, kad jame numatytos taisyklės padės įrengti saugias ir būtinaisiais patogumais aprūpintas slėptuves, priedangas, kolektyvinės apsaugos statinius.

Visų pirma, svarbu žinoti, kad slėptuvė ir priedanga, pagal teisės aktų nuostatas, nėra visiškai identiški apsaugos objektai. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymas pateikia priedangos ir slėptuvės sąvokas. Taigi, priedanga apibrėžiama kaip statinys, patalpa, inžinerinis įrenginys ar kitas objektas, galintis sudaryti sąlygas gyventojams trumpą laiko tarpą išvengti gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių oro pavojaus atveju, taip pat apsaugoti nuo netiesioginio apšaudymo ar kitų kinetinių grėsmių karinės agresijos metu. O slėptuvė yra specialiosios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa gyventojams, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu arba turi priskirtų būtinų užduočių, apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių.

Slėptuvė yra skirta valstybės ir savivaldybės institucijų, įstaigų funkcijų tęstinumo užtikrinimui karinės agresijos ar kitokios ekstremalios situacijos atveju. Tad slėptuvių įrengimas yra valstybės, savivaldybės institucijų atsakomybė. O priedanga – tai objektas, skirtas civilių gyventojų apsaugai.

Pagal teisės aktus, nuo 2023 m. sausio 1 d. visuose naujai statomuose daugiabučiuose namuose, kurie yra aukštesni nei 5 aukštai, bei visuomeninės paskirties statiniuose, talpinančiuose daugiau nei 100 asmenų, už priedangų įrengimą yra atsakingas statytojas. Šiuo metu valstybė nėra nustačiusi jokių privalomų reikalavimų dėl priedangų įrengimo senesniuose pastatuose ar privačiuose gyvenamuose namuose. Tokiu atveju priedangos įrengimu, laikantis naujojo reglamentavimo reikalavimų, turėtų pasirūpinti patys gyventojai, t. y. daugiabučio bendrasavininkai, statinio administratorius ar savininkas.

Parenkant patalpas slėptuvei ar priedangai prioritetas teikiamas mūriniuose, monolitiniuose statiniuose esančioms patalpoms su gelžbetoninėmis konstrukcijomis, rūsiams, pusrūsiams, cokoliniams aukštams, eksploatuojamoms slėptuvėms.

Teisės aktai, visų pirma – Vyriausybės nutarimas, nustato slėptuvių ir priedangų poreikio vertinimo reikalavimus, atsižvelgiant į numatomas ekstremalias situacijas ir kitus pavojus.

Parenkant statinius ar patalpas, tinkamas slėptuvei įrengti, pirmiausia turi būti svarstoma valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių statinių ir patalpų panaudojimo galimybė ir tik tada, kai tokių statinių ir patalpų nėra galimybių panaudoti, svarstoma privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių ir patalpų panaudojimo galimybė nuomos, panaudos ar kitais sutartiniais pagrindais arba naujų statinių ir patalpų statyba. Slėptuvės nėra žymimos specialiais ženklais.

Priedangos yra parenkamos atsižvelgiant į:
- valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų ir veiklos vykdytojų savivaldybės administracijos direktoriui pateiktą informaciją apie jų valdomas ir savivaldybėje esančias priedangas, statinius ir patalpas, kurie gali būti parenkami priedangoms įrengti;
- nustatytą priedangų poreikį, vienam gyventojui priedangoje numatant 1,5 kv. metro bendrojo patalpos ploto;
- aplinkos ministro nustatytus priedangų įrengimo reikalavimus;
- vietą (teritoriją) ir joje galinčius kilti pavojus, siekiant maksimaliai apsaugoti gyventojus nuo jų gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių;
- asmenų su negalia poreikius, kurie aptariami su nevyriausybinėmis organizacijomis, atstovaujančiomis asmenų su negalia interesus.
Parinktos, priedangoms įrengti tinkamos patalpos įtraukiamos į Parinktų priedangų ir jų poreikio sąrašą ir žymimos specialiuoju ženklu.

Slėptuvių ir priedangų įrengimo reikalavimai yra dvejopo – teisinio ir techninio – pobūdžio.

Projektuojant slėptuvę privalo būti numatoma vieta geriamojo vandens, maisto ir kuro atsargoms saugoti. Slėptuvės projektiniai sprendiniai turi užtikrinti joje esančių žmonių apsaugą nuo kinetinių grėsmių, kenksmingų medžiagų, kenksmingų dujų ir aerozolių, jonizuojančios spinduliuotės, katastrofinių meteorologinių reiškinių. Joje turi būti numatyta vieta pirmosios medicininės pagalbos priemonėms laikyti.

Slėptuvė turi būti pritaikyta riboto judumo asmenims, be to, joje turi būti numatyta įėjimo ir išėjimo patalpa, avarinis išėjimas, žmonių apsaugos patalpa, medicinos punktas arba medicinos postas, sanitariniai mazgai, dušai, maisto sandėlis su maistui ruošti skirta zona (virtuve), geriamojo vandens atsargų ir avarinio nuotekų rezervuaro patalpos.

Reglamentavimas numato reikalavimus slėptuvės konstrukcijoms, joje privalo būti įrengtos šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektros, elektroninio ryšio (interneto) sistemos.

Priedangų projektavimui nustatyti menkesni reikalavimai, tačiau joje taip pat turi būti vieta pirmosios medicininės pagalbos priemonėms laikyti, įėjimas ir išėjimas bei avarinis įėjimas ir išėjimas, pirminių gaisro gesinimo priemonių laikymo vieta. Priedangose turi būti elektros sistema, apšvietimas.

Priedangos ir slėptuvės negali būti įrengiamos vietose, kurioms gresia potvynių, žemės drebėjimų pavojus, saugomose aplinkos teritorijose, pavyzdžiui, nacionaliniuose parkuose, vietose su apsunkinta ar apribota prieiga. Priedangos ir slėptuvės privalo būti lengvai pasiekiamos.

Fiziniai asmenys turi teisę įsirengti priedangas ir savo iniciatyva, jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, statiniuose, taip pat ir būstų savininkai (bendraturčiai), jei dėl to sutariama. Tačiau tam dažnu atveju yra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą, jei priedangai įrengti planuojama statyti naują statinį arba leidimą rekonstruoti jau esantį statinį, siekiant naujai įrengti tam tikras patalpas kaip priedangą ir taip pakeisti jų paskirtį. Statybą leidžiančius dokumentus įstatymo nustatyta tvarka išduoda meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Pagal naująjį reglamentavimą, fizinis asmuo taip pat privalo laikytis visų priedangos įrengimui numatytų reikalavimų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad valstybė nenumatė jokių instrumentų, kurie galėtų paskatinti gyventojus įsirengti priedangas senesnės statybos daugiabučiuose. Suprantama, kad priedangos įrengimas reikalauja pakankamai didelių išlaidų, todėl siūlytina numatyti mechanizmą, palengvinantį gyventojams šią naštą. Pavyzdžiui, galimybių gauti lengvatinį kreditą priedangos įrengimui sudarymas daugiabučio namo gyventojams, kreditą imant ir gaunant įsteigtos bendrijos vardu, o valstybei kokia nors dalimi prisidedant prie tokio kredito grąžinimo. Be to, galėtų būti sudarytos sąlygos kredito įmokas visiškai arba iš dalies kompensuoti asmenims, kurie gauna mažiausias pajamas ar yra nepasiturintys.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra vykdoma senų daugiabučių namų renovacija, galėtų būti svarstoma teisės aktuose numatyti prievolę, vykdant daugiabučio gyvenamojo namo renovaciją, esant techninėms galimybėms, gyvenamajame name įrengti priedangą. Nors daugiabučių gyvenamųjų namų renovacijai vykdyti yra suteikiami lengvatiniai kreditai, priedangų įrengimas, vykdant renovaciją, galėtų būti bent iš dalies papildomai finansuojamas valstybės, pavyzdžiui, skiriant tam dalį gynybos mokesčio, dėl kurio įvedimo politiniame ir visuomeniniame lygmenyse šiuo metu vyksta aktyvios diskusijos. 
Statybunaujienos.lt



Komentaras

nuotrauka
2024-04-16 14:42
Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Apie jos sudarymą bei darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti „Sodrai“ mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios...
nuotrauka
2024-04-12 13:29
Visuomenėje verda diskusijos dėl gyventojų atsakomybės už jiems priklausančius statinius bei dėl to, ką daryti su senos statybos daugiabučiais pastatais. Svarstoma apie nedidelės dalies daugiabučių namų, kurie yra avarinės būklės, griovimą. Kas lauktų šio nekilnojamojo turto (NT) savininkų bei kaip ...
nuotrauka
2024-04-10 13:14
VDI primena, kad pagal Darbo kodekso 30 straipsnio 3 dalį darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių smurto ir priekabiavimo prevencijai užtikrinti ir aktyvių veiksmų padėti asmenims, kurie patyrė smurtą ar priekabiavimą. Viena iš darbdaviui numatytų pareigų – organizuoti darbuotojams mokymus api...
nuotrauka
2024-04-09 17:01
Vis dažniau kalbant apie tai, kad Seimas turėtų leisti iš viešųjų pirkimų šalinti Lietuvos ir užsienio tiekėjus, kurie yra įtraukti į Rusijos karo rėmėjų sąrašą ar yra su jais susijęs, į paviršių iškyla įmonių reputacijos klausimas. Viešojoje erdvėje neretai pasigirsta informacija ir apie ne laiku, ...
nuotrauka
2024-04-05 09:31
Po stabilumu pasižymėjusių 2023 metų, 2024 metus naujo būsto rinka pradėjo gerokai aktyviau: per 2024 metų I ketvirtį Vilniuje buvo parduoti 707 butai ir tai yra 23 proc. daugiau pardavimų nei pernai metų ketvirčio vidurkis (576 butai). Beveik ketvirtadaliu ūgtelėjęs pirkėjų aktyvumas labiausiai buv...
nuotrauka
2024-04-03 15:10
Pastaraisiais metais stebėti kainų ir infliacijos pokyčiai sukūrė daug neapibrėžtumo dėl pasirašytų ir tebegaliojančių sutarčių. Tai sukėlė klausimų specifinių viešųjų pirkimų sutarčių atžvilgiu. Su tuo susiję teisminiai ginčai jau pasiekė aukščiausių Lietuvos instancijų teismus. Teismų vertinimu, į...
nuotrauka
2024-04-02 13:20
Svarstantiems apie nuosavo būsto įsigijimą, atvykti pasitarti į banką gali būti verta dar prieš pradedant konkretaus objekto medžioklę. Konsultacijos su potencialiu būsto paskolos suteikėju gali būti labai naudingos, nepriklausomai nuo to, kokioje būsto pirkimo proceso stadijoje esate šiuo metu. „Lu...
nuotrauka
2024-03-25 15:59
Parduotų būstų skaičius žiemą toliau mažėjo, naujos statybos būstų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, susitraukė labiau nei senos statybos būstų. Kitaip nei pardavimų skaičius, baigtų statyti būstų skaičius 2023 m. buvo arti istorinių aukštumų. Tačiau, žvelgiant į ateitį, nusimato gerokai ...
nuotrauka
2024-03-22 14:40
Nors nustebino ekonomikos augimas, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau tai nebūtinai gera žinia nekilnojamojo turto (NT) rinkoms, nes spartesnis augimas paankstino palūkanų normų mažinimo lūkesčius, teigia „Swedbank" grupės vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. NT rinkos tendencijos, ga...
nuotrauka
2024-03-20 11:15
Energetikos transformacija nebesiblaško tik planavime – ji akivaizdžiai vyksta. Jos sėkmę lemia gebėjimas stiprinti energetinės sistemos saugumą, tvarumą ir atsparumą įvairiems iššūkiams, nuo klimato kaitos iki geopolitinių įtampų. Tačiau, nepaisant aiškių tikslų, kelios pagrindinės problemos trukdo...
nuotrauka
2024-03-19 12:05
Kokie 2024 metais bus mūsų (namų ūkių) akimis: ko tikimės ir dėl ko nerimaujame? Ko viliasi darbdaviai ir su kokiais iššūkiais tikisi susidurti 2024 metais? Kokie 2024 metais yra prognozuojami Lietuvos mastu? Reikėtų sunerimti ar galime šiek tiek atsipūsti? 2024 metų Lietuvos paveikslą apžvelkime iš...
nuotrauka
2024-03-18 13:44
Darbo teisės nuostatos numato skirtingas atostogų rūšis – tam tikriems darbuotojams atostogų trukmė nustatoma ilgesnė, palyginti su įprastos trukmės kasmetinėmis atostogomis. Atsižvelgiant į aplinkybes, darbuotojams gali būti suteikiamos ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos, pailgintos atostogos ar...
nuotrauka
2024-03-18 13:28
Nors dauguma yra girdėję apie paramą būstui įsigyti Lietuvoje, tačiau ne visi galintys ja pasinaudoti žino, kam ji taikoma ir kaip ja pasinaudoti, nors parama gali sudaryti net beveik trečdalį būsto įsigijimo sumos. Apie dažniausiai naudojamas finansinės paskatos programas būstui įsigyti pasakoja „L...
nuotrauka
2024-03-14 14:15
Pastaraisiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kėlė sąmyšį tarp verslo atstovų. Mokesčių inspektoriai nepagrįstai neleisdavo kai kuriais atvejais įmonių grupėms perduoti mokestinių nuostolių tarp savo grupės bendrovių. 2023 m. pabaiga atnešė džiugių pokyčių – Lietuvos vyriausiasis adminis...
nuotrauka
2024-03-07 20:20
Lietuvos architektų rūmų (LAR) Taryba, aptarusi profesinėje bendruomenėje kilusias diskusijas dėl š. m. vasario 12 dieną vienasmeniškai Vilniaus miesto savivaldybės mero pasirašyto potvarkio, kuriuo patvirtintos Papildomų medžių apsaugos priemonių taikymo rekomendacijos, nutarė kreiptis į Seimo kont...
nuotrauka
2024-03-06 16:52
Pastatai prisideda prie 39 % viso pasaulio CO2 emisijų ir yra įvardinami kaip didžiausi išteklių vartotojai ir teršėjai. Pasaulio Ekonomikos forumo ataskaitoje (PEFA) minima, kad šiuo metu, kiekvieną savaitę, pastatoma tiek pastatų, kad prilygtų Paryžiaus miestui ir mažiau nei 1% iš jų atliekamas CO...
nuotrauka
2024-03-05 09:38
Būsto paskolos pasiėmimas ir nuosavų namų įsigijimas – reikšmingas žingsnis žmogaus gyvenime, tačiau žengiant jį pirmą kartą rizikuojama padaryti nemalonių klaidų. Ko reikėtų vengti kreipiantis dėl būsto paskolos, pasakoja Edvinas Jurevičius, „Luminor" banko mažmeninės bankininkystės vadovas.
nuotrauka
2024-03-01 15:51
Vasario mėnuo buvo stabiliai aktyvus Vilniuje ir Kaune: šiuose miestuose rezultatas, nors ir kiek mažesnis nei sausį, buvo geresnis nei vasarį prieš metus. Klaipėdoje susiklostė lygiai priešinga situacija. Euribor 6 mėn. trukmės palūkanų normai šiais metais užsispyrusiai balansuojant ties 3,8–3,95 p...
nuotrauka
2024-02-26 09:27
Darbo kodekso 56 str. numato baigtinį sąrašą svarbių priežasčių, kada darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, o įspėti darbdavį tokiu atveju darbuotojui privalu ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Nurodomos keturios pagrindinės priežastys.
nuotrauka
2024-02-21 15:12
Apyvartiniai taršos leidimai (ATL) didžiajai daliai visuomenės yra terra incognita – kažkur girdėta, bet niekad nečiupinėta. Ir nekeista – iki šiol jie didžiąja dalimi buvo taikomi daliai didžiųjų įmonių kaip kovos su klimato kaita priemonė. Tačiau žaidimo taisyklės keičiasi – vos po poros metų net ...

Statybunaujienos.lt » Komentaras