2025 m. gegužės 17 d. šeštadienis, 4:59:01
Reklama  |  facebook

POŽEMINĖS LINIJOS. Šulinių remontas per vieną dieną – ir jokio kasimo

2023-09-28 07:29
Vamzdynų avarijos miestuose – bene nemaloniausi incidentai, sukeliantys nepatogumų ir gyventojams, ir verslui, ir valdininkams. Siekiant išvengti nemalonumų ir neplanuotų išlaidų, svarbu skirti lėšų vamzdynams prižiūrėti ir prevenciniam remontui atlikti. UAB „Požeminės linijos“ siūlo naujausiomis technologijomis pagrįstus sprendimus, kurie leidžia vamzdynus sutvarkyti švariai, greitai ir kokybiškai. Šią vasarą bendrovė išbandė naują technologiją – šulinių remontą CIPP metodu.
nuotrauka
„Požeminės linijos“ (POLI) nuotr.


Minimos įmonės
Požeminės linijos (POLI), UAB
Kauno vandenys, UAB
Klaipėdos vanduo, AB

Inžinerinių tinklų statybos ir renovacijos įmonė „Požeminės linijos“ (POLI) stebi tendenciją, kai tinklus eksploatuojančios įmonės skiria vis daugiau dėmesio tinklų būklei tirti ir ieško būdų, kaip išvengti galimų problemų. Prireikus atlikti remonto darbus, siekiama tai padaryti kuo greičiau, efektyviau, kuo mažiau nepatogumų sukeliant gyventojams bei verslui.

Vis daugiau savivaldybių įmonių prioritetą teikia modernioms, naujos kartos technologijoms, užtikrinančioms sklandų, efektyvų ir kokybišką darbą bei ilgalaikį rezultatą. Vienas iš tokių – CIPP, betranšėjės technologijos metodas, vamzdynų renovacija polimerizuojamais vamzdžiais, kai į renovuojamą vamzdį įtraukiama ir išpučiama stiklo audinio „rankovė“, kuri po polimerizavimo UV spinduliais sukietėja ir toliau gali būti naudojama kaip naujas vamzdis.

Nauja paslauga – greitas šulinių remontas CIPP metodu

Šią vasarą bendrovė POLI pristatė ir naują paslaugą – CIPP metodą, pritaikytą šuliniams remontuoti. Šis metodas gali miestams padėti ne tik išvengti avarinių situacijų, bet ir sutaupyti daug lėšų. Technologija yra ženkliai tvarkingesnė ir greitesnė, nei šulinių rekonstrukcija įprastu kasimo būdu. Jos pranašumas itin ryškus urbanizuotose teritorijose, kur labai svarbu vamzdynų ir šulinių tvarkymo darbų greitis.

POLI ARTŪRAS RAČKAUSKAS

UAB „Požeminės linijos“
direktoriaus pavaduotojas
Artūras Račkauskas
poli  / požeminės linijos

 

 

Pasak UAB „Požeminės linijos“ direktoriaus pavaduotojo Artūro Račkausko, šulinių taisymas su betono mišiniu – lyg kompresas sunkiam ligoniui – laikinas sprendimas. O šulinio pakeitimas nauju – geriausias, bet brangiausias, ilgiausiai trunkantis ir daugiausiai gerbūvio sunaikinantis bei nepatogumų sukeliantis pasirinkimas.

„Didžiausia naujosios technologijos nauda miestams – sparta. 5–7 m gylio šulinio žiedų pakeitimas kasimo būdu su gerbūvio atstatymu trunka apie savaitę, o CIPP metodu galima renovuoti 2 šulinius per dieną, ribojant eismą tik lokaliai ir negadinant gerbūvio“, – atkreipia dėmesį A.Račkauskas.

Šulinių renovacijai atlikti naudojama beveik ta pati medžiaga, kaip ir vamzdžiams renovuoti, forma pritaikoma pagal šulinį, o epoksidinėms dervoms iškaitinti pasitelkiama UV spinduliuotė. Viskas daroma vertikaliai, dirbant iš vienos pusės (nuo žemės paviršiaus), o kitą pusę užaklinant.

CIPP metodas – išsigelbėjimas miestuose, kur kasinėti negalima


Šis metodas užkerta kelią vienai iš pagrindinių problemų vamzdynuose – gruntinio vandens infiltracijai. Taip pat stabdomas buitinių nuotekų patekimas į gruntą ir jų neigiamas poveikis konstrukcijai, stabdoma erozija, sustiprinama gelžbetonio šulinio konstrukcija. Šulinys tampa vizualiai tvarkingesnis, lengviau prižiūrimas. Laiku atlikus prevenciją, išvengiama ir įgriuvų, kurios gali atsirasti prie šulinio dėl nesandarios statinio konstrukcijos.

Šulinių renovacijai atlikti naudojama beveik ta pati medžiaga, kaip ir vamzdžiams renovuoti, forma pritaikoma pagal šulinį, o epoksidinėms dervoms iškaitinti pasitelkiama UV spinduliuotė. 

Šulinių renovacija CIPP metodu geriausiai pasiteisina atliekant ir vamzdynų renovaciją, tokiu atveju visas tinklas tampa sandarus. Tarpai tarp renovuoto vamzdyno ir šulinio yra padengiami specialiomis epoksidinėmis dervomis.

Vamzdynų ir šulinių renovacija CIPP metodu – geriausias sprendimas urbanizuotose teritorijose, vietose, kur kasimas yra sudėtingas, nesaugus ar negalimas dėl paveldo, greta esančių statinių, grunto geologijos ir kitų aplinkybių. CIPP metodu galima renovuoti įvairaus skersmens gelžbetoninius šulinius. DN700–1200 šulinių nereikia atkasti. Didesnio skersmens šuliniai renovuojami keliais etapais: atkasama perdanga, renovuojamas pagrindinis šulinys, sumontuojama atgal perdanga ir landa, renovuojama landa ir galiausiai renovuojama perdanga iš vidaus ir sutvarkomas šulinio dugnas.

Naujiena jau išbandyta didžiuosiuose miestuose

Kadangi ši technologija konkurencingiausia yra miestuose, kur intensyvus eismas, daug pastatų ir kasimo darbus atlikti sudėtinga, inovacijas Lietuvoje nuolat taikanti bendrovė POLI naująją paslaugą nutarė pirmiausia pasiūlyti penkiems didiesiems Lietuvos miestams. Visų jų paprašė išskirti šulinį, kuris būtų tinkamas išbandyti renovaciją šia technologija. Įmonės specialistai vyko į didžiuosius miestus ir darbus vykdė pasikvietę projektuotojus, vandentvarkos įmonių atstovus iš aplinkinių miestų. Instaliacijos buvo atliktos stebint interesantams, kad galėtų įvertinti darbų greitį, kokybę, tvarką.

KAUNO VANDENYS

UAB „Kauno vandenys“
technikos direktorius
Darius Gražys. 
Įmonės nuotr. 

Pirmasis užsakovas – UAB „Kauno vandenys“. Pasak bendrovės technikos direktoriaus Dariaus Gražio, nors įmonė vamzdynų remontui CIPP technologiją taikė jau nuo 2013 m., šulinio renovacijai ją išbandė pirmą kartą. Pasirinktas šulinys buvo šalia daugiabučio, netoli draustinio, išskirtinėje vietoje, kur kasimo darbai buvo neleistini.

„Rangovas „Požeminės linijos“ atliko šulinio remontą CIPP metodu. Esame patenkinti ir vaizdu, ir rezultatu. Darbas atliktas labai kokybiškai, tvarkingai. Tad matome perspektyvą tokį šulinių remonto metodą naudoti ir senamiestyje (kai ten bus vykdomi gatvių tvarkymo darbai), kur yra kultūros paveldo zonos, kasimas ne visada galimas, be to, svarbus greitis, nes negalime uždaryti gatvių. Šis metodas išsprendžia labai daug problemų – padeda minimizuoti nepatogumus gyventojams ir verslui, be to, kasant nepavyksta po to grunto taip sutankinti, atsiranda infiltracija, nuotekos patenka į gamtą. Šis metodas yra naujovė, kuri, tikimės, ras kelią mūsų rinkoje. Ateityje tikrai naudosimės šia paslauga“, – naująją technologiją, plačiai paplitusią Vokietijoje, kur jau renovuoti tūkstančiai šulinių, itin palankiai vertina D.Gražys.

KLAIPĖDOS VANDUO Girdvainis

AB „Klaipėdos vanduo“
Gamybos departamento
direktorius
Vaidotas Girdvainis.
Įmonės nuotr. 

Bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ POLI atliko DN1000 skersmens šulinio renovaciją, pasitelkdama inovatyviąsias technologijas – CIPP metodą. Į šulinį buvo instaliuota dervomis įmirkyta stiklo audinio „rankovė“, kuri priglunda prie sienelių ir sudaro naują sluoksnį. Medžiagai sukietinti naudota UV spinduliuotė.

„Lyginant su kitais renovavimo būdais, šis yra efektyvesnis ir ilgaamžiškesnis, kadangi stabdoma gruntinio vandens infiltracija bei buitinių nuotekų patekimas į gruntą, stiprinama šulinio konstrukcija, pašalinamas nuotekų poveikis – stabdoma erozija, šulinys tampa vizualiai tvarkingesnis, lengviau prižiūrimas. Renovuojant šulinį šiuo metodu, nereikėjo jo atkasti, todėl darbus pavyko įgyvendinti per kur kas trumpesnį terminą. Tai leido išvengti papildomų nepatogumų gyventojams“, – CIPP metodo pranašumus vardija ir AB „Klaipėdos vanduo“ Gamybos departamento direktorius Vaidotas Girdvainis.

Nuotraukose viršuje – šuliniai po renovacijos CIPP metodu, apačioje – prieš renovaciją

Vizitinė POLI kortelė – inovatyvūs sprendimai

Per daugiau nei 20 veiklos metų įmonės POLI vizitine kortele tapo inovatyvūs sprendimai. POLI pirmoji Lietuvoje įsigijo vamzdynų renovavimo CIPP metodu technologiją. Bendrovė vienintelė šalyje atlieka robotizuotą vamzdynų išpjaustymą, apdorojimą ir įvadų aptaisymą iš vidaus. POLI vienintelė Baltijos šalyse renovavo DN1600 vamzdyną CIPP metodu.

„Nauja mūsų įmonės paslauga – šulinių renovacija CIPP metodu – naudinga ir vandentvarkos įmonėms, ir gyventojams, ir verslui. Tai puikus sprendimas miestams ir urbanizuotoms teritorijoms, kur reikalingas tvarkingas, greitas, efektyvus sprendimas, taupantis resursus bei pinigus“, – naujosios paslaugos naudas akcentuoja įmonės „Požeminės linijos“ (POLI) direktoriaus pavaduotojas A.Račkauskas. 

„Požeminės linijos“ (POLI) nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2025-05-16 13:49
Pasvalio rajone atsinaujinančios energetikos įmonių grupė „E energija“ pradėjo trijų saulės ir vėjo hibridinių parkų statybą.
nuotrauka
2025-05-16 10:56
Šiaulių miestas žengia pirmuosius žingsnius bendruomeninės energetikos plėtros link – pasirašyta sutartis tarp Nacionalinio plėtros banko ILTE ir asociacijos „Saulės dominija“ dėl dotacijos techninei pagalbai steigiant energetikos bendriją.
nuotrauka
2025-05-14 15:06
Rekordinį 2024-ųjų metų infrastruktūros projektų lietų Lietuvoje keičia rekordinė projektų sausra – viena didžiausių Lietuvos susisiekimo infrastruktūros grupių „Fegda grupė“ prognozuoja, kad po rekordiškai sėkmingų praėjusių metų grupės veiklos apimtys šiemet trauksis mažiausiai 30 proc., o pesimis...
nuotrauka
2025-05-14 11:27
Klaipėdiečiai netrukus sulauks reikšmingų permainų – planuojamas Šilutės plento atkarpos nuo Rimkų geležinkelio iki Smiltelės g. kapitalinis remontas. Šiuo metu baigiami rengti dokumentai, būtini rangos darbų pirkimo procedūros pradžiai.
nuotrauka
2025-05-13 10:15
Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybos leidimą naujam pėsčiųjų ir dviratininkų tiltui per Nerį. Tiltas sujungs A. Goštauto ir Upės gatves bei taps svarbia grandimi darnaus judumo infrastruktūroje. Planuojama, kad tiltas bus baigtas iki 2027 m.
nuotrauka
2025-05-13 10:07
AB „Via Lietuva“ praneša, kad šiuo metu tiek didesnio, tiek mažesnio intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose tvarkoma 13 tiltų, iš kurių didžioji dauguma yra kritinės būklės. Dar 11 tiltų remonto darbai yra viešųjų pirkimų procedūrų etape, todėl, sėkmingai pasirašius sutartis, darbai prasidėtų dar...
nuotrauka
2025-05-12 09:24
Nacionalinis plėtros bankas ILTE ir tarptautinė atsinaujinančios energetikos bendrovė „Green Genius“ sutarė dėl 10 nutolusių saulės parkų visoje Lietuvoje finansavimo. Projektams, kurių bendra galia sieks net 89,67 MW, skirtų paskolų vertė siekia 48,9 mln. eurų.
nuotrauka
2025-05-09 11:21
Klaipėdos centrinėje dalyje esančios Danės gatvės laukia dideli pokyčiai. Gatvės atkarpa nuo Laivų skersgatvio bus rekonstruota ir pratęsta iki pat Artojo gatvės. Darbai prasidės jau šiais metais – pradedamos procedūros rangovui parinkti.
nuotrauka
2025-05-09 10:17
Tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda dar vieną krašto apsaugai svarbų kelių remonto projektą. Bendrovei patikėta išasfaltuoti į Kairių karinį poligoną vedančią Marių gatvę Klaipėdos rajone. 1,8 km žvyrkelio rekonstrukcijos darbų vertė pagal su Klaipėdos rajono adm...
nuotrauka
2025-05-06 11:19
„Via Lietuva“ šią savaitę planuoja skelbti viešąjį pirkimą dėl elektroninės kelių rinkliavos (e-tolling) sistemos nuomos. Šis modelis leidžia greičiau ir efektyviau įdiegti sistemą, pasitelkiant tarptautinę praktiką. Tokiu būdu siekiama užtikrinti skaidrų, modernų ir aukštus kibernetinio saugumo rei...
nuotrauka
2025-05-05 13:02
Balandžio mėnesį net 99 proc. suvartotos elektros pasigaminome Lietuvoje. Bendra vietinė elektros gamyba patenkino rekordinę dalį elektros energijos vartojimo poreikio, o daugiausia jos pagamino vėjo, saulės ir šiluminės elektrinės. Tai didžiausias nacionalinės generacijos mėnesio rodiklis nuo Ignal...
nuotrauka
2025-05-05 09:10
Gyventojai, įsigiję saulės elektrines iš nutolusių saulės elektrinių parkų, vis dar gali pasinaudoti valstybės parama – kovo 4 d. paskelbtas kvietimas teikti prašymus paramai gauti pratęsiamas nuo gegužės 5 d. iki rugpjūčio 29 d.
nuotrauka
2025-05-02 13:49
Didžiausias Palangos savivaldybės įgyvendinamas infrastruktūros projektas įgauna pagreitį – architektūros ir inžinerinių konsultacijų bendrovė „Sweco Lietuva“ parengė Šventosios valstybinio jūrų uosto statybos ir akvatorijos gilinimo projektinius pasiūlymus. Specialistai parengė projekto vizualizaci...
nuotrauka
2025-05-02 13:11
Panevėžio regione iki 2030-ųjų bus įgyvendinti mažiausiai 20 karinės infrastruktūros projektų, kurių vertė – apie 110 mln. eurų. Krašto apsaugos ministerija didelę dalį investicijų skyrė Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ir Pajuosčio karinio aerodromo infrastruktūros plėtrai.
nuotrauka
2025-04-30 11:47
Energetikos ministerija kartu su didžiausiomis šalies energetikos įmonėmis imasi aktyvių veiksmų stiprinant šalies kritinės energetikos infrastruktūros objektų fizinę saugą. Pasitelkus Lietuvos kariuomenės paramą, Gaižiūnų poligone sėkmingai išbandytos specialios konstrukcijos, skirtos apsaugoti str...
nuotrauka
2025-04-29 09:27
Statant vėjo jėgainių parkus, galutinę išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos priima Aplinkos apsaugos agentūra. Tačiau pakeitus Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymą, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba irgi yra atsakinga už visų planuojamų ūkinių veiklų galimo poveikio kraštovaizdžiui ir bio...
nuotrauka
2025-04-28 09:58
Nuosavoje sodyboje įrengta saulės elektrinė tampa vis populiaresniu sprendimu tarp Lietuvos gyventojų, ieškančių tvarių energijos šaltinių. Šis pasirinkimas ne tik atspindi aplinkosauginį sąmoningumą, bet ir strateginį mąstymą, užtikrinantį nepriklausomumą nuo centralizuotų energijos tinklų. Ypač ta...
nuotrauka
2025-04-25 10:01
Šilumos ir karšto vandens tiekėjas AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), valdantis ilgiausią Lietuvoje šilumos tiekimo tinklą, pradėjo plataus masto vamzdynų atnaujinimo darbus. Įvairiose sostinės vietose iki šildymo sezono pradžios bus pakeista kiek daugiau nei 10 km vamzdynų, kuriais į klientų namus ...
nuotrauka
2025-04-24 07:50
„Rail Baltica“ – tai vienas didžiausių ir ambicingiausių infrastruktūros projektų visame Baltijos regione, kuriuo siekiama sukurti modernią geležinkelio jungtį nuo Talino iki Varšuvos. Per visą trasą bus nutiesta apie 870 kilometrų europinės vėžės geležinkelio, iš kurių net 392 kilometrai drieksis p...
nuotrauka
2025-04-23 13:41
2025-uosius metus Lietuva pasitiko vienu reikšmingiausiu energetikos istorijos mūsų šalyje įvykiu – sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais. Šis įvykis žymėjo, jog vienas svarbiausių atnaujintos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų – įgyvendintas. Tačiau, kur Lietuv...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra