2024 spalio 4 d. penktadienis, 16:57
Reklama  |  facebook

POŽEMINĖS LINIJOS. Šulinių remontas per vieną dieną – ir jokio kasimo

2023-09-28 07:29
Vamzdynų avarijos miestuose – bene nemaloniausi incidentai, sukeliantys nepatogumų ir gyventojams, ir verslui, ir valdininkams. Siekiant išvengti nemalonumų ir neplanuotų išlaidų, svarbu skirti lėšų vamzdynams prižiūrėti ir prevenciniam remontui atlikti. UAB „Požeminės linijos“ siūlo naujausiomis technologijomis pagrįstus sprendimus, kurie leidžia vamzdynus sutvarkyti švariai, greitai ir kokybiškai. Šią vasarą bendrovė išbandė naują technologiją – šulinių remontą CIPP metodu.
nuotrauka
„Požeminės linijos“ (POLI) nuotr.


Minimos įmonės
Požeminės linijos (POLI), UAB
Kauno vandenys, UAB
Klaipėdos vanduo, AB

Inžinerinių tinklų statybos ir renovacijos įmonė „Požeminės linijos“ (POLI) stebi tendenciją, kai tinklus eksploatuojančios įmonės skiria vis daugiau dėmesio tinklų būklei tirti ir ieško būdų, kaip išvengti galimų problemų. Prireikus atlikti remonto darbus, siekiama tai padaryti kuo greičiau, efektyviau, kuo mažiau nepatogumų sukeliant gyventojams bei verslui.

Vis daugiau savivaldybių įmonių prioritetą teikia modernioms, naujos kartos technologijoms, užtikrinančioms sklandų, efektyvų ir kokybišką darbą bei ilgalaikį rezultatą. Vienas iš tokių – CIPP, betranšėjės technologijos metodas, vamzdynų renovacija polimerizuojamais vamzdžiais, kai į renovuojamą vamzdį įtraukiama ir išpučiama stiklo audinio „rankovė“, kuri po polimerizavimo UV spinduliais sukietėja ir toliau gali būti naudojama kaip naujas vamzdis.

Nauja paslauga – greitas šulinių remontas CIPP metodu

Šią vasarą bendrovė POLI pristatė ir naują paslaugą – CIPP metodą, pritaikytą šuliniams remontuoti. Šis metodas gali miestams padėti ne tik išvengti avarinių situacijų, bet ir sutaupyti daug lėšų. Technologija yra ženkliai tvarkingesnė ir greitesnė, nei šulinių rekonstrukcija įprastu kasimo būdu. Jos pranašumas itin ryškus urbanizuotose teritorijose, kur labai svarbu vamzdynų ir šulinių tvarkymo darbų greitis.

POLI ARTŪRAS RAČKAUSKAS

UAB „Požeminės linijos“
direktoriaus pavaduotojas
Artūras Račkauskas
poli  / požeminės linijos

 

 

Pasak UAB „Požeminės linijos“ direktoriaus pavaduotojo Artūro Račkausko, šulinių taisymas su betono mišiniu – lyg kompresas sunkiam ligoniui – laikinas sprendimas. O šulinio pakeitimas nauju – geriausias, bet brangiausias, ilgiausiai trunkantis ir daugiausiai gerbūvio sunaikinantis bei nepatogumų sukeliantis pasirinkimas.

„Didžiausia naujosios technologijos nauda miestams – sparta. 5–7 m gylio šulinio žiedų pakeitimas kasimo būdu su gerbūvio atstatymu trunka apie savaitę, o CIPP metodu galima renovuoti 2 šulinius per dieną, ribojant eismą tik lokaliai ir negadinant gerbūvio“, – atkreipia dėmesį A.Račkauskas.

Šulinių renovacijai atlikti naudojama beveik ta pati medžiaga, kaip ir vamzdžiams renovuoti, forma pritaikoma pagal šulinį, o epoksidinėms dervoms iškaitinti pasitelkiama UV spinduliuotė. Viskas daroma vertikaliai, dirbant iš vienos pusės (nuo žemės paviršiaus), o kitą pusę užaklinant.

CIPP metodas – išsigelbėjimas miestuose, kur kasinėti negalima


Šis metodas užkerta kelią vienai iš pagrindinių problemų vamzdynuose – gruntinio vandens infiltracijai. Taip pat stabdomas buitinių nuotekų patekimas į gruntą ir jų neigiamas poveikis konstrukcijai, stabdoma erozija, sustiprinama gelžbetonio šulinio konstrukcija. Šulinys tampa vizualiai tvarkingesnis, lengviau prižiūrimas. Laiku atlikus prevenciją, išvengiama ir įgriuvų, kurios gali atsirasti prie šulinio dėl nesandarios statinio konstrukcijos.

Šulinių renovacijai atlikti naudojama beveik ta pati medžiaga, kaip ir vamzdžiams renovuoti, forma pritaikoma pagal šulinį, o epoksidinėms dervoms iškaitinti pasitelkiama UV spinduliuotė. 

Šulinių renovacija CIPP metodu geriausiai pasiteisina atliekant ir vamzdynų renovaciją, tokiu atveju visas tinklas tampa sandarus. Tarpai tarp renovuoto vamzdyno ir šulinio yra padengiami specialiomis epoksidinėmis dervomis.

Vamzdynų ir šulinių renovacija CIPP metodu – geriausias sprendimas urbanizuotose teritorijose, vietose, kur kasimas yra sudėtingas, nesaugus ar negalimas dėl paveldo, greta esančių statinių, grunto geologijos ir kitų aplinkybių. CIPP metodu galima renovuoti įvairaus skersmens gelžbetoninius šulinius. DN700–1200 šulinių nereikia atkasti. Didesnio skersmens šuliniai renovuojami keliais etapais: atkasama perdanga, renovuojamas pagrindinis šulinys, sumontuojama atgal perdanga ir landa, renovuojama landa ir galiausiai renovuojama perdanga iš vidaus ir sutvarkomas šulinio dugnas.

Naujiena jau išbandyta didžiuosiuose miestuose

Kadangi ši technologija konkurencingiausia yra miestuose, kur intensyvus eismas, daug pastatų ir kasimo darbus atlikti sudėtinga, inovacijas Lietuvoje nuolat taikanti bendrovė POLI naująją paslaugą nutarė pirmiausia pasiūlyti penkiems didiesiems Lietuvos miestams. Visų jų paprašė išskirti šulinį, kuris būtų tinkamas išbandyti renovaciją šia technologija. Įmonės specialistai vyko į didžiuosius miestus ir darbus vykdė pasikvietę projektuotojus, vandentvarkos įmonių atstovus iš aplinkinių miestų. Instaliacijos buvo atliktos stebint interesantams, kad galėtų įvertinti darbų greitį, kokybę, tvarką.

KAUNO VANDENYS

UAB „Kauno vandenys“
technikos direktorius
Darius Gražys. 
Įmonės nuotr. 

Pirmasis užsakovas – UAB „Kauno vandenys“. Pasak bendrovės technikos direktoriaus Dariaus Gražio, nors įmonė vamzdynų remontui CIPP technologiją taikė jau nuo 2013 m., šulinio renovacijai ją išbandė pirmą kartą. Pasirinktas šulinys buvo šalia daugiabučio, netoli draustinio, išskirtinėje vietoje, kur kasimo darbai buvo neleistini.

„Rangovas „Požeminės linijos“ atliko šulinio remontą CIPP metodu. Esame patenkinti ir vaizdu, ir rezultatu. Darbas atliktas labai kokybiškai, tvarkingai. Tad matome perspektyvą tokį šulinių remonto metodą naudoti ir senamiestyje (kai ten bus vykdomi gatvių tvarkymo darbai), kur yra kultūros paveldo zonos, kasimas ne visada galimas, be to, svarbus greitis, nes negalime uždaryti gatvių. Šis metodas išsprendžia labai daug problemų – padeda minimizuoti nepatogumus gyventojams ir verslui, be to, kasant nepavyksta po to grunto taip sutankinti, atsiranda infiltracija, nuotekos patenka į gamtą. Šis metodas yra naujovė, kuri, tikimės, ras kelią mūsų rinkoje. Ateityje tikrai naudosimės šia paslauga“, – naująją technologiją, plačiai paplitusią Vokietijoje, kur jau renovuoti tūkstančiai šulinių, itin palankiai vertina D.Gražys.

KLAIPĖDOS VANDUO Girdvainis

AB „Klaipėdos vanduo“
Gamybos departamento
direktorius
Vaidotas Girdvainis.
Įmonės nuotr. 

Bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ POLI atliko DN1000 skersmens šulinio renovaciją, pasitelkdama inovatyviąsias technologijas – CIPP metodą. Į šulinį buvo instaliuota dervomis įmirkyta stiklo audinio „rankovė“, kuri priglunda prie sienelių ir sudaro naują sluoksnį. Medžiagai sukietinti naudota UV spinduliuotė.

„Lyginant su kitais renovavimo būdais, šis yra efektyvesnis ir ilgaamžiškesnis, kadangi stabdoma gruntinio vandens infiltracija bei buitinių nuotekų patekimas į gruntą, stiprinama šulinio konstrukcija, pašalinamas nuotekų poveikis – stabdoma erozija, šulinys tampa vizualiai tvarkingesnis, lengviau prižiūrimas. Renovuojant šulinį šiuo metodu, nereikėjo jo atkasti, todėl darbus pavyko įgyvendinti per kur kas trumpesnį terminą. Tai leido išvengti papildomų nepatogumų gyventojams“, – CIPP metodo pranašumus vardija ir AB „Klaipėdos vanduo“ Gamybos departamento direktorius Vaidotas Girdvainis.

Nuotraukose viršuje – šuliniai po renovacijos CIPP metodu, apačioje – prieš renovaciją

Vizitinė POLI kortelė – inovatyvūs sprendimai

Per daugiau nei 20 veiklos metų įmonės POLI vizitine kortele tapo inovatyvūs sprendimai. POLI pirmoji Lietuvoje įsigijo vamzdynų renovavimo CIPP metodu technologiją. Bendrovė vienintelė šalyje atlieka robotizuotą vamzdynų išpjaustymą, apdorojimą ir įvadų aptaisymą iš vidaus. POLI vienintelė Baltijos šalyse renovavo DN1600 vamzdyną CIPP metodu.

„Nauja mūsų įmonės paslauga – šulinių renovacija CIPP metodu – naudinga ir vandentvarkos įmonėms, ir gyventojams, ir verslui. Tai puikus sprendimas miestams ir urbanizuotoms teritorijoms, kur reikalingas tvarkingas, greitas, efektyvus sprendimas, taupantis resursus bei pinigus“, – naujosios paslaugos naudas akcentuoja įmonės „Požeminės linijos“ (POLI) direktoriaus pavaduotojas A.Račkauskas. 

„Požeminės linijos“ (POLI) nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-10-04 10:18
Tūkstančiai kvadratinių metrų stiklo ir daugiasluoksnių plokščių netrukus gerokai atnaujins Kauno oro uosto keleivių terminalo vaizdą. Spalio mėnesį pradedami montuoti terminalo abiejų naujųjų dalių fasadai. Įsibėgėjant terminalo plėtros projektui, esamas erdves išplės priestatai, kurie Kaune atver...
nuotrauka
2024-10-04 10:07
Pradėjo veikti elektromobilių įkrovimo aikštelė su virš jos įrengta beveik 250 kW galios saulės elektrine, kuri per metus sugeneruos daugiau nei 200 000 kWh elektros energijos. Šalia Kauno įrengta saulės modulių stoginė yra didžiausia tiek mūsų šalyje, tiek kitose Baltijos valstybėse. Taip pat tai v...
nuotrauka
2024-09-30 11:01
Kauno ir Kaišiadorių rajonuose esantis tiltas per Kruną šiuo metu yra blogiausios būklės tiltas Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, jog Krunos tiltas yra intensyviausioje šalies automagistralėje Vilnius-Kaunas-Klaipėda bei įvertinus čia kasdien fiksuojamus transporto srautus bei jų intensyvumą – įgyvend...
nuotrauka
2024-09-26 17:12
Po beveik dvejus metus intensyviai vykusių A. Meškinio (Kleboniškio) tilto tvarkymo darbų, šiandien, rugsėjo 26 d., Kaune atidarytas vienas iš dvejų naujai pastatytų tiltų per Nerį. Antrojo tilto statybos darbus ir eismą abiem naujai pastatytais tiltais atidaryti planuojama iki šių metų pabaigos. Ši...
nuotrauka
2024-09-24 09:53
Bendrovė „Ignitis" tieks vėjo elektrinių parko Mažeikiuose pagamintą elektros energiją vienai didžiausių Lietuvos pramonės įmonių ir elektros energijos vartotojų – „Akmenės cementas". „Ignitis" ir Vokietijos statybinių medžiagų gamintojos Schwenk Zement Beteiligungen valdoma cemento gamybos įmonė Li...
nuotrauka
2024-09-23 15:23
Rugsėjo 23 dieną oficialiai pristatyta atnaujinta Lietuvos oro uostų (LTOU) veiklos strategija iki 2028 metų, kartu su ja oro uostų atstovai pranešė ir apie Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybų pabaigą – likę darbai bus susiję su terminalo viduje esančio įrangos diegimu ir testavimu...
nuotrauka
2024-09-19 11:19
Dar 2021 m. pradėtas Dūkšto saulės parko projektas po truputį artėja prie įgyvendinimo. Jungtinės Karalystės kapitalo žaliosios energetikos vystytoja „Aura Power“ artėja prie 375 MW įrengtosios galios saulės parko Dūkšto seniūnijoje techninių projektų rengimo pabaigos ir siekia dar iki kitų metų vid...
nuotrauka
2024-09-18 15:26
Užbaigus antrąjį rekonstrukcijos etapą, darbą pradeda atnaujinta Vilniaus nuotekų valykla. Žiedinės ekonomikos principais veikiančios valyklos rekonstrukcija yra didžiausias įgyvendintas Vilniaus miesto energetikos infrastruktūros projektas per pastaruosius metus ir didžiausias projektas „Vilniaus v...
nuotrauka
2024-09-18 09:49
Susisiekimo ministerija pritarė naujai AB „Via Lietuva“ parengtai ir patvirtintai valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programai. Ją sudaro beveik 750 km žvyrkelių. Bendra programos vertė siekia 425 mln. Eur.
nuotrauka
2024-09-17 16:10
Lietuvai planuojant Baltijos jūroje išvystyti du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo elektrinių parkus, Energetikos ministerija patvirtino ypatingos valstybinės svarbos projekto inžinerinės infrastruktūros jūroje ir sausumoje vystymo plano koncepciją.
nuotrauka
2024-09-16 09:12
Ilgai laukto Tarandės tunelio projektas stumiasi į priekį. Tunelis planuojamas magistraliniame kelyje Vilnius-Panevėžys. Jis padės išspręsti piko metu nuolat susidarančias automobilių spūstis: po darbo iš miesto centro Ukmergės gatve grįžtantys gyventojai išsirikiuoja į ilgą eilę, kad galėtų pasukti...
nuotrauka
2024-09-13 08:18
Daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių jau įdiegtas šiuolaikiškas gatvių apšvietimas. Siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą ir gerinti gatvių apšvietimo infrastruktūrą visoje Lietuvoje, jau modernizuoti daugiau kaip 48 tūkst. neefektyvių šviestuvų, kurie leis sutaupyti 14 GWh elektros e...
nuotrauka
2024-09-13 08:11
Susisiekimo ministerija ir „Via Lietuva" oficialiai paskelbė apie mėnesiu anksčiau nei planuota baigtą svarbiausią šių metų darnaus judumo projektą šalyje. Kuršių nerijoje atidarytas rekonstruotas dviračių takas nuo Juodkrantės iki Pervalkos, Preilos ir jūros link. Tai – moderniausias Lietuvoje ir a...
nuotrauka
2024-09-11 17:09
Šių metų pradžioje Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir AB Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas pasirašė sutartį dėl vandens kelio (17,7 km) paruošimo, pritaikymo laivybai Nemuno upės atkarpoje ties Druskininkais, o praėjusią savaitę ties M...
nuotrauka
2024-09-11 17:03
Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos teiktam nutarimo projektui, kuriuo siūloma dar šiemet skirti papildomų lėšų karinio mobilumo transporto infrastruktūros projektams. Susisiekimo ministerijai iš skolintų lėšų bus skiriama 42,3 mln. eurų dvigubos paskirties (karinėms ir civilinėms reik...
nuotrauka
2024-09-11 16:52
Šią savaitę baigtas kelio ties Lazdijų pasienio punktu kapitalinis remontas. Kitąmet suplanuota pradėti ir dar vienos, 10 km ilgio atkarpos prie Lietuvos-Lenkijos sienos fizinius atnaujinimo darbus, kurie po ilgos pertraukos bus finansuojami INTERREG programos lėšomis.
nuotrauka
2024-09-09 16:36
Iki 2040 metų šešias šalis – Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją – turėtų jungti 2500 km ilgio žaliojo vandenilio koridorius, kuriuo kasmet bus transportuojama iki 2,7 mln. tonų (Mt) žaliojo vandenilio, rodo Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos „Ontras“ d...
nuotrauka
2024-09-06 13:26
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid" vykdant Lentvario 110 kV transformatorių pastotės skirstyklos rekonstrukciją, du sekmadienius daliai klientų Trakų rajone nebus tiekiama elektra. „Energijos skirstymo operatorius" (ESO) besiruošiant rekonstrukcijos darbams rado sprendimą, kur...
nuotrauka
2024-09-04 14:01
Gerinamos paramos sąlygos privačioms juridinių asmenų elektromobilių įkrovos stotelėms įrengti. Valstybė nuo šiol finansuos net pusę darbuotojų ir klientų elektromobiliams įkrauti skirtų stotelių įrengimo kaštų. Tai turėtų paskatinti įmones prie savo patalpų įrengti daugiau privačių (t. y., nekomerc...
nuotrauka
2024-09-04 09:17
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ plečia savo veiklą Latvijoje. Jos priimtame investiciniame sprendime numatoma 106 mln. eurų skirti 174 megavatų (MW) Tumės saulės parko vystymui. Tai bus vienas didžiausių tokio tipo saulės parkų Baltijos šalyse. Tai yra trečiasis „Igni...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra