Tokių pokyčių notarų ir teisininkų bendruomenės siekė jau keleri metai. Tuo tarpu realiu įstatymo projektu tai tapo tik praėjusį pavasarį, per pirmąją pandemijos bangą. Dėl netikėtai paskelbto draudimo atlikti notarinius veiksmus notarai 4 dienas negalėjo teikti savo paslaugų. Dėl to sulėtėjo notarų darbas ir tiek įmonės, tiek privatūs asmenys buvo priversti keisti planus, laukti virtualiose eilėse, versle buvo vėluojama patvirtinti dešimčių milijonų eurų vertės sandorius. Pandemijos metu įvesti apribojimai parodė, kiek verslui ir pavieniams žmonėms yra reikšmingas notarų veiklos stabilumas ir nepertraukiamumas. Būtent prie to užtikrinimo ir prisidės pastarosios Seime priimtos pataisos.

Dokumentų nebereikės pristatyti fiziškai

Jau nuo 2009 metų liepos didžioji dalis pasiruošimų notariniams veiksmams vyko elektroniniu būdu, notarams iš Registrų centro užsakant reikiamus dokumentus, o NT perleidimo, hipotekos ir įkeitimo ir kai kuriuos kitus sandorius tvirtinant virtualioje aplinkoje elektroniniu parašu. Lygiagrečiai buvo išspausdinama ir notaro antspaudu patvirtinama ir „popierinė“ sutartis. Nuo liepos 1-sios visi sandoriai, išskyrus testamentų tvirtinimą ir priėmimą saugoti bei fakto, kad asmuo yra gyvas ir tam tikroje vietovėje, patvirtinimo, bus rengiami ir nuotoliniu būdu. Tradicinė notaro ir kliento „gyvo“ susitikimo biure galimybė taip pat išliks ir bus nepakitusi. Nuotolinis sandorių tvirtinimas taps papildoma galimybe, ir galime neabejoti, kad verslui, veržliems ir energingiems žmonėms nuotolinis bendravimas su notaru ir sandorių tvirtinimas sutaupys daug laiko.

Dabartinės pataisos kartu su jau priimtomis teigiamai atsilieps tiek verslui, tiek gyventojams. Pavyzdžiui, daug lietuvių dirba užsienyje ir jie turi kvalifikuotą elektroninį parašą, kuriuo gali pasirašyti dokumentus. Tokiu atveju emigrantas, paveldėjęs nekilnojamąjį turtą, galės sutvarkyti turto pirkimo-pardavimo sandorį net neparvažiuodamas į Lietuvą. Užsienio valstybėse toli nuo notarų ar Lietuvos konsulinių įstaigų esantys verslininkai taip pat galės priimti svarbius savo verslui sprendimus.

Dar teks truputį palaukti

Puiku, ir džiaugtis šia inovacija galėsime jau po kelių mėnesių. Žinoma, tam, kad notarai iš karto galėtų pradėti teikti paslaugas nuotoliniu būdu, dar reikės įdiegti technines priemones, leidžiančias per nuotolį identifikuoti asmenį, išaiškinti jam dokumento pasirašymo pasekmes ir atlikti kitus veiksmus. Planuojama, jog asmens identifikavimas vyks per sistemos eNotaras papildomo funkcionalumo įdiegimą. Notarų rūmai jau imasi veiksmų, kad atitinkamas funkcionalumas bei tvarkos būtų sukurti ir sandoriai nuotoliniu būdu galėtų būti tvirtinami jau nuo liepos 1 d. Taigi, jeigu planavote paveldėtą sodo sklypą dar vasarą parduoti būdami Portugalijoje – parvažiuoti į Lietuvą gali ir nereikėt, tik nepamirškite sudaryti mobiliojo elektroninio parašo sutarties su vienu iš Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių arba pasiimti USB laikmenos su elektroniniu parašu.

Notarų biurai niekur nedings

Nors Seimo priimtos Notariato įstatymo pataisos suteiks naujų būdų, kaip yra teikiamos notarų paslaugos, visgi notarų biurai tikrai niekur nedings. Iš šiandieninio teisinio reguliavimo pusės kol kas neįmanoma, kad notarai pradėtų dirbti išskirtinai nuotoliniu būdu. Taip yra todėl, kad negalima uždrausti žmonėms naudotis notarų paslaugomis fiziškai ir įpareigoti naudotis paslaugomis nuotoliniu būdu. Dalis žmonių dažnai nesinaudoja elektronine bankininkyste arba elektroniniu parašu, todėl jiems tai sudarytų keblumų teisėtai naudotis notaro paslaugomis. Pavyzdžiui, Latvijoje, kur nuotoliniai notariniai veiksmai įteisinti dar 2018 metais, net ir pandemijos įkarštyje tik 10 proc. notarinių veiksmų buvo atliekami nuotoliniu būdu. Vis tik norėdami, notarai galės iš esmės visas paslaugas teikti nuotoliniu būdu ir galbūt ateityje turėsime tik notarų biurus, kurių adresas bus „elektroninė erdvė“.