2026 m. lapkričio 8 d. sekmadienis, 19:42:32
Reklama  |  facebook

POŽEMINĖS LINIJOS. Šulinių remontas per vieną dieną – ir jokio kasimo

2023-09-28 07:29
Vamzdynų avarijos miestuose – bene nemaloniausi incidentai, sukeliantys nepatogumų ir gyventojams, ir verslui, ir valdininkams. Siekiant išvengti nemalonumų ir neplanuotų išlaidų, svarbu skirti lėšų vamzdynams prižiūrėti ir prevenciniam remontui atlikti. UAB „Požeminės linijos“ siūlo naujausiomis technologijomis pagrįstus sprendimus, kurie leidžia vamzdynus sutvarkyti švariai, greitai ir kokybiškai. Šią vasarą bendrovė išbandė naują technologiją – šulinių remontą CIPP metodu.
nuotrauka
„Požeminės linijos“ (POLI) nuotr.


Minimos įmonės
Požeminės linijos (POLI), UAB
Kauno vandenys, UAB
Klaipėdos vanduo, AB

Inžinerinių tinklų statybos ir renovacijos įmonė „Požeminės linijos“ (POLI) stebi tendenciją, kai tinklus eksploatuojančios įmonės skiria vis daugiau dėmesio tinklų būklei tirti ir ieško būdų, kaip išvengti galimų problemų. Prireikus atlikti remonto darbus, siekiama tai padaryti kuo greičiau, efektyviau, kuo mažiau nepatogumų sukeliant gyventojams bei verslui.

Vis daugiau savivaldybių įmonių prioritetą teikia modernioms, naujos kartos technologijoms, užtikrinančioms sklandų, efektyvų ir kokybišką darbą bei ilgalaikį rezultatą. Vienas iš tokių – CIPP, betranšėjės technologijos metodas, vamzdynų renovacija polimerizuojamais vamzdžiais, kai į renovuojamą vamzdį įtraukiama ir išpučiama stiklo audinio „rankovė“, kuri po polimerizavimo UV spinduliais sukietėja ir toliau gali būti naudojama kaip naujas vamzdis.

Nauja paslauga – greitas šulinių remontas CIPP metodu

Šią vasarą bendrovė POLI pristatė ir naują paslaugą – CIPP metodą, pritaikytą šuliniams remontuoti. Šis metodas gali miestams padėti ne tik išvengti avarinių situacijų, bet ir sutaupyti daug lėšų. Technologija yra ženkliai tvarkingesnė ir greitesnė, nei šulinių rekonstrukcija įprastu kasimo būdu. Jos pranašumas itin ryškus urbanizuotose teritorijose, kur labai svarbu vamzdynų ir šulinių tvarkymo darbų greitis.

POLI ARTŪRAS RAČKAUSKAS

UAB „Požeminės linijos“
direktoriaus pavaduotojas
Artūras Račkauskas
poli  / požeminės linijos

 

 

Pasak UAB „Požeminės linijos“ direktoriaus pavaduotojo Artūro Račkausko, šulinių taisymas su betono mišiniu – lyg kompresas sunkiam ligoniui – laikinas sprendimas. O šulinio pakeitimas nauju – geriausias, bet brangiausias, ilgiausiai trunkantis ir daugiausiai gerbūvio sunaikinantis bei nepatogumų sukeliantis pasirinkimas.

„Didžiausia naujosios technologijos nauda miestams – sparta. 5–7 m gylio šulinio žiedų pakeitimas kasimo būdu su gerbūvio atstatymu trunka apie savaitę, o CIPP metodu galima renovuoti 2 šulinius per dieną, ribojant eismą tik lokaliai ir negadinant gerbūvio“, – atkreipia dėmesį A.Račkauskas.

Šulinių renovacijai atlikti naudojama beveik ta pati medžiaga, kaip ir vamzdžiams renovuoti, forma pritaikoma pagal šulinį, o epoksidinėms dervoms iškaitinti pasitelkiama UV spinduliuotė. Viskas daroma vertikaliai, dirbant iš vienos pusės (nuo žemės paviršiaus), o kitą pusę užaklinant.

CIPP metodas – išsigelbėjimas miestuose, kur kasinėti negalima


Šis metodas užkerta kelią vienai iš pagrindinių problemų vamzdynuose – gruntinio vandens infiltracijai. Taip pat stabdomas buitinių nuotekų patekimas į gruntą ir jų neigiamas poveikis konstrukcijai, stabdoma erozija, sustiprinama gelžbetonio šulinio konstrukcija. Šulinys tampa vizualiai tvarkingesnis, lengviau prižiūrimas. Laiku atlikus prevenciją, išvengiama ir įgriuvų, kurios gali atsirasti prie šulinio dėl nesandarios statinio konstrukcijos.

Šulinių renovacijai atlikti naudojama beveik ta pati medžiaga, kaip ir vamzdžiams renovuoti, forma pritaikoma pagal šulinį, o epoksidinėms dervoms iškaitinti pasitelkiama UV spinduliuotė. 

Šulinių renovacija CIPP metodu geriausiai pasiteisina atliekant ir vamzdynų renovaciją, tokiu atveju visas tinklas tampa sandarus. Tarpai tarp renovuoto vamzdyno ir šulinio yra padengiami specialiomis epoksidinėmis dervomis.

Vamzdynų ir šulinių renovacija CIPP metodu – geriausias sprendimas urbanizuotose teritorijose, vietose, kur kasimas yra sudėtingas, nesaugus ar negalimas dėl paveldo, greta esančių statinių, grunto geologijos ir kitų aplinkybių. CIPP metodu galima renovuoti įvairaus skersmens gelžbetoninius šulinius. DN700–1200 šulinių nereikia atkasti. Didesnio skersmens šuliniai renovuojami keliais etapais: atkasama perdanga, renovuojamas pagrindinis šulinys, sumontuojama atgal perdanga ir landa, renovuojama landa ir galiausiai renovuojama perdanga iš vidaus ir sutvarkomas šulinio dugnas.

Naujiena jau išbandyta didžiuosiuose miestuose

Kadangi ši technologija konkurencingiausia yra miestuose, kur intensyvus eismas, daug pastatų ir kasimo darbus atlikti sudėtinga, inovacijas Lietuvoje nuolat taikanti bendrovė POLI naująją paslaugą nutarė pirmiausia pasiūlyti penkiems didiesiems Lietuvos miestams. Visų jų paprašė išskirti šulinį, kuris būtų tinkamas išbandyti renovaciją šia technologija. Įmonės specialistai vyko į didžiuosius miestus ir darbus vykdė pasikvietę projektuotojus, vandentvarkos įmonių atstovus iš aplinkinių miestų. Instaliacijos buvo atliktos stebint interesantams, kad galėtų įvertinti darbų greitį, kokybę, tvarką.

KAUNO VANDENYS

UAB „Kauno vandenys“
technikos direktorius
Darius Gražys. 
Įmonės nuotr. 

Pirmasis užsakovas – UAB „Kauno vandenys“. Pasak bendrovės technikos direktoriaus Dariaus Gražio, nors įmonė vamzdynų remontui CIPP technologiją taikė jau nuo 2013 m., šulinio renovacijai ją išbandė pirmą kartą. Pasirinktas šulinys buvo šalia daugiabučio, netoli draustinio, išskirtinėje vietoje, kur kasimo darbai buvo neleistini.

„Rangovas „Požeminės linijos“ atliko šulinio remontą CIPP metodu. Esame patenkinti ir vaizdu, ir rezultatu. Darbas atliktas labai kokybiškai, tvarkingai. Tad matome perspektyvą tokį šulinių remonto metodą naudoti ir senamiestyje (kai ten bus vykdomi gatvių tvarkymo darbai), kur yra kultūros paveldo zonos, kasimas ne visada galimas, be to, svarbus greitis, nes negalime uždaryti gatvių. Šis metodas išsprendžia labai daug problemų – padeda minimizuoti nepatogumus gyventojams ir verslui, be to, kasant nepavyksta po to grunto taip sutankinti, atsiranda infiltracija, nuotekos patenka į gamtą. Šis metodas yra naujovė, kuri, tikimės, ras kelią mūsų rinkoje. Ateityje tikrai naudosimės šia paslauga“, – naująją technologiją, plačiai paplitusią Vokietijoje, kur jau renovuoti tūkstančiai šulinių, itin palankiai vertina D.Gražys.

KLAIPĖDOS VANDUO Girdvainis

AB „Klaipėdos vanduo“
Gamybos departamento
direktorius
Vaidotas Girdvainis.
Įmonės nuotr. 

Bendrovėje „Klaipėdos vanduo“ POLI atliko DN1000 skersmens šulinio renovaciją, pasitelkdama inovatyviąsias technologijas – CIPP metodą. Į šulinį buvo instaliuota dervomis įmirkyta stiklo audinio „rankovė“, kuri priglunda prie sienelių ir sudaro naują sluoksnį. Medžiagai sukietinti naudota UV spinduliuotė.

„Lyginant su kitais renovavimo būdais, šis yra efektyvesnis ir ilgaamžiškesnis, kadangi stabdoma gruntinio vandens infiltracija bei buitinių nuotekų patekimas į gruntą, stiprinama šulinio konstrukcija, pašalinamas nuotekų poveikis – stabdoma erozija, šulinys tampa vizualiai tvarkingesnis, lengviau prižiūrimas. Renovuojant šulinį šiuo metodu, nereikėjo jo atkasti, todėl darbus pavyko įgyvendinti per kur kas trumpesnį terminą. Tai leido išvengti papildomų nepatogumų gyventojams“, – CIPP metodo pranašumus vardija ir AB „Klaipėdos vanduo“ Gamybos departamento direktorius Vaidotas Girdvainis.

Nuotraukose viršuje – šuliniai po renovacijos CIPP metodu, apačioje – prieš renovaciją

Vizitinė POLI kortelė – inovatyvūs sprendimai

Per daugiau nei 20 veiklos metų įmonės POLI vizitine kortele tapo inovatyvūs sprendimai. POLI pirmoji Lietuvoje įsigijo vamzdynų renovavimo CIPP metodu technologiją. Bendrovė vienintelė šalyje atlieka robotizuotą vamzdynų išpjaustymą, apdorojimą ir įvadų aptaisymą iš vidaus. POLI vienintelė Baltijos šalyse renovavo DN1600 vamzdyną CIPP metodu.

„Nauja mūsų įmonės paslauga – šulinių renovacija CIPP metodu – naudinga ir vandentvarkos įmonėms, ir gyventojams, ir verslui. Tai puikus sprendimas miestams ir urbanizuotoms teritorijoms, kur reikalingas tvarkingas, greitas, efektyvus sprendimas, taupantis resursus bei pinigus“, – naujosios paslaugos naudas akcentuoja įmonės „Požeminės linijos“ (POLI) direktoriaus pavaduotojas A.Račkauskas. 

„Požeminės linijos“ (POLI) nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-11-06 13:22
Praėjusi žiema pareikalavo iš kelininkų daugiau kaip 154 tūkst. tonų druskos ir milijonų kilometrų technikos darbo. Šiemet AB „Kelių priežiūra“ žiemos sezoną pasitinka sukaupusi didesnes medžiagų atsargas, išplėtusi sandėliavimo pajėgumus ir įdiegusi papildomų kelių būklės stebėsenos priemonių. Tači...
nuotrauka
2026-11-04 05:20
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
nuotrauka
2026-10-29 14:23
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
nuotrauka
2026-10-29 14:15
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
nuotrauka
2026-10-29 07:01
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
nuotrauka
2026-10-27 09:52
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
nuotrauka
2026-10-27 07:58
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
nuotrauka
2026-10-27 07:47
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
nuotrauka
2026-10-27 07:40
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
nuotrauka
2026-10-26 09:13
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
nuotrauka
2026-10-26 07:38
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
nuotrauka
2026-10-22 05:55
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
nuotrauka
2026-10-21 08:13
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
nuotrauka
2026-10-20 06:16
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra