2026 m. gegužės 16 d. šeštadienis, 3:21:52
Reklama  |  facebook

Nuo atliekos iki kelio – pelenai ir šlakas keičia statybų taisykles

2025-09-08 07:16
Atliekos gali virsti vertingu statybiniu resursu. Tuo įsitikinusi „Kauno švara“, kuri iš nepavojingųjų atliekų deginimo gautus pelenus ir šlaką siūlo naudoti kelių tiesybos bei infrastruktūros projektuose. Kas vakar buvo atlieka, šiandien tampa kelių tiesybos medžiaga. Tai – ekonomiška ir tvari alternatyva įprastoms kelių tiesybos medžiagoms.
nuotrauka
Tinkamai pagaminti ir įrengti pelenų bei šlako produktai sudaro tvirtą, transporto priemonių apkrovų poveikiui atsparų sluoksnį. „Kauno švara“ nuotr.


Minimos įmonės
Kauno švara, UAB
VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas,
Lietuvos kogeneracinėse jėgainėse kasmet sudeginama šimtai tūkstančių tonų mišrių komunalinių atliekų. Po šio proceso lieka pelenai ir šlakas – anksčiau laikyti tiesiog nepanaudojamais likučiais, šiandien tampa svarbia žaliava statybai. „Kauno švara“ kartu su partneriais juos paruošia ir į rinką tiekia kaip statybinį produktą, tinkamą kelių nesurištųjų pagrindo sluoksnių ir kitų infrastruktūros objektų įrengimui.

„Iš sudegintų atliekų, pasitelkiant partnerius, išgauname kelių tiesybai tinkamą statybinę medžiagą. Tai, kas vakar buvo atlieka, šiandien – kelių tiesybos medžiaga. Pelenų ir šlako mišinių taikymas – galimybė tiesti tvarius, pigesnius ir pažangesnius kelius jau šiandien“, – sako UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

Mokslininkų įžvalgos – tvaru, patikima, efektyvu

Ilgalaikius tyrimus atlikę Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimo instituto mokslininkai patvirtina, kad šie deginimo proceso likučiai gali būti naudojami kaip alternatyva tradicinėms kelių tiesybos medžiagoms.

„Kauno švara“
„Kauno švara“ iliustr.

VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktoriaus pavaduotoja dr. Judita Šulteckė tvirtina, kad, tinkamai naudojami, pelenai ir šlakas savo techninėmis savybėmis yra ne prastesnė medžiaga nei kelių tiesyboje taikomas smėlis ar žvirgždas.

Moksliniai tyrimai atskleidė, kad pelenų ir šlako mišiniai yra stabilūs, pralaidūs vandeniui, atsparūs neigiamam šalčio poveikiui ir gali būti naudojami šalčiui atsparių sluoksnių įrengimui.

Žiedinės ekonomikos požiūriu didžiausias tvarumo lygis pasiekiamas tuomet, kai pelenų ir šlako mišiniai naudojami jų nesumaišant su kitomis gamtinėmis medžiagomis, t. y. be papildomų gamtinių medžiagų.

Taupiau, bet ne prasčiau

Pelenai ir šlakas, naudojami kelių statyboje, yra saugūs ir visiškai nekenksmingi aplinkai. Šios žaliavos yra sistemingai ir nuodugniai tiriamos nepriklausomose, akredituotose Vokietijos ir kitų ES šalių laboratorijose, laikantis Europos Sąjungos nustatytų bandymų metodikų ir kokybės standartų. Nuolat atliekami tyrimai rodo, kad jų cheminė sudėtis atitinka visus teisės aktų reikalavimus, pagal LR aplinkos ministro 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. D1-805 „Dėl Atliekų deginimo įrenginiuose ir bendro atliekų deginimo įrenginiuose susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimų patvirtinimas“.

„Kauno švara“ nuotr.

„Kauno švara“ nuotr.

Pelenų ir šlako panaudojimas kelių tiesyboje ne tik padeda mažinti statybos kaštus ir žaliavų naudojimą, bet ir prisideda prie žiedinės ekonomikos bei aplinkos tausojimo tikslų įgyvendinimo. „Tiesiogiai naudojame tai, kas dar prieš kelerius metus buvo problema. Dabar tai – ne tik tvarus sprendimas, bet ir būdas sutaupyti“, – konstatuoja „Kauno švaros“ projektų vadovai.

Kiekviena tona – žingsnis į tvaresnę statybą

Šių medžiagų naudojimas ne tik mažina sąvartynų augimą, bet ir padeda tausoti gamtos išteklius – mažiau kasamos gamtinės kelių tiesybos medžiagos, mažesnis CO₂ pėdsakas. „Kiekviena tona panaudotų pelenų reiškia toną neišgautos įprastos kelių tiesybos medžiagos. Tai – didelis žingsnis link tvaresnės statybos rinkos“, – pabrėžia įmonės ekologė Aida Stiklienė.

Išbandyta realiomis sąlygomis

Inžinieriai pelenų ir šlako mišinius realiomis veikimo sąlygomis išbandė skirtingose vietose, vertindami jų tinkamumą įvairioms konstrukcijoms. Rezultatai parodė, kad tinkamai pagaminti ir įrengti pelenų ir šlako produktai sudaro tvirtą, transporto priemonių apkrovų poveikiui atsparų sluoksnį, kuris gali būti naudojamas ne tik automobilių kelių nesurištiesiems pagrindo sluoksniams, bet ir aikštelėms, pėsčiųjų ir dviračių takams, privažiavimams prie žemės ūkio ar pramonės objektų bei kitoms eismo zonoms.

Pelenai ir šlakas sėkmingai panaudoti Marvelės gatvės šaligatvio rekonstrukcijai, Mokolų ir Aukštažio gatvių remontui, Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos aikštelės dangų įrengimui, Žvaigždžių gatvės rekonstrukcijai, Lapių sąvartyno kelio įrengimui. Pelenų ir šlako statybinį produktą vis aktyviau naudoja privatus verslas.

Sprendimas ir verslui, ir savivaldybėms

Ši technologija ypač aktuali infrastruktūros projektams, kuriems svarbu suderinti kaštų efektyvumą, techninius reikalavimus ir tvarumo principus. „Kauno švara“ kviečia bendradarbiauti savivaldybes, kelių statybos bendroves, ūkininkus ir visus, kuriems svarbus atsakingas biudžeto panaudojimas bei aplinkai draugiški sprendimai.

„Kauno švara“ iliustr.

Susisiekite: pelenai@svara.lt; +370 607 96025 | +370 669 51821

Pelenai ir šlakas – tai ne atlieka, o galimybė tiesti tvarų, pigesnį ir pažangesnį kelią. Ateitis jau yra šiandien. 

Partnerio turinys

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-05-15 08:50
Ties Ašigalio gatve Kaune statomas naujas viadukas per A1 magistralę pasiekė vieną svarbiausių projekto etapų – atlikti statinio apkrovų ir dinaminiai bandymai. Specialistai konstrukcijų patikrai pasitelkė šešis sunkvežimius, kurių bendras svoris viršijo 200 tonų. Naująjį transporto mazgą planuojama...
nuotrauka
2026-05-15 08:14
Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje pradėjęs veikti beveik 30 MW galios vėjo parkas tampa ne tik reikšmingu atsinaujinančios energetikos projektu Lietuvoje, bet ir pavyzdžiu, kaip energetikos sektoriuje vis didesnę reikšmę įgauna skaitmeniniai valdymo sprendimai. Projekte įdiegta lietuvių technolo...
nuotrauka
2026-05-13 11:02
Lietuva, plėtodama strateginį „Rail Baltica“ projektą, analizuoja Ispanijos geležinkelių infrastruktūros modelį ir kintamos vėžės technologinius sprendimus. Susisiekimo ministerijos bei LTG grupės delegacija Madride susitiko su geležinkelių infrastruktūros valdytoju „Adif“, traukinių gamybos bendrov...
nuotrauka
2026-05-13 10:55
Seimui priėmus specialųjį įstatymą dėl Kapčiamiesčio poligono ir Kapčiamiesčio karinio mokymo teritorijos įsteigimo, nuo gegužės pradžios oficialiai pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Turto savininkams jau siunčiami registruoti pranešimai, o Krašto apsaugos ministerija žada, ka...
nuotrauka
2026-05-12 15:32
Vilniuje, Santariškių žiedinėje sankryžoje prie Santaros klinikų, oficialiai atidaryta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, skirta donorų organų, pacientų ir skubios medicininės pagalbos logistikai. Naujoji infrastruktūra sustiprins šalies pasirengimą ekstremalioms situacijoms, užtikrins operatyvesn...
nuotrauka
2026-05-08 11:12
Pasibaigus dvejų metų gaminančių vartotojų apskaitos laikotarpiui paaiškėjo, kad dešimtys tūkstančių gyventojų ir verslų pagamino daugiau elektros energijos, nei realiai suvartojo. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, nepanaudotos energijos perteklių sukaupė apie 99 tūkst. gaminančių v...
nuotrauka
2026-05-07 11:12
Vilnius nuosekliai modernizuoja pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūrą, o šiemet pokyčiai ypač ryškūs palei Neries upę. Atnaujinami ir naujai projektuojami takai leis patogiau pasiekti rekreacines zonas, paplūdimius bei miesto centrą, o taip pat sumažins konfliktus tarp pėsčiųjų ir dviratininkų. Jau da...
nuotrauka
2026-05-06 14:25
Lietuvos elektros perdavimo sistemos tinklui prijungtas Anykščiuose įrengtas Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ baterijų parkas (BESS). Naujojo objekto galia siekia 25 MW, o talpa – 65 MWh. Tai pirmasis bendrovės energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse ir vienas pir...
nuotrauka
2026-05-06 09:22
Lietuvoje atnaujintas kelių techninis reglamentas atveria naujas galimybes sparčiau įgyvendinti valstybei svarbius infrastruktūros projektus. Nuo šiol tam tikrais atvejais inžinerinius tinklus leidžiama tiesti arčiau kelių ar net kelio juostoje – sprendimas, kuris jau taikomas viename prioritetinių ...
nuotrauka
2026-05-05 14:36
Vilnius stiprina atsparumą ekstremalioms liūtims – miesto paviršinių nuotekų infrastruktūrai modernizuoti skiriamos dešimčių milijonų eurų investicijos. UAB „Grinda“ šiemet į tinklų statybą investuos 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra suma pasieks 46 mln. eurų. Tikimasi, kad šie sprendimai reikšmi...
nuotrauka
2026-05-04 07:14
Po sudėtingos žiemos Lietuvos keliuose atsivėrusios išdaužos šiemet tvarkomos intensyviau nei įprastai. AB „Kelių priežiūra“ skelbia, kad valstybinės reikšmės keliuose jau sutvarkyta daugiau kaip 55 000 kv. m dangos pažeidimų – tai prilygsta maždaug aštuonioms standartinėms futbolo aikštėms. Darbai ...
nuotrauka
2026-04-30 13:39
Vilniuje įsibėgėja susisiekimo infrastruktūros atnaujinimo darbai šalia Daugiafunkcio komplekso, todėl nuo gegužės 4 dienos vairuotojų laukia reikšmingi eismo pokyčiai Ukmergės ir Ozo gatvių transporto mazge. Ribojimai bus įvedami etapais ir kai kurie jų galios iki pat metų pabaigos. Miesto gyventoj...
nuotrauka
2026-04-28 14:27
Kaune įsibėgėja vieno svarbiausių pastarųjų metų infrastruktūros projektų statybos – greta Neries kylantis Brastos tiltas taps ilgiausiu pėsčiųjų ir dviratininkų tiltu per upę Lietuvoje. 302 metrų ilgio jungtis pagerins susisiekimą tarp Senamiesčio ir sparčiai augančios Vilijampolės, o jos perdangai...
nuotrauka
2026-04-24 10:39
Finansų ministerija kartu su Susisiekimo ministerija inicijuoja ilgalaikę programą, kuri viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu sieks iš esmės atnaujinti valstybinės reikšmės kelių tinklą. Projekte numatomas aktyvus tarptautinių finansų institucijų – Europos investicijų banko (EIB), ...
nuotrauka
2026-04-23 07:14
Širvintų rajono savivaldybė oficialiai išdavė statybos leidimą strategiškai svarbiam energetikos projektui – Jauniūnų dujų kompresorių stoties modernizavimui ir plėtrai. Projektą įgyvendina Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ kartu su energetikos infrastruktūros projektų plėtro...
nuotrauka
2026-04-23 06:44
Vyriausybė patvirtino strateginį sprendimą dėl europinės vėžės geležinkelio plėtros – patvirtintas „Rail Baltica“ ruožo Kaunas–Vilnius specialusis planas. Kartu nutarta pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras Kauno ir Jonavos rajonuose. Tai reikšmingas postūmis vienam svarbiausių infr...
nuotrauka
2026-04-20 13:53
Panevėžio rajone, Bliūdžių kaime, oficialiai pradėjo veikti didžiausias šiuo metu Lietuvoje privatus elektros energijos kaupiklių parkas „Aruno BESS“. Daugiau kaip 40 mln. eurų vertės projektui Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) skyrė 5,7 mln. eurų subsidiją. Šis projektas laikomas reikšmingu...
nuotrauka
2026-04-15 10:14
Vilniuje tęsiamas vienas ryškiausių viešųjų erdvių projektų – pradedamas trečiasis Neries krantinių atnaujinimo etapas centrinėje miesto dalyje. Tvarkoma bus kairioji Neries krantinė tarp Žaliojo ir Baltojo tiltų, Goštauto gatvės pusėje. Statybą leidžiantis dokumentas jau išduotas, o darbus planuoja...
nuotrauka
2026-04-09 13:56
Įsibėgėjant gatvių tvarkymo sezonui, Kaune startuoja vienas didesnių infrastruktūros projektų – pradedamas kapitalinis Šilainių plento remontas. Nuo balandžio 13 dienos uždaroma beveik kilometro ilgio atkarpa tarp Baltų prospekto ir Alytaus gatvės, o eismo ribojimai paveiks tiek vairuotojus, tiek vi...
nuotrauka
2026-04-09 11:20
Lietuva imasi spręsti vieną didžiausių investicinės aplinkos problemų – elektros tinklų pajėgumų trūkumą. Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) paskirstys 16,6 mln. eurų savivaldybėms, siekdama užtikrinti spartesnę infrastruktūros plėtrą ir sudaryti palankesnes sąlygas verslo investicijoms.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra

nuotrauka

Kaip 100 m² balą paversti 20-čia stovėjimo vietų: paslaptis slypi po žeme

Tradicinės nuotekų sistemos nebespėja susidoroti su momentinėmis liūčių apkrovomis, todėl miestų gatvės ir sklypai vis dažniau virsta ežerais. Pagrindinė šiandienos inžinerijos žinia – lieta...