Registrų centro duomenimis, vasario mėnesį Palangos savivaldybėje, (kuriai priklauso ir Šventoji), įregistruota 43 butų pirkimų sandorių, kovo mėnesį – 48 vienetai. Klaipėdoje vasarį užfiksuoti 237 sandoriai, kovą - 224 butų sandoriai. Susidomėjimas namais – mažesnis. Vasarį Palangoje įregistruoti 9 pirkimai, kovą –15.

Pasak „Luminor“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico, Palanga jau dabar yra brangiausias miestas, o NT projektų pasiūla čia turėtų išaugti.

„Pandemija parodė didžiulį neišnaudotą potencialą, niekas prieš kelis metus nesitikėjo, kad Lietuvos pajūris galėtų pritraukti tiek pirkėjų. Vieni žmonės perka poilsio paskirties būstą, kiti planuoja šiame mieste nuolat gyventi, dalis žmonių pajūryje parūpina būstą tėvams – juos aplanko, ir prie jūros pabūna. Net jei perka nuolatiniam gyvenimui, pirkėjai žino, kad strategiškai tokį būstą galės ir išnuomoti, šis aspektas daro įtaką ir augančiam populiarumui“, – pažymėjo ekonomistas.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas

Palanga tampa visus metus veikiančiu miestu, nors anksčiau tai buvo tik sezoninis kurortas. Dabar čia statomi projektai su gyventojams, šeimoms pritaikyta infrastruktūra, laisvalaikio paslaugomis, veikiančiomis ištisus metus. „Norėtųsi, kad pirminis NT projektų tikslas būtų kurti didesnę kokybiškų būstų pasiūlą, kuri formuotų Lietuvos pajūrio miestelių veidą. Vystytojai turi skirti daugiau dėmesio kokybiniams parametrams. Žinoma, atsiranda vis daugiau ambicingų projektų“, – akcentuoja Ž.Mauricas.

Pasak Ž. Maurico, Šventoji, Monciškės, Kunigiškės tai pat galėtų tapti nedideliais miesteliais su savo infrastruktūra, kurie veiktų ištisus metus, tačiau nebūtinai jais taps. Tad renkantis būstą reikėtų atkreipti dėmesį į miestelio ar vietovės būsimą potencialą – kokios yra planuojamos investicijos į viešąją ir privačiąją infrastruktūrą, ar miestelis turi potencialo iš sezoninio kurorto tapti visaverčiu, visus metus aktyvų socialinį, kultūrinį ir ekonominį gyvenimą siūlančiu miestu. Vasaros sezonas Lietuvoje yra gana trumpas, tad tikslas turėtų būti transformuoti minėtus miestelius iš sezoninių kurortų į visaverčius miestus. Pinigų nuvertėjimo baimė paskatino investuoti į NT. Klausimas, ar tai išliks ir šiais metais, kai bus panaikinti judėjimo ribojimai. Vienintelis tvarus kelias yra gerinti NT projektų kokybę.

Ko galima tikėtis ateityje? Ž. Maurico teigimu, šis atsakymas priklausys nuo situacijos Ukrainoje. Prie neapibrėžtumo prisideda, kad išaugo žaliavų kainos, statybų gamybai reikalingų produktų sunku įsigyti. Disbalansas NT rinkoje išliks šiais metais, belieka viltis, kad susinormalizuos situacija kitais metais.

„Remiantis rezultatais, kuriuos analizuojame iš praktinės patirties, pajūryje pardavimai išlieka stabilūs, rinka atsistato, net jaučiame suintensyvėjimą artėjant šiltajam sezonui. NT ieškantys žmonės atidesni detalėms, orientuoti į kokybę, siekia racionalaus sprendimo, todėl analizuoja ir lygina daug projektų, nagrinėja privalumus ir trūkumus. ,,Matome, kad žmonės prioritetą skiria projektams, kurie turi aiškų kainos - kokybės santykį. Laimi tie, kurie siūlo gyvenvietes su pridėtinių verčių koncepcija: pritaikyta šeimoms, patogiam gyvenimui infrastruktūra, (saulės baterijomis, apželdinimu), taip pat svarbus aspektas, kad projekto užbaigimo laikotarpis būtų artimiausiu metu“, – komentuoja NT projektų pardavimus koordinuojančios įmonės „RSM“ vadovė Olga Lapinskė.

Vystytojai taip pat nemažina tempo, priešingai – spartina, kad darbai būtų pabaigti iki vasaros sezono. Infrastruktūra ir kuriama didele pridėtine verte gyventojams išsiskiria šiuo metu vystomos ar planuojamos vystyti visos naujos didelės bei uždaros gyvenvietės Šventojoje ir Kunigiškėse. Planuojama, kad artimiausiu metu Šventojoje įsikurs naujos parduotuvės, maitinimo įstaigos, naujų gyvenviečių uždarose teritorijose bus įrengiama infrastruktūra, laisvalaikio ir poilsio kokybiškos bei prabangios erdvės pritaikytos ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Ypač didelė teritorijos konversija vyksta Šventojoje, Elijos g. zonoje. Jau šiuo metu čia vystoma namų ir kotedžų privati gyvenvietė „Naujasis pajūris“, planuojami dar keli nauji butų projektai. Tokio tipo uždarose gyvenvietėse vystytojai projektuoja lauko treniruoklių aikšteles, teniso kortus, projektuose bus įrengti atviri baseinai, gultai. O. Lapinskės nuomone, tokio dydžio projektai ne tik ženkliai prisidės prie Šventosios populiarumo, bet ir padarys įtaką kainų augimui, kadangi nauji projektai bus žymiai aukštesnės kokybės savo architektūriniais sprendimais.

Manoma, kad gegužę – birželį pardavimai pajūryje dar labiau suintensyvės. O.Lapinskė sako, kad rudenį dominavo pirkėjai, kurie norėjo finansuoti būstą banke įnešant tam tikrą privalomą pradinę įmoką, dabar situacija keičiasi – dominuoja kitas finansiškai stipresnis segmentas, t.y., pirkėjai, kurie NT prie jūros perka savo lėšomis arba finansuoja tam tikrą dalį sumos. Vieni investuoja į šeimos būstą norint pabėgti nuo intensyvaus gyvenimo ritmo, kiti į antrąjį būstą pajūryje žiūri kaip į investiciją – apsaugoti pinigus ir sėkmingai investuoti į ilgalaikę arba trumpalaikę nuomą.

Visgi specialistų teigimu, dabartinė ekonominė situacija ir tobulinama pajūrio miesto infrastruktūra, išskirtinių gyvenviečių su laisvalaikio ir poilsio koncepcijomis, sutrikusi žaliavų tiekimo grandinė bei jų sunkiai prognozuojama kainodara, auganti darbo jėgos kaina – didins ir NT būsto pajūryje kainų augimo riziką, nes keičiasi požiūris, pajūrio miestų potencialas ir gyvenimo bei atostogų kokybė juose, tad planuojantiems investuoti į NT pajūryje, dabar geras metas planą įgyvendinti ir sutaupyti.