2022 rugpjūčio 13 d. šeštadienis, 6:24
Reklama  |  facebook

Pagaliai vėjo turbinose: kaip paskatinti tvariosios energetikos plėtrą?

2021-09-21 10:06
Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant Kruonio hidroelektrinės, penktadalį visos šalyje suvartotos energijos pagamino saulės, vandens ir vėjo jėgainės. Pastarosioms atiteko liūto dalis – vėjo turbinos pagamino 13 proc. Lietuvoje panaudotos elektros. Taigi Lietuva pateko tarp dešimties šalių, pirmaujančių Europos Sąjungoje pagal atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) sukuriamos energijos dalį, tenkančią bendrajam vartojimui.
nuotrauka
Vilius JUZIKIS, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius


Minimos įmonės
SEB bankas, AB
Nors AEI dalis bendroje šalies elektros energijos sistemoje pagal instaliuotą galią vis dar nusileidžia ir pasaulio, ir Europos vidurkiui, Lietuva pasiekė ir viršijo užsibrėžtus AEI vartojimo tikslus. Vis dėlto dabartiniai gamybos plėtros tempai, rinkos tendencijos ir tarptautinių ekspertų prognozės dar neleidžia teigti, kad turime visas galimybes iki 2050 metų tapti šalimi, kur visa elektros energija būtų gaminama iš aplinkai draugiškų šaltinių. Ko reikėtų, kad šis siekis būtų įgyvendintas vartotojams, verslui ir valstybei palankiausiu būdu?

Planuojama veržli plėtra

Šalies Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje keliami ambicingi tikslai 2020 metais iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminti 30 proc., 2030 m. – 45 proc., o 2050 m. – 100 proc. elektros energijos. Planuojama, kad vėjas sudarys didžiausią dalį ir 2030 metais sukurs iki 50 procentų gaminamos elektros energijos.

Savo ruožtu Europos Sąjunga užsibrėžusi iki 2030 metų užtikrinti, kad AEI dalis sudarytų 32 proc. visos suvartojamos elektros energijos. Tačiau dėl Europos žaliojo kurso ir siekio šio amžiaus viduryje tapti klimatui neutraliu žemynu, tikėtina, kad perėjimas prie elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių bus spartinamas siekiant, kad 2030 metais iš AEI būtų gaminama 40 proc. elektros energijos.

Taigi Lietuvai taip pat būtina didinti AEI dalį bendroje šalies energetikos sistemoje, pirmiausia – pasitelkiant vėjo energiją. Būtent jai gaminti mūsų šalyje yra palankios gamtos ir klimato sąlygos. Planuojama, kad iki 2030 metų sausumoje veikiančių vėjo elektrinių galia turėtų išaugti 1000 MW – kone dvigubai, skaičiuojant, kad šiuo metu įrengta 540 MW galios vėjo jėgainių.

Lietuvos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje iki šio dešimtmečio pabaigos planuojama papildomai įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių. Vadinasi, suminė šių jėgainių galia Lietuvoje galėtų pasiekti 2200 MW ir tenkinti 50 proc. šalies elektros poreikio.

Vėjo energetikos plėtra atitinka šalies ir Europos Sąjungos žaliosios politikos tikslus ir domina investuotojus. Pasaulio finansų rinkose matyti aiški tendencija, kad investuotojai pirmenybę teikia su tvaria energetika susijusiems vertybiniams popieriams. „S&P Global Clean Energy“ indeksas per pastaruosius penkerius metus rodė, kad vadinamosios švarios energetikos įmonių akcijų vidutinė metinė bendroji grąža buvo didesnė negu 20 procentų.

Vis dėlto gali kilti klausimas, kiek ši vėjo energetikos plėtra galėtų dominti ir elektros energijos vartotojus. Atsakymas gana akivaizdus: sparčiai tobulėjant gavybos technologijoms, iš atsinaujinančių šaltinių išgaunamos elektros energijos kaina per pastarąjį dešimtmetį gerokai sumažėjo. Skaičiuojama, kad vidutinė vėjo energijos kaina pasaulyje traukėsi 55 proc., o vien per praėjusius metus, palyginti su 2019 metais, vėjo elektros energijos kilovatvalandė pasaulyje vidutiniškai pigo dešimtadaliu.

Investicijų srautas lėtėja dėl rizikos

Tarptautinė vėjo energijos asociacija „WindEurope“ prognozuoja, kad vėjo elektros energijos kaina mažės toliau ir 2030 metais sausumoje išgaunamą megavatvalandė vidutiniškai kainuos 33 eurus, jūroje – 48 eurus. Palyginkime: biržos „Nord Pool Spot“ vidutinė ilgalaikė elektros energijos kaina Lietuvos zonoje siekia 43 eurus už megavatvalandę, nors vien per pirmus aštuonis šių metų mėnesius Lietuvos zonoje vidutinė elektros energijos kaina pasiekė 64 eurus už megavatvalandę. Dar įspūdingesnės kainų aukštumos pasiektos šių metų pirmąją rugsėjo savaitę, kai momentinė rinkos kaina viršijo 120 EUR/MWh lygį. Visgi, tikėtina, kad ši kaina ateityje bus mažesnė, tačiau akivaizdu, kad vėjo elektros energijos kaina yra visiškai konkurencinga su kitų energijos šaltinių elektros kaina. Taigi vėjo energetika ateityje vis populiarės: šios rūšies elektros energijos gamyba turi pakankamai išteklių plėtrai ir išsiskiria mažiausia kaina.

Elektros energijos gamybą iš AEI valstybės anksčiau skatino taikydamos fiksuotą supirkimo tarifą (tai itin palanku vystytojams), kuris Lietuvos remiamiems gamintojams taikomas 12 metų, kitose šalyse – iki 15 metų. Ši priemonė paspartino vėjo energetikos plėtrą: daugiausia vėjo jėgainių Lietuvoje buvo įrengtos 2010 – 2016 metais, kol buvo išnaudotos visos įstatymuose nustatytos paramos kvotos vėjo energetikos plėtrai. Europos Sąjungos šalyse taikomos skatinimo priemonės AEI projektams yra keičiamos (fiksuoti tarifai keičiami į kainų priedų arba kainų skirtumo modelius) bei mažinamos, atsižvelgiant į mažėjančią AEI kainą, tačiau jų nėra atsisakoma, norint ir toliau siekti numatytų AEI tikslų.

2019 metais Lietuvoje pradėti rengti nauji aukcionai energijos iš atsinaujinančių išteklių gavybai plėtoti. Tokių aukcionų laimėtojais tampama pasiūlius mažiausią pagamintos elektros rinkos kainos priedą.

Pirmojo aukciono laimėtojai pasiūlė nulinį priedą, taigi jokia valstybės parama pagaminamai elektros gamintojams netaikoma. Viena vertus, tai liudija, kad vėjo elektros gamyba yra itin konkurencinga veikla, kuri galėtų būti vystoma naudojant vien privačias investicijas. Kita vertus, jau 2020 metais aukcionas Lietuvoje neįvyko dėl per mažo dalyvių skaičiaus. Tai rodo, kad tokia paramos schema nebuvo patraukli gamintojams, t. y. nauda neatitiko rizikos. Šiemet aukcionai vėjo energetikai plėtoti buvo nutraukti visai, kadangi šiuo metu veikiantys ir pagal išduotus leidimus plėtoti AEI gamybos pajėgumai viršija Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytą tarpinį 2025 metų tikslą (5 TWh).

Taigi galima klausti, ar vėjo energetiką apskritai reikia skatinti ir remti? Atsakymas yra vienareikšmiai „taip“. Pabrėžtina, kad projektų elektros energijai iš vėjo išgauti vystytojai susiduria su didele rizika, kuriai daro įtaką du pagrindiniai veiksniai: gamybą lemiančios vėjo sąlygos ir elektros kainos pokyčiai. Vėjo greitį galima išmatuoti, įvertinti ir gana tiksliai prognozuoti. Tačiau elektros kaina rinkoje nuolat kinta, todėl prognozuoti, kokia kaina bus ateityje, yra sunku. Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria vystytojai, sudarydami ilgalaikes elektros pirkimo sutartis, yra dėl žemų elektros energijos supirkimo kainų sumažėjusi investicinių projektų grąža.

Per pastaruosius penkerius metus biržos „Nord Pool“ elektros energijos mėnesio kaina Lietuvos zonoje svyravo nuo 20 iki 80 eurų už megavatvalandę, nepaisant pastarųjų mėnesių kainų šuolio. Prognozuoti ateitį investuotojams yra sunku, kadangi yra didelis neapibrėžtumas dėl elektros energijos kainų, kurioms įtaką daro daug veiksnių. O pokyčių nusimato nemažai: ar išsilaikys aukštos žaliavų kainos bei kokios bus gamtinės sąlygos lemiančios pasiūlą „Nord Pool“ rinkoje (joje dominuoja hidroenergija), didėjantis deficitas Baltijos šalių rinkoje ir priklausomybė nuo importo, pasikeisiantys elektros energijos srautai regione po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais 2025 metais, numatoma didelė vėjo energetikos plėtra sausumoje ir jūroje Baltijos šalyse.

Šios aplinkybės reiškia didesnę investavimo į vėjo energetikos plėtros projektus riziką, taigi ir mažesnį finansavimo intensyvumą bei didesnę skolinimosi kainą. Savo ruožtu tai didina kapitalo sąnaudas ir parduodamos elektros energijos kainą, kuri leistų tikėtis, kad investicinis projektas atsipirks. Visa tai gali reikšti, kad investicijų į AEI plėtrą srautas ilgainiui lėtės, nors turėtume kaip tik visokeriopai siekti jį didinti. Skaičiuojama, kad, norint visame pasaulyje pereiti prie klimatui neutralios energetikos, investicijos į šį sektorių gavybos iš atsinaujinančių šaltinių pajėgumai turėtų augti 3–4 sparčiau, negu vidutiniškai augo pastaraisiais metais.

Būtina ieškoti alternatyvų

Tai skatina diskutuoti, kokia paramos AEI plėtrai forma būtų tinkamiausia ir ar nevertėtų svarstyti šiuo metu taikomo modelio alternatyvų. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, taikomas vadinamasis kainų skirtumo sandorio (contract for difference) mechanizmas. Jis galėtų padėti apsaugoti projektų vystytojus nuo žemų kainų biržoje, kartu mažindamas papildomą finansinę naštą vartotojams. Nauji vystytojams patrauklūs paramos mechanizmai bus itin reikalingi plėtojant jėgaines jūroje, nes tokie projektai ir gerokai brangesni, ir rizikingesni.

Suprantama, stabilesnes pajamas ir mažesnę riziką vėjo parkai galėtų pasiekti ir kitais būdais, pavyzdžiui, sudarydami ilgalaikes elektros energijos pirkimo sutartis su pačiais vartotojais. Įmonės ir didieji vartotojai galėtų būti suinteresuoti tokiomis sutartimis, norėdami mažinti savo pačių emisijas ir apsisaugoti nuo elektros energijos kainų šuolių. Vis dėlto tokių sutarčių sudaroma itin mažai, ir valstybė bei verslas galėtų šioje srityje imtis kur kas aktyvesnio vaidmens.

Vienaip ar kitaip, Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos ir Europos Sąjungos keliamiems žaliesiems tikslams įgyvendinti bus reikalingos milžiniškos investicijos ir keleriopai didesnis negu šiuo metu finansavimas iš privačių ir viešųjų šaltinių. Tad veiksmingesnių būdų AEI plėtros projektų rizikingumui mažinti svarbu pradėti ieškoti nedelsiant.

Naudos iš to turėtų ir verslas, ir valstybė, ir gyventojai. Klimatui neutralios energetikos plėtra padėtų mažinti ne tik elektros energijos kainą vartotojams, bet ir netiesiogines sąnaudas, susijusias su iškastinio kuro deginimu, elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, skatinti tvarų augimą ir užtikrinti ekonomikos konkurencingumą, jau nekalbant apie švaresnį orą, kuriuo kvėpuojame visi.
Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2022-08-12 11:32
Nuo Nemenčinės plento iki Plytinės gatvės besitęsianti keturių eismo juostų gatvė sostinėje iki spalio vidurio įgaus naują vaizdą – taps humaniškesnė, patogesnė pėstiesiems ir žalesnė.
nuotrauka
2022-08-09 11:51
Sparčiai augant atsinaujinančios energetikos poreikiui ir įsibėgėjant plėtrai, garsiau kalbama apie hibridinius vėjo ir saulės elektrinių parkus, kai į vieną prijungimo prie elektros tinklo vietą jungiami keli skirtingų atsinaujinančių energijos išteklių technologijų įrenginiai. Europoje hibridiniai...
nuotrauka
2022-08-05 08:01
„Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas susidomėjimą kelia ne tik išskirtinumu – jis yra ilgiausias Baltijos šalyse geležinkelio tiltas. Karo Ukrainoje kontekste šis strategiškai svarbus statinys įgyja dar didesnės reikšmės, nes jis yra dalis didelio „Rail Baltica“ projekto, kuris tampa...
nuotrauka
2022-08-02 16:43
Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos savivaldybių infrastruktūros projektams skiria 10 mln. eurų. Pasinaudojusios šiomis lėšomis, jos galės įrengti ir tobulinti Lietuvos laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramoninėse teritorijose esančią infrastruktūrą. Paraišk...
nuotrauka
2022-08-02 13:51
Narystė Europos Sąjungoje (ES) Lietuvos vandentvarkos sektoriui leido pasinaudoti daugiau kaip 1 mlrd. eurų finansavimu, sustiprinusiu geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo pajėgumus. Europos Komisija (EK) sako, kad investicijos yra pakankamos tam, kad imtume tvarkytis savarankiškai, bet ka...
nuotrauka
2022-08-01 08:06
Kauno pakraštyje įsibėgėja vienas svarbiausių susisiekimo infrastruktūros projektų – Pietrytinio aplinkkelio statybos. „Tranzitu“ vykstantiems vairuotojams visa tai leis greičiau ir patogiau apvažiuoti šią miesto dalį, vykstant tarp Palemono ir Marijampolės plento, o Petrašiūnų gyventojams padės sum...
nuotrauka
2022-07-28 14:22
Valstybės administracinį turtą valdanti valstybės įmonė Turto bankas planuoja tapti elektrą gaminančiu vartotoju. Pirmuoju etapu ketinama įsigyti saulės parko dalį, kuri elektros energija aprūpintų penkis Turto banko valdomus valstybės biurų pastatus. Visa projekto vertė siektų beveik 2 mln. eurų. P...
nuotrauka
2022-07-25 13:34
Klaipėdos jūrų uoste gerinama infrastruktūra konteinerių krovai – užbaigtas pokraninis kelias krantinėse, prie kurių švartuojasi didieji konteineriniai laivai. Tai leis spartinti bei efektyvinti krovos procesus. Artimiausiu metu bus įgyvendinami ir kiti investiciniai projektai, kad būtų galima maksi...
nuotrauka
2022-07-25 11:44
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – Kelių direkcija) atstovai lankėsi pas kolegas Lenkijoje, kur apžiūrėjo kelyje S61 Augustow–Budzisko (Lenkijos Via Baltica projekto dalis) vykdomus statybos darbus, susipažino su betoninio kelio tiesimo technologija. Šis projektas padės įvertinti, ar...
nuotrauka
2022-07-21 13:59
Pagreitį jau netrukus įgaus „Rail Baltica“ geležinkelio tilto per Nerį projektas – šiandien, liepos 21 d., pakrantėje prie Jonavos įkastas simbolinis ženklas, žymintis šio tilto statybų pradžią. Sudėtingas inžinerinis statinys, kuris, saugant „Natura 2000“ teritoriją, neturės atramų vandenyje, bus i...
nuotrauka
2022-07-21 09:45
Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą įpareigoti sostinės įstaigas imtis žaliosios elektros energijos gamybos. 318 kultūros, ugdymo, globos, sveikatos priežiūros įstaigų, bibliotekų pradės saulės elektrinių įrengimo darbus ant savo stogų arba įsigys nutolusias saulės elektrines.
nuotrauka
2022-07-19 13:22
Prieš ketverius metus Kauno Ašigalio gatvėje įrengta žiedinė sankryža ir atverta jungtis su A1 magistrale palengvino kauniečių susisiekimą su Kalniečių ir Eigulių mikrorajonais bei suteikė naują išvažiavimą Vilniaus kryptimi. Rengiamasi suprojektuoti ir pastatyti viaduką, iš Ašigalio gatvės vedantį ...
nuotrauka
2022-07-18 09:34
Įsibėgėjus vasaros karščiams AB „Kelių priežiūra“ darbų netrūksta – šie metai išsiskiria greitai augančia žole, po žiemos atsivėrusių išdaužų juodose dangose kiekiu bei intensyvesnės priežiūros reikalaujančiais žvyrkeliais.
nuotrauka
2022-07-14 15:46
Liepos 15 d. startuoja kvietimas teikti paraiškas valstybės ar savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir organizacijoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms, norinčioms įsirengti saulės ar vėjo elektrines ar įsigyti saulės elektrinės dalį iš saulės elektrinių parko.
nuotrauka
2022-07-12 11:54
Susisiekimo infrastruktūra Vakarų Lietuvoje sparčiai modernizuojama ir vis daugiau žvyro dangos keičiama kokybiškais, asfaltuotais keliais. Tuo jau netrukus džiaugsis vairuotojai, judantys atkarpa tarp Baltrušaičių ir Drūtaviškių: vienu pagrindinių kelių, aplinkinių vietovių gyventojus vedančių į ra...
nuotrauka
2022-07-12 09:31
Lietuvos valstybinės reikšmės kelių kokybė nuo šiol bus gerinama laikantis ilgalaikių prioritetų ir strateginių krypčių. Susisiekimo ministras Marius Skuodis įsakymu patvirtino Valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros 2022–2035 m. strategines gaires, kurias Susisiekimo ministerija parengė ka...
nuotrauka
2022-07-11 09:58
12.000 MW pramoninių saulės parkų ir energijos saugojimo akumuliatorių projektų plėtros portfelį pasaulyje turinti Didžiosios Britanijos atsinaujinančios energetikos kompanija „Aura Power Developments“ užsitikrino Lietuvos tinklo operatoriaus leidimą vystyti 375 MW instaliuotos galios saulės parką I...
nuotrauka
2022-07-07 15:00
Lankydamasis Klaipėdoje susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas su miesto meru Vytautu Grubliausku apžiūrėjo rekonstrukcijos darbus Baltijos prospekte – pagrindinėje transporto arterijoje, vedančioje į jūrų uostą, susipažino su šio valstybei svarbaus projekto įgyvendinimo eiga ir darbų grafiku.
nuotrauka
2022-06-28 08:10
Šalies savivaldybės jau gali teikti paraiškas jų valdomų kelių, vedančių į teritorijas, kuriose kuriamos darbo vietos, projektams finansuoti. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patvirtino finansavimo sąlygas ir šiemet planuoja paskirstyti 5 mln. eurų.
nuotrauka
2022-06-27 14:47
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) per šių metų vasarą atliks valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 167 Smiltynė–Nida projektinius tyrinėjimus. Gavus priešprojektinių tyrinėjimų duomenis, bus parinkta keliui tvarkyti tinkamiausia remonto rūšis. Tvarkyti kelią yra būti...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra