„Nauja įstatymo redakcija priimta atsižvelgiant į geopolitinę situaciją bei galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat į institucijų, atliekančių viešuosius pirkimus gynybos ir saugumo srityje, pateiktus siūlymus, kaip tobulinti teisinį reglamentavimą, ypač susijusį su nacionalinio saugumo klausimais“, – skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos išplatintame pranešime.

VPGSS numato, kad perkančioji organizacija turi teisę neleisti pirkimuose dalyvauti tiekėjams (juridiniams asmenims), kurie nėra registruoti valstybėje narėje, ir tiekėjams (fiziniams asmenims), kurie nėra deklaravę gyvenamosios vietos valstybėje narėje, ar neleisti tiekėjams pasitelkti tokių subrangovų, prekių subtiekėjų, paslaugų subteikėjų (toliau – subrangovai). Ši informacija nurodoma pirkimo dokumentuose.

Taip pat nauja įstatymo redakcija numato galimybę iš pirkimo pašalinti tiekėją, jeigu jis yra neįvykdęs pirkimo sutarties, sudarytos vadovaujantis VPGSS, Viešųjų pirkimų įstatymu ar Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, ar koncesijos sutarties arba netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis sutarties pažeidimas, t. y. numatoma galimybė iš pirkimų pašalinti „nepatikimus tiekėjus“.

Įtvirtinama pareiga perkančiajai organizacijai parengti, patvirtinti ir iki kovo 15 dienos paskelbti CVP IS planuojamų atlikti einamaisiais kalendoriniai metais pirkimų suvestinę. Taip pat, nustatoma pareiga perkančiosioms organizacijoms nuo 2019 m. balandžio 18 d. vykdant pirkimo sutartis, sąskaitas faktūras teikti elektroniniu būdu, išskyrus tam tikrus atvejus. 

Viešųjų pirkimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad pirkimo vykdytojai, vykdantys VPGSS reglamentuojamus pirkimus, privalo peržiūrėti su šiais pirkimais susijusius vidinius teisės aktus ir, jei reikia, juos pakoreguoti pagal naujos įstatymo redakcijos nuostatas.