Palanki terpė sukčiams: dėl lėto skaitmeninimo Lietuvos įmonės prarado bent 790 tūkst. eurų

„Kuo aukštesnis indekso balas, tuo labiau įmonės į savo kasdienę veiklą integruoja pažangių skaitmeninių sprendimų. Tai padeda įvertinti, kiek jos yra pasirengusios skaitmeninio amžiaus iššūkiams, pavyzdžiui, atsilaikyti prieš kibernetines atakas ar nepapulti ant finansinių sukčių kabliuko“, – aiškina pranešime cituojamas Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas.

Bendrovės „ABB“ nuotr.
Lietuvos įmonės neranda resursų pokyčiams
2023 metų Eurostato duomenimis, bazinį skaitmeninio intensyvumo lygį Lietuvoje yra pasiekusios 60,9 proc. įmonių – daugiau nei ES vidurkis (60,7 proc.). Vis dėlto, gilinantis į aukštesnius pasiekimus, situacija kiek prastesnė. Baltijos šalių įmonės atsilieka nuo ES vidurkio, kur aukštą DII lygį turi 20,2 proc., o labai aukštą – 5 proc. įmonių. Lietuvoje šis rodiklis – žemiausias Baltijos šalyse. Aukštą lygį turi 18,7 proc. įmonių, o labai aukštą – 4,2 proc. Estijoje šie skaičiai siekia atitinkamai 18,2 proc. ir 4,3 proc., o Latvijoje – 16,6 proc. ir 4,5 proc.Aukščiausią vietą indekse užima Suomija, kur aukštą skaitmenizavimo lygį turi 38,9 proc. įmonių, o labai aukštą – 13 proc. Prasčiausia situacija Rumunijoje: čia šis indeksas siekia 7,9 proc. ir 1,3 proc.
Pasak R. Čereškos, skaitmenizavimo plėtrai įmonėse didelę įtaką turi išteklių trūkumas ir sąlyginai mažos darbo sąnaudos: „Skaitmenizacija ir darbo funkcijų automatizavimas reikalauja nemažų investicijų, todėl daliai įmonių sunku rasti finansinių galimybių pokyčiams. Be to, Lietuvoje darbo sąnaudos, palyginti su kai kuriomis kitomis Europos šalimis, yra sąlyginai pigesnės, kas irgi mažina įmonių motyvaciją skaitmeninti savo procesus.“

Sukčiai naudojasi žmogiškosiomis klaidomis
R. Čereškos teigimu, nors augant skaitmenizavimui, kyla ir naujų rizikų, skaitmeninių įrankių suteikiamos saugumo užtikrinimo galimybės šias rizikas nusveria.„Pavyzdžiui, automatizuota duomenų analizė leidžia greičiau ir tiksliau aptikti įtartinas operacijas, o darbuotojui priimti geriau apgalvotus sprendimus. Debesijos paslaugos padeda stipriau apsaugoti jautrią informaciją, o kibernetinio saugumo sprendimai – apskritai sustiprinti įmonės sistemų atsparumą kenkėjiškoms programoms ir įsilaužėliams“, – teigia „Citadele“ banko atstovas.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro 2024 m. trečiojo ketvirčio duomenys rodo, kad per šį laikotarpį Lietuvos įmonės dėl susirašinėjimo el. paštu perėmimo sukčiavimo būdo patyrė nuostolių už 790 tūkst. eurų. Sukčiai apsimeta įmonės verslo partneriais, siunčia suklastotas sąskaitas, praneša apie pasikeitusį sąskaitos numerį ir ragina atlikti skubius pavedimus.
„Sukčiai naudojasi žmogiškosiomis klaidomis – neatidumu, skubėjimu ir tam tikra autoriteto baime – ir pritaiko savo žinutes, kad pavyktų manipuliuoti žmogaus emocijomis. Todėl svarbu investuoti ne tik į skaitmeninius sprendimus, bet ir nuolat mokyti darbuotojus, kaip atpažinti sukčiavimą ir užkirsti jam kelią“, – primena Romas Čereška.